„Esame tame lūžyje, kai informacinės technologijos yra populiarios ir paklausios, o energetika – modernios visuomenės ateitis“, – Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto bei Lietuvos elektros energetikų asociacijos rengtoje konferencijoje sakė LR Energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Esame tame lūžyje, kai informacinės technologijos yra populiarios ir paklausios, o energetika – modernios visuomenės ateitis“, – Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) bei Lietuvos elektros energetikų asociacijos rengtoje konferencijoje sakė LR Energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kovo pabaigoje vykusi konferencija „Energetiko profesija: svarba, kompetencijos, iššūkiai“ ieškojo atsakymo, kaip išlaikyti energetiko profesijos kompetencijos lygį, įvardinant šią profesiją kaip strateginę reikšmę turinčią valstybės saugumui. Konferencijos metu savo įžvalgomis dalijosi LR Energetikos ministerijos viceministrė, AB „Ignitis“, AB „Litgrid“, „Techin“, UAB „Green Genius“, Kauno technikos kolegijos ir KTU EEF atstovai.
Auganti energijos gamyba lemia darbuotojų trūkumą
Energetikos balanso duomenimis, importuojama energija mažėja, o atsinaujinančios (AE) ir pirminės energijos gamyba nuolatos auga. Prognozuojama, kad esant stabiliam AE augimui, Lietuva bus viena iš pirmųjų šalių, kuri 100 proc. patenkins energijos poreikį tik iš AE.
Viceministrės I. Žilienės teigimu, siekiant patenkinti energetikos specialistų poreikį, į aukštąsias mokyklas per metus turėtų įstoti bent 500 abiturientų.
„Ateitis yra energetika, tačiau tam, kad jaunuolis rinktųsi šias studijas, yra būtinos šios sąlygos: įdomu mokytis, plati darbo rinka ir tenkinanti alga“, – sakė I. Žilienė.
Pabrėždama energetikos specialistų poreikį, I. Žilienė savo pranešime prisiminė ir visus neraminančią situaciją – karą Ukrainoje. Prasidėjus karui, suskystintų dujų terminalas bei kiti energetikos objektai dirba visu pajėgumu, todėl dėvisi. Tinklų atnaujinimui bus reikalingi šios srities specialistai, kurių trūkumas aiškiai matomas jau dabar.
Viceministrė ragino atkreipti dėmesį į šių specialistų ugdymą, mat mokymosi ir vertinimo metodikos yra ypač svarbios jau mokykloje: „Pastebėta, kad vadovėliuose nebeliko elementarių apibrėžimų, kurie moksleiviams leidžia įsisavinti žinias“.
Pasak I. Žilienės šias problemas reikėtų pradėti spręsti jau nuo pradinio ugdymo mokyklų.
Universitetas – pavyzdys visuomenei
KTU EEF yra įgyvendinęs ne vieną sėkmingą energetikos projektą, kuriuo gali didžiuotis. Vienas tokių buvo pradėtas vystyti Ukrainos delegacijos į KTU metu. KTU EEF, bendradarbiaujant su TEK padeda sukuri pastotę, kuri atitiktų šiandieninius reikalavimus bei Ukrainos poreikius – transformatorinė elektros pastotė būtų atspari pažeidimams, atsirandantiems priešo atakų metu.
„Džiugu, kad turime specialistų, kurie turi ką parodyti ir atsakyti svečiams, kurie domisi mūsų energetikos infrastruktūra. Tai rodo, kad mūsų energetikai yra kompetentingi, o savo sprendimus energetikos srityje galime vadinti lyderiaujančiais“, – savo pranešimą pradėjo KTU EEF Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.
S. Gudžius pastebėjo, kad vis daugiau lūkesčių yra sulaukiama iš studentų, kurie suinteresuoti gauti kokybiškas ir tikslingas studijas. Matomas noras ne tik įgyti diplomą, bet ir sukaupti žinių bagažą, kuris atneš naudą darbo rinkoje.
„Energetikos specialistų poreikis Lietuvoje nuolatos auga. 2030 metais pasieks apie 2500 darbuotojų trūkumą, tačiau ir būsimų dėstytojų – doktorantų, kurie ruoš ateities specialistus, trūkumas bus akivaizdus“, – sakė profesorius.
