Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sako, kad pasaulinė darbo rinka atsidūrė prie dirbtinio intelekto revoliucijos slenksčio. Organizacijos ekspertai prognozuoja, kad dėl technologijų proveržio gali nukentėti ketvirtadalis darbo rinkos. Savo ruožtu profesinių sąjungų konfederacija ragina darbdavius, ruošiantis įdiegti dirbtinį intelektą, pirmiausia pagalvoti apie darbuotojus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Milžiniškas braškės formos asteroidas priartėjo prie žemės“, – grupės „Biplan“ muzikinio klipo įžangoje labai nesuprantama lietuvių kalba skelbia reporterė. Ji animacinė, kaip ir visas vaizdo įrašas. Animacinis muzikinio kūrinio klipas – vienas pirmųjų Lietuvoje, sukurtas su dirbtiniu intelektu. Tokią idėją įgyvendinusios agentūros direktorius Danielius Minkevičius sako, kad kūrybos procesas užtruko iki 3 savaičių.
„Tikrai nėra paprasčiau sukurti su dirbtiniu intelektu negu paprastai nufilmuoti klipą. Efektą labai lengva gauti tą pradinį, bet jeigu nori pasakoti naratyvą, išlaikyti tuos pačius personažus, tą pačią estetiką, stilistiką, yra labai sunku priversti dirbtinį intelektą tai daryti“, – LRT RADIJUI aiškina jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad norint kurti su dirbtiniu intelektu, pirmiausia reikia puikiai suprasti animacijos, šviesos principus. „Visų pirma, tu turi išmanyti tą sferą gerai, kad tu galėtum jo paprašyti ir išgauti tam tikrus dalykus“, – tvirtina D. Minkevičius.
Jis įsitikinęs, kad technologijų proveržis tikriems kūrėjams darbo nesumažins, mat jų sugebėjimų „dirbtinis intelektas niekaip nepakeis“. Visgi, priduria „Biplan“ muzikinio klipo kūrėjas, pagal šablonus kuriantiems paslaugų teikėjams dirbtinis intelektas ateityje išties galėtų pakišti koją.
Laikui bėgant, dirbtiniu intelektu naudotis įgunda vis daugiau žmonių. EBPO sako, kad tai – viena priežasčių, kodėl pasaulinė darbo rinka dabar atsidūrusi prie dirbtinio intelekto revoliucijos slenksčio.
Naujausioje ataskaitoje EBPO pastebi – esant tokiai situacijai, didžiausia su dirbtiniu intelektu susijusi automatizacija gresia daugiau nei ketvirtadaliui darbo rinkos. Dalis darbuotojų baiminasi, kad dėl dirbtinio intelekto per 10 metų neteks darbo. Tą rodo ankstesnė EBPO apklausa.
Visgi Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas faktą, kad dirbtinis intelektas gali paveikti ketvirtadalį darbo rinkos, vadina būrimu iš nežinia ko. „Niekada negali jokios prognozės (...) išprognozuoti 20, 25 ar kiek procentų. Viskas gali labai staigiai pasikeisti“, – tvirtina jis.
Pašnekovo nuomone, dirbtinis intelektas artimiausiu metu labiausiai gali paveikti tradicinę Lietuvos pramonę, „kur technologinis atnaujinimas dar labai labai toli“.
„Pasikeis požiūris, kaip veikia kažkoks gamybinis vienetas. Tai labai greitai gali būti iš tikrųjų. Tiesiog konkurencija mus privers, (...) nes tose vedančiose šalyse, kur yra robotizacija ir dirbtinis intelektas, jie sukurs produktą žymiai pigiau. Tada globalioje rinkoje labai bus sudėtinga“, – sako D. Arlauskas.
Darbdavių konfederacijos vadovo teigimu, galimi išbandymai pramonei yra pačių verslininkų rūpestis: „Kad čia valdžia kažkiek galėtų padėti, tai aš labai abejoju. Čia yra kiekvieno verslininko rūpestis ir jo suvokimas“.
Visgi, kalbėdamas ir apie kitus sektorius, D. Arlauskas tvirtina, kad valdžia dėl dirbtinio intelekto proveržio jau dabar turėtų pradėti spręsti vieną klausimą – kaip užtikrinti užimtumą „tose srityse, kur dirbtinio intelekto tu tiesiog nelabai galėsi integruoti“.
„(Reikia galvoti – LRT.lt), kaip tas sritis sustiprinti, vystyti finansinėmis priemonėmis, kad mes taptume konkurencingi. Tai turizmas, medicina, grožio industrija. Šie sektoriai generuos labai didelę vertę. O bankai, brokeriai, draudimai – tik laiko klausimas, kada dirbtinis intelektas galės perimti tas sritis“, – teigia D. Arlauskas.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Aleksandras Posochovas ragina darbdavius, ruošiantis įdiegti dirbtinį intelektą, pirmiausia pagalvoti apie darbuotojus.
„Norisi, kad vis dėlto žmonės jau iš anksto žinotų, kas jų gali laukti, kad darbdavys padarytų visas sąlygas, kad žmogus galėtų persikvalifikuoti ar galbūt net aptarnauti tą patį dirbtinį intelektą. Jeigu jau kas nors yra daroma, tai turi būti [daroma] skaidriai, aiškiai, derinantis su darbuotojais ir darbuotojų atstovais“, – įsitikinęs A. Posochovas.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.