Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių naudojasi vartotojas-vartotojui (C2C) skirtomis elektroninės prekybos platformomis, kurių nemaža dalis – skirtos prekybai prekėms iš antrų rankų. Kokios priežastys nulėmė tokius rinkos pokyčius ir kaip būti garantuotiems, kad tokiu būdu prekę pardavęs arba įsigijęs vartotojas neliktų apgautas?
Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių naudojasi vartotojas-vartotojui (C2C) skirtomis elektroninės prekybos platformomis (marketplaces), kurių nemaža dalis – skirtos prekybai prekėms iš antrų rankų. Kokios priežastys nulėmė tokius rinkos pokyčius ir kaip būti garantuotiems, kad tokiu būdu prekę pardavęs arba įsigijęs vartotojas neliktų apgautas?
Praėjusiais metais siuntų pristatymo bendrovės DPD užsakymu atlikta Europos Sąjungos šalių gyventojų nuomonės apklausa. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip keitėsi vartotojų įpročiai perkant arba parduodant prekes ir kokiu būdu vyksta prekyba.
Kaip rodo tyrimo duomenys, elektroninės prekybos platformos, kuriuose prekiauja ir perka vartotojai, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, užima vis stabilesnes ir didesnes pozicijas: 6 iš 10 reguliarių vartotojų perka ir / arba parduoda CSC platformose, 3 iš 10 sako, kad padidino savo pardavimus šiose platformose ir tarp nereguliarių vartotojų naudojasi šiomis platformomis dažniau nei kitose ES šalyse.
Pirkėjams ir pardavėjams jau gerai žinomos elektroninės parduotuvės, tokios kaip Amazon, eBay, Pigu.lt arba C2C platformos – Vinted, Etsy ir pan. turi savo užtikrintą vietą rinkoje.
„Dviratis jau išrastas, pardavėjui ir pirkėjui nebereikia papildomų lėšų, žinių ir laiko. Pasirinkęs patikimą elektroninės prekybos platformą, gali būti tikras, kad daug klausimų, kaip prekių lentynos, apmokėjimo ar siuntos pristatymo jau yra išspręsti. Žinoma, prekyba vyksta ir socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose, tačiau Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad pardavėjams ir pirkėjams patogiau prekiauti arba pirkti tam skirtuose elektroninėse platformose ar parduotuvėse“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Pandemijos pamokos
Tendencijos rodo, kad vis daugiau, ypač jaunų, žmonių naudojasi elektroninės prekybos vietomis. Pasak pašnekovo, taip yra dėl keleto priežasčių. Viena jų – jaunoji karta užaugusi socialiniuose tinkluose ir turi geresnį kompiuterinį raštingumą, jiems yra įprasta naudotis naujausiomis technologijomis. Bet yra ir kai kas daugiau – prekių kaina.
„Manau, kad jaunajai kartai yra svarbus ir tvarumo klausimas, pakartotinis daiktų panaudojimas. Bet taip pat, kaip rodo tyrimas, daugiau nei pusė apklaustųjų – 61 proc. – teigė manantys, kad apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse padeda sutaupyti ir dar daugiau – 71 proc. teigė, kad kaina yra lemiamas apsisprendimo faktorius perkant.“, – pastebi G. Bilevičius.
Vartotojų teisės galioja visur
Tyrimas rodo, kad vidutinis pirkėjo amžius yra 42,5 metų, daugiau nei pusė (61 proc.) – moterys, su didesnėmis pajamomis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, vyresniems pirkėjams kyla pasitikėjimo klausimų, kaip nelikti apgautiems įsigijus nekokybišką prekę internetu. Pasak G. Bilevičiaus, vartotojų apsaugos ir kiti prekes bei paslaugas reguliuojantys įstatymai taikomi ir elektroninėje erdvėje.
„Iš principo vartotojų apsaugą užtikrinantys įstatymai vienodai galioja visose prekybos vietose – tiek fizinėse, tiek elektroninėse. Elektroninės prekybos platformos užtikrina apsaugą, turi sukūrę bendruomenę, kurioje veikia savireguliacijos taisyklės. Žinoma, nuo sukčiavimo atvejų niekas nėra apsaugotas šimtu procentų, bet jeigu bandysi sukčiauti, parduoti nekokybišką prekę, būsi greitai pašalintas. Tas pats galioja ir prekiaujant socialiniuose tinkluose“, – teigia G. Bilevičius.
Konkurencija tarp elektroninės prekybos platformų yra didžiulė, todėl naujiems žaidėjams tampa vis sunkiau atrasti savo vietą. Vis dėlto, pasak pašnekovo, specifinės elektroninės parduotuvės, atliepiančios tikslinės grupės poreikius, gali susilaukti didžiulės sėkmės.
Konkurencinė kova dėl pirkėjų
Pristatymo ir logistikos klausimas, pasak pašnekovo, yra vienas iš svarbiausių klausimų – tiek dėl patikimumo, tiek dėl vartotojų patirties. Pardavėjai dažnai sudaro bendradarbiavimo sutartis su siuntas pristatančiomis bendrovėmis, neretai siūlo įvairias alternatyvas.
Pasak pašnekovo, gali būti ideali elektroninė parduotuvė, bet nepatikimas pristatymas, ir atvirkščiai – galutinis rezultatas bus bloga vartotojo patirtis. Todėl parduotuvės ir logistikos partnerio bendradarbiavimas yra visapusiškas ryšys, kai iš šio bendradarbiavimo laimi tiek pardavėjas, tiek logistikos partneris, tiek pirkėjai.
„Šis bendradarbiavimas yra naudingas visiems. Mes gauname siuntų srautą, pardavėjai gali pasinaudoti mūsų sukurta infrastruktūra ir jiems nereikia galvoti apie sandėliavimą bei logistiką. Akivaizdu, kad pirkėjui bus patraukli tokia elektroninės prekybos vieta, kuri pasiūlys ne tik platų prekių asortimentą, bet ir jų patikimą pristatymą, su įvairiomis alternatyvomis, pavyzdžiui, gauti siuntą į paštomatą arba konkrečiu adresu į namus ar biurą“, – sako G. Bilevičius.
Pasak pašnekovo, pardavėjų konkurencija pasiekė tokį etapą, kad dažnu atveju pristatymas pirkėjams nieko nekainuoja arba siūlomas pasirinkimas grąžinti netikusią prekę nemokamai.
„Kai kuriais atvejais pristatymas būna įskaičiuotas į prekės kainą, nors kartais prekės siuntimas arba grąžinimas kompensuojamas iš įmonės kaštų. Tokios, atrodytų, smulkmenos, bet jos rūpi pirkėjams ir pardavėjai siekia laimėti konkurencinę kovą“, – pastebi G. Bilevičius.
