Lietuvoje toliau augant technologijų sektoriui, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti įvairaus lygmens darbuotojų. Vis dėlto, vilties teikia tai, kad jaunuolių, besirenkančių technologijų krypties studijas, daugėja – vien įstojusiųjų į inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis studentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei penktadaliu. 
Lietuvoje toliau augant technologijų sektoriui, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti įvairaus lygmens darbuotojų. Vis dėlto, vilties teikia tai, kad jaunuolių, besirenkančių technologijų krypties studijas, daugėja – vien įstojusiųjų į inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis studentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei penktadaliu. Pasak ekspertų, tam, kad rinkoje įvyktų pokytis, iniciatyvos turi imtis ir darbdaviai, suteikdami daugiau galimybių besimokantiems ar ką tik studijas baigusiems jauniesiems specialistams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Studentų daugėja
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Strateginės partnerystės centro direktorės dr. Milenos Seržantės, šiemet net 22 proc. išaugo stojančiųjų į Inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis. Be to, toliau didėja Informatikos mokslų krypties (13 proc.) bei matematikos mokslų (21 proc.) pasirinkimas.
„Kasmet sulaukiame vis daugiau norinčiųjų studijuoti magistrantūros studijas, kas iš esmės signalizuoja brandžios visuomenės norą investuoti į mokslus, o kartais ir suteikia galimybę pasirinkti naują karjeros kelią arba persikvalifikuoti. Taip pat per pastaruosius penkerius metus ženkliai auga užsienio studentų skaičius“, – sako dr. M. Seržantė.
Ekspertė priduria, kad darbo rinkoje iš tiesų pastebimas technologijų specialistų trūkumas, kuriam įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai: „Dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, pramonės 5.0, debesijos ir kitų inovacijų atėjimas į pasaulį ir į Lietuvą daro didelę įtaką ir darbo rinkos situacijai. Aiškiai jaučiame technologijų sektoriaus specialistų stygių ir didėjančią jų paklausą. Verslai vis aktyviau įsitraukia į bendradarbiavimą su akademine bendruomene, kadangi technologijų srities specialistus iš esmės rengia tik aukštojo mokslo institucijos.“
Dr. M. Seržantė įsitikinusi, kad technologijų srities studijų programos anksčiau ar vėliau bus kažkuria prasme monopolizuotos verslų. „Kai kuriose srityse jau taip ir yra, pavyzdžiui energetikos, kur stojančiųjų skaičius nedidelis, o darbuotojų poreikis kasdien auga. Tad tie verslai, kurie neskirs laiko ir resursų ankstyvam bendradarbiavimui su jaunaisiais specialistais, ateityje susidurs su dar didesniais iššūkiais pritraukti darbuotojų“, – teigia ekspertė.
Daugelis įsidarbina dar besimokydami
Neseniai atliktoje „Vilnius Tech“ studentų apklausoje, kurios trečdalis respondentų buvo informatikos ir matematikos srities studentai, matyti, kad virš 80 proc. jų pradėjo dirbti dar studijų metų. Be to, beveik 60 proc. apklaustųjų teigė, kad savo pirmąjį darbą surado iš karto pagal specialybę.
„Apie 66 proc. mūsų studentų dirba privačiame sektoriuje, o beveik 18 proc. dirba viešajame sektoriuje. Beveik pusė studentų pradėjus dirbti dar studijų metu gauna Lietuvos vidutinį atlyginimą. Svarbu pažymėti, kad apklausos tikslinė auditorija buvo – absolventai, ką tik pabaigę studijas arba paskutinių metų studentai. Tai reiškia, kad po kurio laiko jų atlyginimai turėtų kilti“, – sako dr. M. Seržantė.
Anot jos, vienos iš populiariausių ir geriausiai apmokamų profesijų yra šiose srityse: IT, aviacija, energetika, elektronika, finansai ir ekonomika, analitika, transporto ir statybos inžinerija.
Pastangas deda ir darbdaviai
Mažinti technologijų srities specialistų trūkumą imasi ir patys darbdaviai. Dalis šalies technologijų įmonių jau siūlo praktikos programas, steigia specialias akademijas pradedantiesiems specialistams bei persikvalifikuoti siekiantiems žmonėms. Esant darbuotojų stygiui, įmonės prioritetą teikia ne vien kietiesiems įgūdžiams, bet ir tinkamumą organizacijai bei vertybėms.
„Pagal įmonės verslo poreikius ir esamas rinkos sąlygas ieškome ir įdarbiname tiek pradedančius, tiek pažengusius specialistus. Yra kandidatų, kurie ieškodami darbo neturi didelio patirties bagažo, tad atrankos metu atsižvelgiame ir į jų motyvaciją bei vertybinį pagrindą. Tikrai ne kiekvienu atveju samdome „žinias“ ar „patirtį“, kur kas svarbiau rasti žmogų, kuriam būtų artima organizacijos kultūra, kuris norėtų mokytis, augti ir kartu su darbdaviu siekti geriausių rezultatų. Atrankos metu stengiamės suprasti, ką kandidatas gali atsinešti į komandą bei kokių dalykų iš jo galėsime išmokti“, – tikina „Tele2“ talentų paieškos vadovė Evelina Žulonė.
Anot jos, jaunų specialistų išskirtinumu tampa tai, kad jie yra užsidegę mokytis ir tobulėti, yra veržlūs, iniciatyvūs bei žingeidūs. „Prisijungus naujam kolegai, neturinčiam patirties, organizacijos senbuviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimi ir apmokyti naujoką bei patys išmokti naujų dalykų. Kiekvienas žmogus komandoje įneša naujovių: naujų idėjų į jau nusistovėjusias tvarkas, išskirtinį požiūrį ir sprendimus“, – įsitikinusi specialistė.
Po praktikos – darbo vieta
Pasak E. Žulonės, rasti pradedančiųjų talentų verslui padeda praktikos programos. Kaip sėkmės istoriją ji įvardija „Tele2“ Tinklo departamento atvejį, kai buvo įdarbinti 3 sėkmingai praktiką įmonėje atlikę studentai.
„Vienas jų po praktikos gavo pasiūlymą pasilikti jaunesniojo transmisijos inžinieriaus pozicijoje kartu tęsiant mokslus magistro studijose. Kita elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studentė prisijungė prie organizacijos, norėdama atlikti praktiką telekomunikacijų srityje. Parodžius norą mokytis ir tobulėti, ji gavo pasiūlymą organizacijoje pasilikti kaip jaunesnioji transmisijos inžinierė ir šiuo metu planuoja, plečia ir prižiūri tinklą ir konfigūruoja įrenginius tam, kad užtikrintų ryšį bei internetą“, – pavyzdžiais dalijasi ekspertė.
