Jau nuo rugsėjo mokyklose pagal atnaujintas programas moksleiviai bus mokomi ir apie dirbtinį intelektą. Švietimo agentūra teigia parengusi rekomendacijas, mokytojams buvo surengti mokymai. Nors kai kurie pripažįsta mokymosi dirbti su dirbtiniu intelektu naudą, tačiau pabrėžia, kad mokytojai neturėtų būti palikti be reikiamos literatūros ir metodikos.
Kai kurie pedagogai pamokose dirbtinį intelektą jau naudoja
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
---|
Dirbtinį intelektą dažnai pamokose naudojanti Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja Rigonda Skorulskienė sako, kad tai yra įrankis, galintis ir padėti, ir pagreitinti mokymosi procesą. Su dirbtinio intelekto pagalba mokiniai sprendžia uždavinius, dažniausiai naudojasi programėle „Chat GPT“.
„Jie gali gauti uždavinio sprendimo paaiškinimą, žodinį paaiškinimą, lyg sėdėtų šalia korepetitorius ir aiškintų. Bet žinoma, visada mokinys turi būti budrus, nes tikrai dirbtinis intelektas klysta (...) Jis paaiškina ne tik kodėl atsakymas, sakykim, A yra teisingas, o kiti yra neteisingi, bet ir kiekvieną neteisingą atsakymą jis taip pat pakomentuoja“, – pasakoja fizikos mokytoja.
Pasak R. Skorulskienės, jeigu nurodoma tema ir jos lygmuo, turimos priemonės, dirbtinis intelektas gali padėti sugalvoti idėjų tiriamiesiems darbams. Galima paprašyti sugeneruoti metodiką, kartais pasiūlo ir literatūros. Be to, pateikiant faktus, dirbtinis intelektas gali parašyti tekstą.
R. Skorulskienė sako, dirbtinis intelektas atlikti rutininius darbus ir taip sutaupyti laiko gali padėti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
„Jam reikia nurodyti, kokia programa, kokio amžiaus vaikai, kokia yra tos temos specifika, į ką atkreipti dėmesį, tai jis tikrai gali sugeneruoti kontrolinį. Bet lietuviškai tai reikėtų šalia to jo darbo dar gerokai padirbėti, kad mokiniams jis tiktų. Jis planus gali pasiūlyti, idėjas, netgi rengiantis kokiai pamokai, jis gali surinkti tokią foninę informaciją, kurios reikia“, – pasakoja fizikos mokytoja.
Naudojimas gali atnešti ir rizikų
Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka sako, pamokose naudojamas dirbtinis intelektas iš tiesų gali padėti, pavyzdžiui, sprendžiant matematinius uždavinius, tačiau įžvelgia akademinio nesąžiningumo rizikų.
„Tokia rizika yra, ypač tose srityse, kur dominuoja testavimas, pagrįstas kažkokiu įsiminimu, arba pagrįstas nesudėtingo teksto parašymu. (...) Tokiose paprastose užduotyse ypač sunku yra atskirti, ar tai yra generuojamas tekstas, ar tai yra paties mokinio ar studento parašytas tekstas“, – teigia jis.
Pasak dirbtinio intelekto asociacijos prezidento, ilgainiui dirbtinis intelektas darys įtaką visam mokymosi procesui ir žinių patikrinimams, kuriuos reikės keisti.
„Pagalvojus, žmonės kažkada mokėsi dauginti triženklius skaičius, dabar mes to dalyko nesimokom ir retas kuris žmogus moka šitą padaryt, nes kalkuliatoriai tai daro geriau už mus. Aš matau panašią analogiją ir su „Chat GPT“ ir panašiais didžiaisiais kalbos modeliais – jie tiesiog darys kai kuriuos dalykus daug geriau už žmones ir nebus prasmės mums mokytis, taip pat atkartoti ar panašiai gerai daryti kažką, ką padaro „Chat GPT“, – sako D. Čeilutka.
Pasak jo, „Chat GPT“ ir panašios programos greitai keičiasi – tai, ko negali padaryti dabar, netrukus išmoksta.
„Turime įvertinti, kaip šitos programos progresuos ateityje ir ką tai reikš apskritai žmonių mokymosi procesams“, – teigia asociacijos prezidentas.
Informatikos pamokose – mokymasis apie dirbtinį intelektą
Nuo šių metų rugsėjo mokyklose pradedama mokyti pagal atnaujintas bendrąsias programas. Informatikos pamokose apie dirbtinį intelektą bus pasakojama jau nuo 9 klasės, 12-toje bus mokoma jį taikyti.
„Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi įgyvendinimo rekomendacijas, kur taip pat aptariamos ir dirbtinio intelekto bei neuroninių tinklų tematika. Žinau, kad Vilniaus Gedimino Technikos universitetas organizavo mokymus mokytojams, tai kas norėjo, galėjo prisijungti ir pasimokyti“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento specialistas Povilas Leonavičius.
Nelygios pedagogų galimybės išmokyti
Tačiau žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius sako, kaip reiks mokyti vaikus apie dirbtinį intelektą, iš kokios literatūros, kokia bus metodika – neaišku.
„Yra viskas paliekama mokytojui nuspręsti. O mes informacinių technologijų mokytojų Lietuvoje turime 700. Iš jų dirbtiniu intelektu taip giliau domisi, nagrinėja, tyrinėja ir su tuo dirba keliolika iš tų 700, tai jie dirbs su savo mokiniais aukštame lygyje. Tuo tarpu kiti yra paliekami vieni“, – sako Gintaras Sarafinas.
Taip pat jis priduria, kad dirbtinio intelekto naudojimas švietime daug kur gali pasiteisinti, tačiau tam turi būti pasiruošta, negali būti paleidžiama savieiga, nes kitu atveju rezultatas gali būti liūdnas.
„15 procentų jau iki šiol neišlaikydavo šio (informatikos – aut. past.) egzamino. Tai jeigu įtraukinės dirbtinio intelekto užduotis ir vieni vaikai bus stipriai pasirengę, tai jie gerai išlaikys egzaminą, bet daugės tų, kurie ir neišlaikys. Nes jie yra tiesiog neparengti ir niekur neturi kur remtis, jie turės ieškoti korepetitorių miestuose, kad kažkas pagelbėtų, nes tai visiškai nauja sritis“, – teigia G. Sarafinas.
Pasak jo, po metų turėsime skirtingus programavimo ir dirbtinio intelekto išmanymo lygmenis. Ten, kur informacinių technologijų mokytojai stiprūs, ten ir vaikai išmoks daugiau ir atvirkščiai.