Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ir pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje gimusi Z karta neretai pavadinama skaitmenine karta. Užaugusi sparčiai vystantis technologijoms, dabar ši visuomenės dalis pati formuoja sektoriaus pokyčius. Pasak ekspertų, Z kartos poreikiai nulemia technologijų pažangą ir verslo sprendimus, o vis daugiau jaunuolių renkasi patys tapti industrijos inovatoriais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Z karta ir technologijos
1996-2012 m. gimę žmonės niekada nepažino pasaulio be socialinių medijų, greitos informacijos ir interneto. Tai pirmoji karta, kuri į savo kasdienį gyvenimą visiškai integravo skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, socialines medijas ir internetą, todėl ją ypač apibūdina technologijų vaidmuo, suformavęs bendravimo įpročius ir požiūrį į pasaulį.
„Z kartą nuo kitų kartų skiria 3 pagrindinės savybės. Jie greitai mokosi, gyvena pilnai skaitmenizuotame pasaulyje, galima sakyti, yra gimę naudotis technologijomis, netgi geba jas kurti ir tokiu būtų dar labiau spartinti inovacijas įvairiuose sektoriuose. Antra, ši karta turi prieigą prie plataus spektro informacijos, kas suteikia galimybes kritiškai ir argumentuotai mąstyti ir priimti pasvertus sprendimus. Jie taip pat išsiskiria sąveika su mus supančiu sociumu ir aplinka iš esmės – jiems rūpi aplinkos apsauga, lyčių lygybė, tvarus vartojimas ir panašios temos. Šių, galima sakyti, kietųjų ir minkštųjų savybių mišinys kuria labai visapusiškus, į technologinį sektorių orientuotus žmones, kuriems rūpi pasaulio ateitis“, – sako dr. Milena Seržantė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Strateginės partnerystės centro direktorė.
Besivystydama skaitmeniniame amžiuje, jaunoji karta tikisi greito pasitenkinimo ieškodama informacijos ir naudodamasi žiniasklaidos priemonėmis. Su technologijomis užaugę asmenys mieliau mokosi internetu, dirba nuotoliu ir bendrauja elektroniniu būdu.
Formuoja sektoriaus pokytį
Patys suformuoti technologijų, dabar Z kartos atstovai tampa industrijos nuomonės lyderiais – jiems tenka svarbus vaidmuo formuojant sektoriaus pažangą. Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ inovacijų eksperto, jau galima matyti tam tikrus pokyčius, kuriuos technologijų versle lemia jaunosios kartos poreikiai.
Pavyzdžiui, vienas iš būdingų Z kartos bruožų – naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais. „Pew Research Center“ atliktas tyrimas parodė, kad 95 proc. JAV paauglių turi galimybę naudotis išmaniuoju telefonu, o 45 proc. jų teigia, kad „beveik nuolat“ yra prisijungę prie interneto. Šis nuolatinis ryšys paskatino tokių mobiliųjų technologijų, kaip mobiliosios mokėjimo sistemos, žaidimai ir pranešimų siuntimo programėlės, plėtrą.
„Skaitmeniniame amžiuje užaugusi karta puikiai išmano internetinės erdvės niuansus. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama naudojimo paprastumui ir nuoseklumui visuose kanaluose, nesvarbu, ar tai būtų internetas, mobilusis telefonas, ar parduotuvė. Be to, Z kartos atstovai noriai priima naujas technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, jie dažniau apsiperka internetu. Investuodamos į šias technologijas, įmonės bus geriau pasirengusios patenkinti šios kartos lūkesčius ir išlikti konkurencingos“, – sako A. Lukošius.
Z karta nulemia technologijų ateitį
Ekspertas priduria, kad Z kartos atstovai pasižymi didesniu aplinkosauginiu ir socialiniu sąmoningumu. Bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad 49 proc. Z kartos vartotojų visame pasaulyje pirmenybę teikia produktų ir paslaugų pirkimui iš įmonių, kurios rūpinasi aplinkosauga ar socialine atsakomybe. Ši karta labiau linkusi remti prekių ženklus, kurie teikia pirmenybę tvarumui visose srityse, ir to paties tikisi iš technologijų, kuriomis naudojasi. Dėl to daugėja tvarių technologijų produktų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius ar etiškas tiekimo praktikas.
„Dėl šios kartos poreikio nuolat būti skaitmeninėje erdvėje ir bendrauti, toliau vystosi ir socialinės medijos, ypač tos, kurias ši karta naudoja dažniausiai – „Instagram“, „Snapchat“, „TikTok“. Galima pastebėti, kad pasikeitė įmonių požiūris į socialinių medijų rinkodarą, daugiausia dėmesio skiriant autentiškumui, istorijų pasakojimui ir vizualiniam turiniui“, – tikina A. Lukošius.
Pasak jo, Z kartos atstovų požiūris į darbą taip pat lemia technologijų ateitį. Ši karta pirmenybę teikia laisvai samdomam darbui, verslumui ir darbui nuotoliniu būdu. Tai paskatino tokių platformų, kaip „Upwork“, „Fiverr“ ir „TaskRabbit“, palengvinančių tokio pobūdžio darbo organizavimą, atsiradimą. Z kartai pradėjus įsilieti į darbo rinką, tai turi įtakos ir švietimui. Ši karta tikisi, kad technologijos bus integruotos ir į jų išsilavinimą, todėl daugėja tokių internetinių mokymosi platformų, kaip „Coursera“ ir „Udemy“, taip pat švietimo technologijų naudojimo tradicinėse klasėse.
Dar daugiau galimybių Z kartai suteikia naujos kartos 5G ryšys. Sparčiai diegiamas 5G ryšio tinklas užtikrina žymiai greitesnes bei sklandesnes naršymo patirtis, suteikia didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą. „Naujosios kartos ryšys suteikia dar platesnes galimybes pačiose įvairiausiose srityse. Pradedant greitesniu naršymu, baigiant naujai atsiversiančiomis, labiau įtraukiančiomis mobiliųjų žaidimų galimybėmis. Didėjant poreikiui, verslas jau siūlo ir šiai kartai patogesnę prieigą prie 5G ryšio naudojantis išankstinio mokėjimo paslaugomis. Pavyzdžiui, 5G ryšys jau veikia ir „Pildyk“ tinkle“, – sako A. Lukošius.
Renkasi ir kaip karjeros kryptį
Anot dr. M. Seržantės, Z karta ne tik dažniau naudojasi technologijomis kasdienybėje, bet ir renkasi jas kaip karjeros kelią. Nors studentų skaičius kiekvienas metais mažėja visoje Lietuvoje, susidomėjimas technologijų sektoriaus profesijomis kasmet auga, lyginant su socialinių arba humanitarinių mokslų studijomis.
„Didelę įtaką daro sparčiai augantis technologijų sektorius tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Atitinkamai transformuojasi ir universitetų studijų programų pasiūla. Per pastaruosius metus atsirado vis daugiau į technologines inovacijas orientuotų specialybių, tokių kaip dirbtinio intelekto sistemos, multimedija ir kompiuterinis dizainas, alternatyvios energetikos įrenginių inžinerija ir technologijos, finansų technologijos, pastatų informacinis modeliavimas (3D)“, – teigia dr. M. Seržantė.
Ji priduria, kad šios kartos studentams nebepakanka skaityti paskaitas iš vieno vadovėlio ir rodyti skaidres, nes tokiu būdu nebepavyksta išlaikyti studentų dėmesio. Šiai kartai svarbi galimybė mokytis hibridiniu būdu – galimybė jungtis nuotoliu prie universitete vykstančios paskaitos, integruojami apverstos klasės metodai, taip pat taip problemų sprendimu ir projektais paremtas mokymasis.
„Visa komunikacija su studentais, namų darbai ir mokymosi medžiaga, įvairūs interaktyvūs testai ir užduotis yra skaitmeninami. Taip pat vis daugiau studijų programų, net ir socialinių mokslų, turi tarp dėstomų dalykų technologinius modulius – programavimas, inžinerijos pagrindai, brėžinių skaitymas ir kt. Kitas svarbus šiuolaikinio dėstytojo uždavinys, orientuotas į Z kartos studentus, yra atrinkti iš labai plataus spektro informacijos šaltinių svarbiausią, patikimą, aktualią ir koncentruotą informaciją apie dėstomą dalyką“, – sako ekspertė.
Pasak dr. M. seržantės, ignoruoti Z kartos poreikių nepavyks nei universitetams nei technologijų specialistus medžiojantiems verslams. Tie, kas nespės arba nesugebės transformuotis ir adaptuotis prie šios kartos diktuojamų pokyčių, neturi ateities.