Verslą užkariavęs prenumeratos modelis: nuo laikraščių iki „Netflix“

Prenumeratos modelis yra pagrįstas idėja parduoti produktą ar paslaugą, siekiant periodiškai gauti pastovias pajamas. Pradėtas taikyti platinant spaudos gaminius, šiuo metu verslams padeda generuoti rekordinio dydžio sumas. Kaip vystėsi šis modelis iki kol tapo mūsų kasdienybės dalimi, pranešime žiniasklaidai pasakoja Skandinavijos fintech įmonės „Vipps MobilePay“ produkto vadovė Kristina Bartoško.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Vienas seniausių verslo modelių

Prenumeratos modelis nukeliavo ilgą kelią nuo Vakarų Europos miestų, kai buvo naudojamas švaraus geriamojo vandens tiekimui, grūdų ir net egzotiškų vaisių bei daržovių pristatymui, iki šiandienos. Šis modelis tapo vienu reikšmingiausių ir žinomiausių verslo modelių įvairaus dydžio įmonėms pasaulinėje rinkoje.

Prenumeratos modelio ištakos siekia dar XVII a. pradžią, kai jis buvo pirmą kartą pristatytas spaudos leidėjų. Tuo metu, ir iki XX a., jis dažniausiai buvo naudojamas pristatant laikraščius, žurnalus. Laikui bėgant šis modelis augo, plito į kitas sritis, įgijo svarbą rinkoje, kai pasitelkiamos pažangios technologijos įgalinančios verslus siūlyti klientams puikias paslaugas, produktus.

„Dabar produktai ar paslaugos, teikiamos prenumeratos modelio principu, sudaro didžiulę mūsų gyvenimo dalį, pradedant nuo telekomunikacijos sutarčių iki muzikos, kurios klausomės, žiūrimų filmų ir net taurės vyno, kuria mėgaujamės vakarienės metu“, – teigia Kristina Bartoško, Skandinavijos fintech įmonės „Vipps MobilePay“ produkto vadovė.

Prenumerata – subkultūrų dalis?

Tai, kad vartotojai vis labiau pereina prie skaitmeninės „prenumeratos“ pirkimo, tapo vyraujančia tendencija. Tarp pasaulio prenumeratos modelio lyderių – „Netflix“, „Amazon Prime“, „Spotify“, „Disney+“, „HBO“, „Apple Music“. Pasak K. Bartoško, „Netflix“ yra didžiausia, ir vis dar auganti, prenumeratos modelio įmonė pasaulyje, turinti apie 238 mln. prenumeratorių. Prie didėjančio prenumeratų skaičiaus prisideda ir tai, kad į šį modelį ypač palankiai žiūri jaunesnės kartos atstovai.

„Galima manyti, kad prie „Netflix“ sėkmės prisideda ir besiburiančios subkultūros, kuriose sutiksime tam tikrų filmų, serialų žiūrovus. Neturint prenumeratos nelieka ir galimybės pažiūrėti naujausio serialo sezono ar rekomenduoto filmo“, – svarsto K. Bartoško.

„Horowitz“ duomenimis, „Netflix“ yra populiariausias tarp „Gen Z“ kartos atstovų. Net 71 % 18-24 metų vartotojų platformą aplanko bent kartą per savaitę. Tačiau K. Bartoško sako, kad išlaikyti lojalų prenumeruotoją nėra lengva.

„Mes, žmonės, nesame sukurti labai ilgai jaustis patenkinti, todėl, nustosime mokėti už prenumeratas, kurios nesiūlo kintamumo, naujovių. Kai įdomumo ir pastovumo santykis per mažas, vartotojai praranda susidomėjimą ir atsisako prenumeratos“, – teigia produkto vadovė.

Prenumeratoms – rekordinio dydžio sumos

Pasak K. Bartoško, prenumeratos modelis yra labiau orientuotas į ilgalaikį esamų klientų išlaikymą, o ne tik į naujų klientų pritraukimą, nes tai generuoja dideles pajamas.

„Suma, kurią vartotojai išleidžia prenumeratoms yra rekordinė ir kaip niekada siekianti aukštumas. JAV yra didžiausia prenumeratų rinka – sudaro 53 % viso pasaulio rinkos ir turi 1.2 mlrd. aktyvių prenumeratų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje vienas vartotojas vidutiniškai turi 11 prenumeratų. O remiantis konsultacijų įmonės „West Monroe“ apklausa, amerikiečiai prenumeratoms išleidžia vidutiniškai 273 dolerių per mėnesį. Per pastaruosius devynerius metus prenumeratos ekonomika išaugo 435 %, ir prognozuojama, kad iki 2025 m. ji pasieks 1,5 trilijono dolerių dydį“, – teigia specialistė.

Kas lemia prenumeratorių augimą ir nuosmukį? Kas lemia kad perspektyvus prenumeratos modeliu grįstas verslas neišlaiko ir praranda vartotojus? Kaip verslai gali skatinti savo prenumeratorių lojalumą? Visa tai išgirsite rugsėjo 5 d. vyksiančioje konferencijoje „Women Go Tech Conference“.