Siekdamos mažinti atliekų kiekį, gegužę Europos Sąjungos narės nutarė uždrausti naikinti neparduotus tekstilės gaminius. Tačiau kai kurios šalys ragina žengti dar vieną žingsnį – uždrausti naikinti ir neparduotus elektronikos prietaisus. Kodėl tai svarbu ir kokia nauda iš to būtų, pasakoja specialistė.
Siekdamos mažinti atliekų kiekį, gegužę Europos Sąjungos narės nutarė uždrausti naikinti neparduotus tekstilės gaminius. Tačiau kai kurios šalys ragina žengti dar vieną žingsnį – uždrausti naikinti ir neparduotus elektronikos prietaisus. Kodėl tai svarbu ir kokia nauda iš to būtų, pasakoja specialistė.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Elektronikos atliekos išlieka vienu sparčiausiai augančiu atliekų srautu visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje šių atliekų kiekis kasmet padidėja 2 proc. Nors elektronikos atliekose yra daug įvairių medžiagų, kurias perdirbant būtų galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, visoje ES yra perdirbama tik mažiau nei 40 proc. šių atliekų.
Klausimas apie būtinybę surinkti ir panaudoti pakartotinai arba perdirbti kuo daugiau atitarnavusių skalbimo mašinų, šaldytuvų, virdulių, lygintuvų bei kitų elektronikos ir baterijų atliekų buvo keliamas ir neseniai Nyderlanduose vykusiame kasmetiniame tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“, vienijančios elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, narių susitikime. Jame diskutuota ir apie tai, kokią naudą atneštų draudimas naikinti neparduotus elektronikos prietaisus.
„Per metus neparduotų elektronikos prietaisų kiekvienoje šalyje susidaro milijonai vienetų, o jeigu vertiname tik trumpą laikotarpį, juos tiesiog sunaikinti, deja, yra pigiau nei sandėliuoti. Štai Prancūzijos statistika rodo, kad ten per metus sunaikinama 98 tūkst. vienetų vien neparduotų mikrobangų krosnelių ir 140 tūkst. virdulių, o kur dar kitokie prietaisai. Tai yra didžiuliai elektronikos kiekiai, kurie galėtų arba dar būti panaudoti, arba perdirbti, o visa tai atsipirktų ilguoju laikotarpiu, nes nereikėtų eikvoti brangių išteklių, mažėtų aplinkos tarša“, – teigė „WEEE Forum“ konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Kelios šalys rodo gerą pavyzdį
ES per metus sunaikinamų neparduotų elektronikos prietaisų vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų, o jei nebus imtasi priemonių, iki 2030 metų ši suma gali padidėti 3-4 kartus. Tiesa, jau yra šalių, kurios ėmėsi spręsti šią problemą.
„Savo patirtimi konferencijoje dalijosi atstovai iš Ispanijos. Suskaičiuota, kad šioje šalyje kasmet yra sunaikinama neparduotų elektronikos prietaisų, kurių vertė daugiau nei 100 mln. eurų. Siekiant spręsti šią problemą buvo sukurtas projektas, kuriame gamintojai ir importuotojai neparduotus prietaisus gali atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms ar švietimo įstaigoms. Panašūs projektai veikia Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Rumunijoje. Juose dalyvaujantys elektronikos gamintojai ir importuotojai džiaugiasi sudaryta galimybe ne tik atlaisvinti vietos sandėliuose, bet ir pratęsti prietaisų gyvavimo ciklą bei taip prisidėti prie taršos mažinimo“, – sakė V. Masalienė.
V. Masalienė priminė, kodėl elektronikos atliekas verta panaudoti pakartotinai arba perdirbti.
„Elektronikos prietaisams, buitinei technikai ir baterijoms pagaminti reikia daug įvairių vertingų medžiagų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, platinos, ličio, kobalto ir kitų. Jeigu prietaisus naudotume ilgiau, šių medžiagų prireiktų mažiau. Dalį visų šių medžiagų taip pat galima atgauti elektronikos atliekas perdirbant. Jeigu pavyktų perdirbti kuo daugiau šių atliekų, sutaupytume įspūdingą kiekį išteklių. Vien 7 proc. viso pasaulio aukso slepiasi sugedusiuose ar nebenaudojamuose elektronikos prietaisuose, tad labai kviečiu jų nekaupti, o atiduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams“, – kalbėjo V. Masalienė.
Turint nebereikalingų prietaisų – kelios išeitys
Tik patekusios pas teisėtus atliekų tvarkytojus elektronikos atliekos bus sutvarkytos pagal aukščiausius standartus, o tai reiškia, kad vertingų medžiagų bus atgauta maksimaliai. Tuo tarpu išmestos bet kur, jos gali užteršti aplinką, nes iš mechaniškai pažeistų dalių gali išsiskirti gamtai ir žmogui kenksmingų medžiagų.
V. Masalienė primena, kad nebereikalingus, bet gerai veikiančius prietaisus galima kam nors atiduoti arba parduoti. Smulkią atitarnavusią elektroniką, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvą ar ausines, ir baterijas galima atnešti į artimiausią prekybos centrą ar biurą – čia stovi ryškiai pažymėtos specialios talpos šioms atliekoms. Turint stambios, sunkios nebereikalingos buitinės technikos ar elektronikos įrangos, galima užsisakyti nemokamą išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
