Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburtos komisijos valstybinių kolegijų veiklos stiprinimo projektų vertinimo ir rekomendacijų pristatymo, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) laikinai einanti prezidentės pareigas dr. Žymantė Jankauskienė tikisi, kad tuo reforma nesibaigs, kolegijos ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, o binarinė mokslo sistema sustiprės dar labiau.
Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburtos komisijos valstybinių kolegijų veiklos stiprinimo projektų vertinimo ir rekomendacijų pristatymo, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) laikinai einanti prezidentės pareigas dr. Žymantė Jankauskienė tikisi, kad tuo reforma nesibaigs, kolegijos ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, o binarinė mokslo sistema sustiprės dar labiau.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koleginio sektoriaus reforma įsibėgėja – jau parengtos ir pristatytos Vyriausybės suburtos komisijos rekomendacijos dėl sektoriaus reorganizavimo. Pasak LKDK laikinai einančios prezidentės pareigas dr. Ž. Jankauskienės, baigėsi įtemptas periodas ir dabar bus matoma dar daugiau viešų diskusijų.
„Šis laikotarpis LKDK nariams tikrai buvo įtemptas. Jį net pavadinčiau tyliuoju laikotarpiu. Šiandien diskutuojame apie komisijos pateiktas rekomendacijas kolegijų tinklo stiprinimui ir aš, kaip laikinai einanti prezidentės pareigas, pati girdžiu, kokias iniciatyvas pateikė kolegos. Šis laikotarpis nuo Vyriausybės nutarimo pasirodymo iki pasiūlymų teikimo buvo gana individualus, svarstomas atskirose bendruomenėse ir LKDK formate plačiau nediskutuojamas.
Tenka apgailestauti, kad dialogas nevyko taip, kaip mes norėjome ir tikėjomės, tačiau po šios dienos rekomendacijų paviešinimo mes pereiname į aktyvų ir viešą dialogą. Matome, kad tos kolegijos, kurios išreiškė iniciatyvą ir teikė siūlymus su kitais kolegomis, pasiūlydamos visoms pusėms sustiprėti, ne visos buvo išgirstos, kai kada buvo ir priešiškumo. Visgi, tikiu, visi rasime bendrą sutarimą vardan kolegijų sektoriaus stiprinimo.
Taip pat noriu pasveikinti kolegas iš Kauno technikos kolegijos (KTK) bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (KMAIK) kolegijų, kurių bendruomenės prisiėmė atsakomybę ir atvirumą, tarpusavyje diskutavo ir pateikė bendrą siūlymą. Tai vienintelis siūlymas, kur dvi kolegijos sugebėjo susitarti“, – situaciją vertina LKDK l.e.p. prezidentė.
Dr. Ž. Jankauskienė pasidžiaugė matydama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos norą išsaugoti binarinę aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje.
„Džiaugiuosi girdėdama, jog binarinė sistema Lietuvoje toliau gyvuos. Visgi, matome keletą susijungimų ir vertikalia kryptimi, nors buvo deklaruota, kad tokie susijungimai daugiau palies jūros, žemės ūkio srities mokslus. Tikrai nustebino Marijampolės kolegijos jungimosi iniciatyva su Mykolo Riomerio universitetu. Tai įdomus ir netikėtas siūlymas“, – mano dr. Ž. Jankauskienė.
LKDK prezidentė kviečia visas kolegijas vadovautis sveiku protu, nepamiršti išsikeltų tikslų 2029 metais tapti taikomųjų mokslų universitetais ir stiprinti koleginį sektorių.
„Tikiu, kad Lietuvos aukštasis mokslas turi būti bendroje dermėje su Europos Sąjungos šalių aukštuoju mokslu. Tad noriu pakviesti visus LKDK narių vadovus padėti ambicijas į šoną, galvoti apie savo bendruomenes, kurios pokyčių metu yra nežinioje ir jaučiasi nesaugios dėl savo ateities. Mūsų kaip vadovų pareiga bendruomenes telkti ir aiškinti tikrąją situaciją. Mes nekalbame apie jokius uždarymus ir naikinimus. Tą pabrėžė ir viceministras, kad koleginis sektorius bus stiprinamas ir ieškoma didesnė sinergija tarp skirtingų įstaigų.
Tikiu, kad kolegijų stiprinimo etapas nesibaigs komisijos rekomendacijų paskelbimu, kad jis vyks toliau ir mes turėsime stiprų binarinės aukšto mokslo sistemos dalyvį – Lietuvos kolegijas“, – viliasi LKDK l.e.p. prezidentė.
Primename, kad ekspertų komisija, įvertinusi valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas, pritaria penkiems jungimosi projektams: ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos, sutelkiant kolegines studijas Kauno regione; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos; siekiant sutelkti inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, siūloma Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungti prie Kauno technikos kolegijos, kuriant naują Lietuvos inžinerijos kolegiją; sutelkti jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos pakraipos kolegines studijas, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir siekiant išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto.
