„Microsoft" organizavo nuotolinį renginį „Inovacijų prieinamumo forumas“. Renginio tikslas buvo suburti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių, viešojo ir komercinio sektorių atstovus ir aptarti įvairias iniciatyvas, susijusias su prieinamais skaitmeniniais sprendimais, taip pat teisės aktų suderinamumą su Europos prieinamumo aktu.
Kovo 22 d. „Microsoft“ organizavo nuotolinį renginį „Inovacijų prieinamumo forumas“. Renginio tikslas buvo suburti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių, viešojo ir komercinio sektorių atstovus ir aptarti įvairias iniciatyvas, susijusias su prieinamais skaitmeniniais sprendimais, taip pat teisės aktų suderinamumą su Europos prieinamumo aktu.
Michalias Moschosas, „Microsoft“ prieinamumo vadovas Vidurio ir Rytų Europoje
Pasaulyje yra daugiau nei 1 mlrd. žmonių su negalia, todėl „Microsoft“ tiki, kad prieinamumas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti misiją „suteikti galimybę kiekvienam žmogui ir kiekvienai organizacijai planetoje pasiekti daugiau“. Pasak Michalio Moschoso, pasaulinio partnerių sprendimų direktoriaus „Go to Market“ ir „Microsoft“ prieinamumo vadovo Vidurio ir Rytų Europoje, technologijos vystosi kryptimi, leidžiančia suteikti daugiau prieinamų galimybių visiems žmonėms. Jei tik 1 iš 10 žmonių, patiriančių tam tikrą negalią, turi galimybę naudotis jiems reikalingomis pagalbinėmis technologijomis, tai reiškia, kad dauguma jų visiškai negali dalyvauti mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. Neįgaliųjų atskirtis, kaip aiškino M. Mochosas, yra neįgaliųjų socialinės įtraukties spraga, apimanti švietimą, užimtumą ir galimybę naudotis technologijomis.
„Microsoft“ turi keturias pagrindines sritis, kurių įsipareigoja laikytis, didindama prieinamumą, – teigė M. Mochosas. – Mes nuolat kuriame naujas technologijas, didinančioms prieinamumą žmonėms su negalia. Nuolat klausiame savęs, kaip galime išplėsti galimybes žmonėms su negalia pasiekti daugiau mokykloje, namuose ar darbe. Taip pat svarbios partnerystės, nes įmonė ar organizacija negali pati išspręsti prieinamumo klausimo, ji turi bendradarbiauti su kitais, patirti iššūkių ir mokytis iš kitų. Ir taip pat svarbi yra politika – mes siekiame, kad tai ji būtų institucionalizuota ir taptų pagrindine bendruomenės ir visuomenės teise.“
Esa Kaunistola, „Microsoft“ Europos vyriausybių reikalų departamento prekybos ir pramonės politikos direktorius, toliau aiškino Europos prieinamumo akto (EAA) įgyvendinimo svarbą ir jo naudą Baltijos šalims. EAA siekia suteikti naudos įmonėms, neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms.
„Microsoft“ nuolat remia Europos institucijas ir jų pastangas užtikrinti įtrauktį ir prieinamumą visiems, kurios prasidėjo nuo Europos Sąjungos pastangų įgyvendinti Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių, ir tai baigėsi Europos prieinamumo akto priėmimu“, – sakė E. Kaunistola. – Europos prieinamumo aktas yra svarbi mūsų kelio dalis siekiant įtraukti visus, ypač neįgaliuosius, į šiuolaikinę visuomenę. Europos prieinamumo akto reikalavimai įsigalios 2025 m., tačiau dabar atėjo laikas pasirengti jų įgyvendinimui.“
Baltijos šalių vyriausybių ir viešojo sektoriaus atstovai buvo pakviesti pasidalinti savo nuomone apie prieinamumą. Diskusijoje dalyvavo Elīna Celmiņa, Latvijos Respublikos socialinių reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja, Pauls Puķītis, Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos informacinių ir ryšių technologijų plėtros politikos koordinatorius, Rasmus Eimla, Estijos informacinių sistemų tarnybos „Riigi Infosüsteemi Amet“ produkto savininkas, ir Erika Kuročkina, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministro patarėja. Jie papasakojo apie prieinamumo sprendimus, kuriuos jau priėmė arba planuoja įgyvendinti, ir apie tai, kaip jie sudaro sąlygas neįgaliesiems visame pasaulyje naudotis skaitmeniniais produktais ir paslaugomis. Diskusijos dalyviai aptarė, kokią naudą suteiks Europos prieinamumo aktas ir kaip vyriausybės padės įmonėms pritaikyti savo verslą neįgaliesiems.
Pasak Latvijos socialinių reikalų ministerijos atstovės Elīnos Celminos, praėjusią savaitę priėmus naująjį įstatymą, Latvija dar vienu žingsniu priartėjo prie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. EAA reikalavimai Latvijoje perkelti į penkis skirtingus įstatymus: ne tik Produktų ir paslaugų prieinamumo įstatymą, bet ir Atitikties vertinimo įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą ir du viešųjų pirkimų procedūrų įstatymus. E. Celmiņa pridūrė, kad verslo sektorius palankiai vertina naujuosius įstatymus ir jiems pritaria. Šiuo metu jos komanda daugiausia dėmesio skiria Ministrų kabineto taisyklių dėl reikalavimų, susijusių su informacija, tinklalapiais, mobiliosiomis programėlėmis, skambučių centrais ir kt. rengimui ir reikiamam indėliui, kad teisės aktų reikalavimai būtų nukreipti į vietos valdžios institucijas, įmones ir mažąsias bei vidutines įmones, kad jos galėtų kurti tinkamas skaitmenines paslaugas. P. Puķītis atkreipė dėmesį, kad visuomenė jau naudoja prieinamas technologijas kasdieniame gyvenime, net nesuvokdama, kad jos buvo sukurtos siekiant padėti žmonėms su negalia – rašomoji mašinėlė iš pradžių buvo skirta akliesiems, žinutės išrastos kurtiesiems, subtitrai ir balso atpažinimas taip pat jau yra sukurti.
„Visuomenė nori, kad jų aplinka būtų labiau prieinama“, – apibendrino P. Puķītis.
Estija jau yra žinoma kaip skaitmeninės plėtros lyderė ir įrodė, kad įmanoma pertvarkyti viešąsias paslaugas taip, kad jomis būtų lengva naudotis daugeliui žmonių. Rasmusas Eimla papasakojo apie valstybės virtualaus asistento – „Burokratt“ – naudojimą, Estijos dirbtinio intelekto projektus, kuriuos UNESCO įtraukė į pasaulio šimtuką. Jis papasakojo, kokią naudą Estijos gyventojams teikia „Burokratt“ ir pasidalijo ateities planais plečiant jo funkcijas, pavyzdžiui, konvertuojant „kalbą į tekstą“ ir „tekstą į kalbą“, taip pat gestų kalbą.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Erika Kuročkina teigė, kad Lietuvos gyventojai susiduria su kalbos barjero problema, tačiau pabrėžė, kad skaitmeninis raštingumas yra būtina sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga. Pasak jos, skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto taikymo poreikis yra didelis, tačiau visuomenė turi būti pasirengusi naudotis tokio pobūdžio produktais. Svarbu bendradarbiauti visais lygmenimis, kad EAA ar bet kuri kita iniciatyva būtų sėkmingai įgyvendinta.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad visose trijose Baltijos šalyse reikia įveikti tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, visuomenės senėjimą.
„Negalia paliečia visas pažeidžiamas grupes, taip pat ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nes bendra gyvenimo trukmė ilgėja, – sakė E. Kuročkina. – Šie žmonės dažniausiai atsilieka žiniomis ir naudojimusi skaitmeniniais sprendimais, todėl jų kvalifikacijos kėlimas taip pat yra svarbi valstybės institucijų užduotis.“
Kaspars Kauliņš, „Tilde“ tarptautinio verslo plėtros direktorius, Siim Lepisk „Net Group“ inovacijų vadovas ir „Microsoft“ vystymo centro atstovė Solomiya Branets pasidalijo prieinamumo sprendimų ir bendradarbiavimo su „Microsoft“ pavyzdžiais.
„Tilde“ yra pirmaujanti Europos kalbų technologijų bendrovė, kurianti dirbtiniu intelektu paremtas mašininio vertimo ir kalbos technologijas bei daugiakalbius virtualius asistentus. Kaspars Kauliņš papasakojo, kad jo atstovaujama įmonė sukūrė kalbos sintezės sprendimą, leidžiantį žmonėms skaityti fizines knygas, įrankius, skirtus padaryti tinklapius prieinamais žmonėms su negalia – daugiakalbes parinktis ir svetainės turinio papildymą balsu, įskaitant vaizdų aprašymus, automatinį vaizdo įrašų turinio subtitravimą ir kt. Viena iš naujausių iniciatyvų – sprendimas, padedantis klausos negalią turintiems mokiniams.
„Tilde“, atsižvelgdama į Europos prieinamumo aktą, kuria elektroninės žiniasklaidos ir žiniatinklio turinio internetinius subtitrus realiuoju laiku. Jau bendradarbiaujame su įmonėmis ir institucijomis eksperimentuodami su internetiniu subtitravimu nacionaliniams transliuotojams ir siekiame išplėsti šią paslaugą į savo namų rinkas Estijoje ir Lietuvoje, – teigė K. Kaulinš. – Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tiek viešosios, tiek privačios organizacijos Baltijos šalyse galėtų naudotis daugiakalbystės, kalbos sintezės garso įrašams, kalbos atpažinimo vaizdo įrašų turinio subtitravimui ir realaus laiko subtitravimo bei įgarsinimo elektroninėje žiniasklaidoje paslaugomis. Mūsų požiūris taip pat apima didelių kalbos modelių taikymą žmogaus ir mašinos sąveikai, ypač prieinamumo srityje. Ši sritis vis dar tyrinėjama, o mes esame ankstyvojoje jos plėtojimo stadijoje.“
„Net Group“ yra verslo ir programinės įrangos kūrimo įmonė, veikianti visame EMEA regione ir teikianti pelningus ir keičiamo dydžio skaitmeninius sprendimus. Jos virtualaus asistento sprendimas „Bürokratt“ jau sėkmingai įdiegtas Estijoje. „Bürokratt“ yra sudėtinga sistema, galinti tvarkyti įvairias užklausas, įskaitant techninius ir su policija susijusius klausimus. „Net Group“ taip pat dirba sudėtingesnėse ir specifinėse nišinėse srityse, pavyzdžiui, medicininių tekstų apdorojimo srityje.
„Mūsų sistema gali suskirstyti medicinines temas į kategorijas labai konkrečiai medicinos sričiai pritaikytu ir mašinoms suprantamu būdu, kurį kompiuteriai gali naudoti teikdami pasiūlymus, kaip pagerinti sveikatą“, – dalijosi mintimis S. Lepisk. – Bendrovė „Net Group“ yra įsipareigojusi diegti naujoves ir užtikrinti prieinamumą, ypač vyriausybiniame ir telekomunikacijų sektoriuose.“
S. Lepisk pabrėžė, kaip svarbu duomenis ir sistemas struktūrizuoti mašinoms suprantamu būdu, leidžiančiu įveikti kalbos barjerus ir pasiūlyti keičiamo masto sprendimus visame pasaulyje.
„Savo tikslo pasiekimui siūlant keičiamo mastelio sprendimus už šalies ribų, mums reikia vietos valdžios institucijų paramos ir „Microsoft“ paslaugų. tarnybų paramos“, – teigė S. Lepisk. – Bendrovė „Net Group“ siekia teikti pelningus ir visiems prieinamus keičiamo mastelio skaitmeninius sprendimus, pirmauja pramonėje savo novatoriškais produktais ir visapusišku prieinamumu.“ Solomiya Branets, „Microsoft“ plėtros centro Estijoje dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi produktų vadovė, pabrėžė, kad „Microsoft“ siūlo dizaino gaires ir principus, kaip sukurti prieinamą naudotojo sąsają, gerai veikiančią su pagalbinėmis technologijomis, ir paminėjo bendrovės siūlomus prieinamus sprendimus, pavyzdžiui, „Windows Narrator“.
„Immersive Reader“ – tai priemonė, padedanti naudotojams skaityti ir suprasti tekstą „Microsoft“ programėlėse, balso asistentai leidžia bendrauti su programėlėmis, skaidrių ar dokumentų prieinamumo patikra. Programa „Microsoft Teams“ turi antraštes ir transkripcijas, jų vertimą, o skaidrės turi didelio kontrasto režimą“, – dalijosi žiniomis S. Branets. – Kalbant apie dirbtinį intelektą, testavimas dar platesnis. Dažnai testuojama daugiau nei 50 kalbų ir 70 skirtingų kalbos sutrikimų, siekiant užtikrinti, jog dirbtinio intelekto sistema nesumaišytų skirtingų balso triukšmų. Yra papildomas procesas, vadinamas atsakingu dirbtinio intelekto procesu, kurio metu įvairios komandos, pavyzdžiui, teisės skyrius ar privatumo komandos kartu su kūrėjais bando rasti sistemos spragas. Taip užtikrinamas sistemos veikimas visiems.“
Vaida Šapolė, „Microsoft“ direktorė Baltijos šalims
Forumo metu buvo pripažinta prieinamumo klausimo svarba, vyriausybių atstovai ir įmonės dalijosi savo istorijomis, kalbėjo apie sprendimus ir priemones, ateities planus ir iniciatyvas. Pabaigoje Vaida Šapolė, „Microsoft“ direktorė Baltijos šalims, pabrėžė, kad prieinamumo klausimas turi išlikti visų dėmesio centre, ir atmetė galimybę laukti, kol 2025 m. įsigalios Europos prieinamumo aktas.
„Nėra tinkamesnio laiko pakeisti mūsų pasaulį, todėl pradėkime dabar ir padarykime jį geresnį visiems – judėkime į priekį kurdami naujus sprendimus, naujus produktus ir teikdami paslaugas, atsižvelgdami į prieinamumą“, – sakė V. Šapolė. – Technologijų galia slypi iššūkių sprendimuose. „Microsoft“ ir toliau kurs prieinamas priemones ir sprendimus bei dalyvaus diskusijose apie tai, kaip vyriausybės, organizacijos ir įmonės gali pasikeisti, kad būtų pasirengusios suteikti galimybes visiems žmonėms su bet kokia negalia.“
