Lietuva – antra kibernetiškai saugiausia valstybė pasaulyje, šalį šioje srityje lenkia tik Belgija. Bendras Lietuvos skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas išaugo, o pasauliniame reitinge Lietuva šiemet užima tryliktąją vietą – lenkia Latviją, tačiau nusileidžia Estijai.
Lietuva – antra kibernetiškai saugiausia valstybė pasaulyje, šalį šioje srityje lenkia tik Belgija. Bendras Lietuvos skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas išaugo, o pasauliniame reitinge Lietuva šiemet užima tryliktąją vietą – lenkia Latviją, tačiau nusileidžia Estijai. Skaitmeninės gyvenimo kokybės tyrimas, atliekamas jau penktuosius metus, šiemet apžvelgia 121 valstybės rezultatus. Tyrimą atliko kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Surfshark”.
„Spartus Lietuvos tobulėjimas kibernetinio saugumo, skaitmeninio raštingumo, e. infrastruktūros srityse padeda į Lietuvą ir ypač į „Vilnius TechFusion“ ekosistemą pritraukti taip trūkstamų technologijų talentų. Planuojama, kad jau kitais metais Vilniuje duris atvers 100 mln. Eur vertės didžiausias Europoje technologijų miestelis, 2033 m. – net 3,7 mlrd. Eur vertės technologijų parkas“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Pasak Gabrielės Račaitytės-Krasauskės, tyrimą atlikusios kompanijos „Surfshark“ komunikacijos vadovės, skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) sudaromas jau penktus metus iš eilės siekiant paskatinti diskusiją, kur valstybės gali tobulėti skaitmeninėje erdvėje. „Kaip ir kasmet, siekdami nusakyti skaitmeninio gyvenimo kokybę atsižvelgėme į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas“, – pasakoja ji.
Lietuva – tarp pasaulio lyderių
Bendrame skaitmeninės gyvenimo kokybės tyrime Lietuva šiemet įvertinta 0,7 indeksu ir užėmė tryliktąją vietą pasaulyje aplenkdama gerokai didesnes Europos valstybes – Jungtinę Karalystę, Italiją, Norvegiją. Už nugaros Lietuva šiemet paliko ir Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją bei Okeanijos lyderę Naująją Zelandiją.
Lietuva kibernetinio saugumo kategorijoje jau antrus metus iš eilės užima antrąją vietą, šiemet nusileisdama tik Belgijai. Tiesa, antrąja vieta šioje kategorijoje Lietuva dalijasi su Estija, kurios saugumo rodikliai įvertinti lygiai tokiu pat aukštu balu.
Pernai „DQL“ indekse Lietuva buvo įvertinta žemesniu nei šiemet – 0,66 – indeksu, tačiau užėmė aukštesnę – vienuoliktąją – vietą pasaulyje. Anot G. Račaitytės-Krasauskės, tai reiškia, jog ne tik Lietuvos, tačiau daugelio šalių bendrasis skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas sparčiai auga kasmet.
Interneto kokybė net 22 proc. lenkia pasaulinį vidurkį
Lyginant su praėjusiais metais, mobiliojo interneto sparta Lietuvoje padidėjo net 44 proc., o namų interneto ryšio sparta – 20 proc. Bendroje interneto kokybės įskaitoje valstybė pakilo iš 37-osios į 23-ąją vietą.
Namų interneto greitis šiemet Lietuvoje vidutiniškai siekia 175 Mbps, o vidutinis sparčiausio pasaulyje namų interneto Singapūre greitis – 300 Mbps. Vidutinis mobiliojo interneto greitis Lietuvoje šiuo metu yra beveik dvigubai lėtesnis už namų interneto greitį ir siekia 96 Mbps. Greičiausiu mobiliuoju internetu pasaulyje naudojasi Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai ir svečiai – šalyje jo greitis siekia net 310 Mbps.
Mobilusis internetas Lietuvoje tapo įperkamesnis nei pernai
Vidutines pajamas gaunantis lietuvis turėtų dirbti 1 val. 29 min. per mėnesį tam, kad galėtų sau leisti naudotis pigiausiu namų interneto planu Lietuvoje, t.y. beveik 2.5 karto ilgiau nei 2022-aisiais. Namų interneto įperkamumo kategorijoje šiemet lyderiauja Rumunija – vidutiniam rumunui pakanka dirbti vos 18 min. per mėnesį norint įsigyti pigiausią namų interneto planą.
Tačiau mobilusis internetas Lietuvoje yra prieinamesnis negu pernai – tam, kad pigiausiu jo planu galėtų naudotis vidutines pajamas gaunantis lietuvis, jam užtenka dirbti 30 min. 43 sek. per mėnesį. Visgi tai yra net 2 kartus daugiau nei vidutinė lyderiaujančio Liuksemburgo statistika. Įperkamiausias mobilusis internetas pasaulyje Liuksemburge prieinamas vidutiniam šalies gyventojui dirbant vos 16 minučių per mėnesį.
E. infrastruktūros paslaugos – 25-oje vietoje
Kuo pažangesnė šalies e. infrastruktūra, tuo lengviau joje veikiantiems žmonėms naudotis internetu įvairioms kasdienėms veikloms, pavyzdžiui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui, apsipirkimui ir pan. E. infrastruktūros kategorijoje Lietuva užima dvidešimt penktąją vietą pasaulyje.
Reitinguojant pasaulio šalis šioje kategorijoje, vertinama, kokia yra interneto skvarba konkrečioje šalyje, taip pat šalies pasirengimas naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Lietuvoje interneto skvarba siekia net 98 proc. ir pagal šį kriterijų šalis rikiuojasi dešimtoje vietoje pasaulyje. Pagal pasirengimą naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis Lietuva užima trisdešimt pirmąją vietą pasaulyje.
E. valdžios paslaugų kriterijus parodo, kiek pažangios yra vyriausybės skaitmeninės paslaugos ir kaip gerai valstybė yra pasirengusi diegti dirbtinį intelektą tiekiant viešąsias paslaugas piliečiams. Šioje kategorijoje Lietuva rikiuojasi trisdešimtoje vietoje pasaulyje, Lietuvos e. valdžios paslaugų kriterijus lenkia pasaulinį vidurkį.
