Universitetai, kuriuos pažinojome, transformuojasi. Atrasdami naujų veiklų, iniciatyvų, partnerysčių, plėsdami geografinius ir kultūrinius horizontus, jie keičia savo tradicinę tapatybę, tampa atviresni, siekia glaudesnio dialogo su visais visuomenės nariais. Šioje naujoje aukštojo mokslo realybėje 2020 metais 7 Europos universitetai susibūrė į „Transform4Europe“ aljansą drauge kurti ir realiai įgyvendinti ateities vizijas.
Universitetai, kuriuos pažinojome, transformuojasi. Atrasdami naujų veiklų, iniciatyvų, partnerysčių, plėsdami geografinius ir kultūrinius horizontus, jie keičia savo tradicinę tapatybę, tampa atviresni, siekia glaudesnio dialogo su visais visuomenės nariais. Šioje naujoje aukštojo mokslo realybėje 2020 metais 7 Europos universitetai susibūrė į „Transform4Europe“ aljansą drauge kurti ir realiai įgyvendinti ateities vizijas.
Jono Petronio nuotr.
Vienas iš tų universitetų – Vytauto Didžiojo (VDU). „Universitetai susitelkė dideliems pokyčiams, tokių iniciatyvų Europoje anksčiau nėra buvę. Tai naujas kokybinis proveržis ir iššūkis. Mes drauge kuriame Europos universitetą, pasitelkdami savo geriausias kūrybines ir ekspertines pajėgas, leidžiančias kurti naujas ir perspektyvias jungtines studijų programas bei pažangias mokslo laboratorijas. Esame pasirengę dalintis esamais infrastruktūriniais ištekliais, kuo glaudžiau bendradarbiaujant realizuoti naujas idėjas, iniciatyvas ir inovacijas gerinant studijų aplinką ir siekiant kitų reikšmingų rezultatų. Tai europinė politinė vizija, o universitetai – šios vizijos pagrindiniai įgyvendintojai“, – apie Europos universitetų ateities pokyčius pasakoja VDU profesorė ir „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Profesorės nuomone, išsiskirs tie universitetai, kurie gebės pasiūlyti kuo įvairesnių studijų modelių ir bus atviri. „Hibridizacija neišvengiama, kai diskutuojama apie studijų programų trukmę, kreditų skaičių, mobilumą, studijų kokybę ir kitus procesus. Pandemija paskatino atrasti įvairių nuotolinių veiklų. Jau dabar matyti, kad studentams patrauklios įvairios mobilumo programos, kuriose numatytos trumpesnės išvykos, derinamos su nuotolinėmis studijomis, skirtingos studijų aplinkos už auditorijos ribų. Tapo įprasta, kad ir mokslininkai įvairiose šalyse dalijasi bendra mokslo infrastruktūra. Be to, svarbu garsiai su visais visuomenės nariais permąstyti universiteto kaip institucijos gyvavimo būklę“, – jau apie dabar vykstančius, o ateityje, tikėtina, tapsiančius norma pokyčius pasakoja profesorė.
Ateities universitetas neturės vieno geografinio centro
„Transform4Europe“ idėja kilo universitetams supratus, kad reikia transformuotis kitokiai ateičiai ir individualiu, ir instituciniu lygmeniu. Aukštojo mokslo erdvėje universitetai kaip senos, tradicinės aukštosios mokyklos pralaimi konkurencinėje kovoje prieš greitas, švietimo paslaugas siūlančias verslo bendroves. Tad buvo iškeltas klausimas – ką naujo šiandien gali pasiūlyti universitetai?“, – pasakoja VDU profesorė. Ji primena, kad Europos Komisija universitetus vienytis kuriant taip vadinamą Europos universitetą pakvietė po to, kai 2017 m. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas savo kalboje iškėlė idėją, kad žemyno universitetams būtina bendradarbiauti siekiant globalesnės konkurencijos su sparčiai tobulėjančiais Azijos universitetais, taip pat su anglosaksiškomis šalimis. Šiuo metu Europoje yra 44 aljansai, kuriuose dalyvauja apie 5 proc. žemyno universitetų, o siekiama bent 10 proc. įsitraukimo.
Aljansas „Transform4Europe“ tikslus išsikėlė reaguodamas į šiuo metu visame pasaulyje aktualiausius iššūkius: klimato kaitą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat žinių antreprenerystę ir bendruomenių telkimą bei įgalinimą. Siekiant sprendimų šiose srityse universitetai ne tik kartu inicijuoja ir įgyvendina mokslo projektus, siūlo lanksčius ir studentus dar labiau įgalinančius studijų modelius, bet ir bendradarbiauja su savo šalių verslo bei socialiniais partneriais.
Būti globalios bendruomenės dalimi: studijos keliuose Europos universitetuose vienu metu
Pastaruosius dvejus metus Aljanso nariai aktyviai diskutavo apie universitetų transformacijas studijų ir mokslo srityse. Konkretūs pokyčiai jau yra įgyvendinti, pavyzdžiui, siūloma didesnė bakalauro studijų dalykų įvairovė. Studentai gali rinktis studijuoti įvairias disciplinas net dešimtyje Europos universitetų – nuo informatikos, teisės, genetikos iki menų, filosofijos, užsienio kalbų ar medicinos. Visa tai suteikia skaitmeninė aplinka, nuotoliniu ar hibridiniu būdu dėstomi dalykai.
„Galima iš Kauno, VDU, jungtis prie Vokietijos, Italijos ar Bulgarijos universiteto ir vienu metu studijuoti keliuose Europos universitetuose. Tai, kas vyksta, yra unikali galimybė, kurią prieš keletą metų galbūt sunkiai įsivaizdavome. Apskritai, virsmas studijų srityje jau įvyko – universitetai peržengė geografines ribas ir bendradarbiauja daug glaudžiau nei tik „Erasmus+“ programos rėmuose“, – pažymi profesorė.
Jos nuomone, jauni žmonės dažnai nori pažinti, keliauti, plėsti draugų ratą, o drauge pagalvoja ir apie pragmatinius tokių veiklų aspektus – ką man tai gali duoti ateityje? Pavyzdžiui, gerus socialinius ryšius, kurie, tikėtina, pasiūlys naujas darbo galimybes, draugų pagalbą, pagaliau, laisvalaikio praleidimą. Toks bendravimas ir bendradarbiavimas – garantija, kad būsi globalios bendruomenės dalimi, o tavo horizontas bus ir platesnis, ir spalvingesnis.
Auditorija tampa visas pasaulis
Tai, kad studentams svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir sudaryti sąlygas jas taikyti įgyvendinant įvairias praktines veiklas, nėra naujiena. Todėl ir „Transform4Europe“ vyksta susitikimai, paskaitos ir konsultacijos su įvairių sričių specialistais, inicijuojami verslo planų konkursai, mokymai. Skiriama nemažai dėmesio ir visapusiam išsilavinimui: tarpkultūrinėms žinioms ir patirtims, užsienio kalbų mokymuisi, šiuo metu vykstančių politinių, socialinių ir kitų procesų analizei ir aptarimui.
Studentai turi galimybę dalyvauti įvairiose trumpalaikėse programose – jie vyksta į vasaros ir žiemos mokyklas, mobilumo savaites, kultūros ir mokslo festivalius bei renginius, kuriuose susitinka visi, norintys išmėginti savo kūrybiškumo ir inovatyvumo galimybes, ir t.t. Taip pat veikia studentų ambasadorių tinklas.
„Studentai nori vis daugiau praktinių įgūdžių, kai gali patys atrasti atsakymus vykdomuose tyrimuose, aptarti juos grupėse. Žinoma, kad tos projektinės veiklos yra svarbios, nes mokomasi bendradarbiaujant. Į studijų procesą kviečiami ir praktikai, neretai jie skaito paskaitas, pristatydami įvairius atvejų tyrimus, taip dar labiau suaktualindami teorinius svarstymus, juos „įžemindami“ per konkrečius pavyzdžius. Dažnai dėstytojai renkasi kitas mokymosi aplinkas – studijuojama tyrinėjant miestų erdves, lankomasi įvairiose institucijose, o kur dar „Metaverse“ ir kiti virtualūs pasauliai. Ateityje tokių atvejų tik dažnės. Tradicinės universiteto auditorijos nebėra ir nebus vienintelė erdvė, kurioje vyksta studijų procesas. Mokomasi visur ir su visais, o pirma prielaida geram rezultatui – abipusė motyvacija ir pasitikėjimas“, – apie studijų pokyčius užsimena I. Dabašinskienė.
Ateities kryptis: į studentą orientuotos studijos
Papildydama mintis apie dabartines „Transform4Europe“ siūlomas studijų galimybes, prof. Ineta Dabašinskienė dalinasi idėjomis ir apie tolesnę studijų ateitį. Jos nuomone, universitetai formuodami savo ateities vizijas turi galvoti apie globalias tendencijas ir prognozes. Neatsitiktinai kalbama apie ateities įgūdžius ir kompetencijas, kurių prireiks darbo rinkoje ir kiekvieno gyvenime apskritai. „Vis spartesnė technologinė pažanga lemia, o ateityje dar labiau paveiks mūsų gyvenimą įvairiose srityse – mokymosi, darbo, laisvalaikio, kultūros, visuomeninėse ar kitose sferose, siūlydamos dar daugiau informacijos ir galimybių, kurios ilgainiui taps perteklinėmis. Reikės kažkokių alternatyvų. Kad įvairiapusė gausa taptų valdoma, reikia įgūdžių, leidžiančių savarankiškai spręsti sudėtingas problemas, kurios neturėtų būti netikėtos, kaip force majeure, bet suvokiamos kaip pažinios, valdomos ir išsprendžiamos“, – mano profesorė. Asmenys turėtų gebėti lanksčiai ir organizuotai atpažinti problemą, greitai reaguoti, priimti sudėtingus sprendimus, remdamiesi kognityviniais, emociniais, socialiniais įgūdžiais, kurie būtų pagrįsti vertybėmis ir įgyjami mokymosi procese.
„Įsivaizduoju, kad bus įgyvendintas į studentą orientuotas mokymosi procesas, kai jis galės rinktis studijų dalykus iš didelių blokų, pats formuodamas savo studijų laiką, formas, kreditus. Galės derinti išvykas, hibridinius darbo ir studijų modelius. Nebebus to masinio vienos dienos mokslo metų atidarymo ir uždarymo, studentai baigs ir pradės studijas savo laiku ir ritmu. Didesnės įvairovės neišvengiamybė diktuos aktyvesnį globalų bendradarbiavimą, kuris bus ne tik galimybė, bet būtinoji gyvenimo dalis, naujoji norma“, – dalijasi mintimis profesorė.
Tarp svarbiausių vertybių – akademijos autonomija
Profesorė savo ateities universiteto vizijoje taip pat mato labiau vertinamą akademinių institucijų autonomiją – tai turi būti vertybė, kuri yra pripažinta, saugoma ir puoselėjama. „Tai ne deklaracija popieriuje, o gyvenimo praktika. Pirmiausia tai suvokiu kaip bendruomenės atsakomybę, kaip savarankišką ir skaidrų procesų, santykių ir bendrosios kultūros standartą. Universiteto bendruomenė priima sprendimus dėl studijų ar mokslo kokybės, jos sprendimai nėra tikrinami kitų išorinių institucijų (ministerijų, kokybės užtikrinimo centrų), nes nėra autoritetingesnės institucijos už universitetą. Kad tai įvyktų ir universitetais patikėtų, reikia, kad patys universitetai pasitikėtų savimi, o to trūksta, nes mūsų bendruomenė jau yra pripratusi prie kontrolės, prievaizdų ir kitokių varžymų ir reguliavimų“, – apibendrina prof. I. Dabašinskienė.
„Transform4Europe“ institucinė koordinatorė viliasi, kad ilgainiui universitetai išlaisvės, nebebus politikų interesus vykdančios ar pa(ap)tarnaujančios įstaigos. „Aš kaip dėstytoja ir mokslininkė, atėjusi į universitetą, norėčiau diskutuoti apie mokslo naujienas, naujausius atradimus, kurti kuo betarpiškesnę idėjomis dalijimosi su kolegomis ir studentais erdvę, o ne dūsauti apie vėl naujus tikrinimus, vertinimus, ataskaitas, planus ir visą kitą universitetus užgulusią biurokratijos mašineriją“, – komentuoja pašnekovė.
Siekiant pokyčių studijų ir mokslo srityse „Transform4Europe“ aljanse dalyvauja VDU, Alikantės universitetas (Ispanija), Silezijos universitetas (Lenkija), Triesto universitetas (Italija), Sarlando universitetas (Vokietija), Sofijos universitetas (Bulgarija) ir Estijos dailės akademija. 2023 m. prie aljanso jungiasi Portugalijos katalikiškasis universitetas, Primorskos universitetas (Slovėnija) ir Sent Etjeno Žano Monė universitetas (Prancūzija). Išreiškiant palaikymą Ukrainai asocijuotu aljanso nariu tapo Ukrainos Mariupolio valstybinis universitetas.
