ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai išsiaiškino, kas paskatintų mūsų šalies gyventojus pirkti ir važinėti elektromobiliais. Susirūpinimas aplinkosauga atsidūrė antroje vietoje pagal svarbą. Sprendimą, ar pirkti tokią transporto priemonę, nulemia ir valstybės parama.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai išsiaiškino, kas paskatintų mūsų šalies gyventojus pirkti ir važinėti elektromobiliais. Susirūpinimas aplinkosauga atsidūrė antroje vietoje pagal svarbą. Sprendimą, ar pirkti tokią transporto priemonę, nulemia ir valstybės parama.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per pastaruosius dvejus metus elektromobilių skaičius Lietuvoje sparčiai augo: nuo 2020 m. padidėjo 5 kartus (nuo 1434 iki 7162 elektromobilių). Tačiau toks augimo tempas vis dar yra per lėtas, kad būtų pasiektas Lietuvos energetikos ministerijos iškeltas tikslas iki 2030 m. elektromobilių skaičių padidinti iki 230 000.
Siekdamos išsiaiškinti, kas daro didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų planams įsigyti elektromobilį, ISM tyrėjos dr. Lineta Ramonienė ir Goda Montvidaitė išskyrė penkias veiksnių grupes: demografinę finansinę, psichologinę, infrastruktūros, techninę bei valstybės paramos. Reprezentatyvios apklausos metu buvo apklausti Lietuvos gyventojai, per ateinančius trejus metus svarstantys įsigyti ar keisti automobilį.
Nustatyta, kad didžiausią įtaką ketinimui įsigyti elektromobilį lietuviams daro techninės automobilio savybės. Prie jų buvo priskirtas elektrinės transporto priemonės greitis pajudant iš vietos, galimybė aplenkti kitus automobilius ir vairavimo malonumas. Visi šie elementai lietuviams daro didžiausią įtaką renkantis ir planuojant įsigyti elektromobilį.
„Svarstydami apie elektromobilį, pirkėjai vertina ne tik eksploatacines savybes, bet ir specifinius parametrus, pavyzdžiui, nuvažiuojamą atstumą su pilna baterija. Nors daugeliu atvejų nerimas dėl viena įkrova įveikiamo nuotolio yra nepagrįstas ir sumažėja po to, kai automobilis yra kurį laiką naudojamas, tai vis dar viena pagrindinių kliūčių lietuviams įsigyti elektromobilį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai, suvokiantys, kad elektromobilio nuvažiuojamas atstumas bei jo eksploatacinės savybės atitinka jų lūkesčius, dažniau ketina įsigyti elektromobilius“, – sako dr. L. Ramonienė.
Prie finansinių veiksnių buvo priskirta elektromobilio įsigijimo kaina, eksploatacinės išlaidos ir pirkėjo pajamų dydis. Kaina ir pajamų dydis lietuviams neturėjo reikšmingos įtakos, rengiantis įsigyti elektromobilį.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad eksploatacijos kaina turi didelę įtaką vartotojų ketinimui įsigyti elektromobilį. Vartotojai netgi yra pasirengę mokėti daugiau už elektromobilį, jei žino, kad sutaupys šiek tiek pinigų jį eksploatuodami ir kad jis greičiau atsipirks, palyginti su benzininiais automobiliais. Mes šią prielaidą taip pat patvirtinome“, – teigia ISM tyrėja G. Montvidaitė.
Antroje vietoje persėsti į elektromobilį tautiečius skatina psichologiniai veiksniai, tokie kaip socialinė įtaka, noras įsisavinti naujas technologijas bei nerimas dėl aplinkosaugos. Lietuviai yra labiau linkę įsigyti elektra varomą mašiną, jeigu jų artimoje aplinkoje jau kas nors tokią turi. Šalia socialinės įtakos ir aplinkosauginio sąmoningumo, tokios psichologinės pirkėjų savybės kaip noras kasdienybėje pritaikyti naujas technologijas yra siejamos su ketinimu įsigyti elektromobilį. Ekologiškų produktų pirkimą lietuviai paprastai suvokia kaip naujovių siekimą.
Reikia pažymėti, kad kasdienės gyventojų veiklos, tokios kaip šiukšlių rūšiavimas ir tvaresnių pakuočių pasirinkimas, neturi reikšmingos įtakos renkantis, ar pirkti elektromobilį. Gyventojus stipriau veikia jų psichologinė būsena nei tvarumo elgsena.
Tarp svarbiausių veiksnių Lietuvoje įsigyjant elektromobilius – ir Vyriausybės parama. Nustebino, kad Lietuvos vartotojams ši veiksnių grupė buvo tik trečia pagal svarbą. Daugelio valstybių tikslas yra didinti elektrinio transporto skvarbą rinkoje, tačiau nacionalinio lygmens iniciatyvos įvairiose šalyse skiriasi. Paprastai vyriausybės šiam tikslui pasiekti skelbia įvairias politikos priemones, įskaitant finansinę ir nefinansinę paramą. Daugeliu atvejų, siekiant priartinti elektromobilio kainą prie tradicinio automobilio kainos, kaip finansinės priemonės naudojamos PVM lengvatos ir piniginės kompensacijos.
Abi šios priemonės daro teigiamą poveikį gyventojų ketinimui įsigyti elektromobilį. Norvegijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad maždaug 80 proc. respondentų finansinė parama iš vyriausybės yra pagrindinis motyvas įsigyti elektra varomą automobilį. Kartu su finansinėmis priemonėmis vyriausybės siūlo ir papildomų lengvatų vairuotojams, pavyzdžiui, galimybę naudotis autobusų juostomis ar nemokamu elektromobilių stovėjimu. ISM tyrėjai nustatė, kad finansinė valstybės parama turi didesnę įtaką lietuvių ketinimui įsigyti elektromobilį, palyginti su nefinansinėmis valstybės iniciatyvomis.
Atliktas tyrimas patvirtino, kad įkrovimo infrastruktūra lietuviui yra reikšmingas veiksnys, priimant sprendimą, ar įsigyti elektromobilį. Vartotojai, darantys prielaidą, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra jų miestuose yra gerai išvystyta, ir turintys galimybę įkrauti savo automobilius namuose arba darbe, dažniau ketina pirkti elektromobilius. Įkrovimo infrastruktūra yra svarbus veiksnys, darantis įtaką Lietuvos gyventojų ketinimui įsigyti elektromobilį, tačiau ji neturi tokios didelės reikšmės kaip technologijos, psichologiniai aspektai ir valdžios parama.
