Pentagonas siekia įtraukti Silicio slėnio startuolius į savo pastangas finansuoti ir kurti naujas ginklų technologijas, kadangi JAV stengiasi neatsilikti nuo Kinijos karinės pažangos. Siekis pasitelkti privatų kapitalą susijęs su susirūpinimu, kad JAV gynybos pramonės konsolidacija lėmė priklausomybę nuo kelių didelių bendrovių, kurios remiasi valstybės finansavimu moksliniams tyrimams, ir trukdo inovacijoms.
Pentagonas siekia įtraukti Silicio slėnio startuolius į savo pastangas finansuoti ir kurti naujas ginklų technologijas, kadangi JAV stengiasi neatsilikti nuo Kinijos karinės pažangos, rašo „Wall Street Journal“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Siekis pasitelkti privatų kapitalą susijęs su susirūpinimu, kad JAV gynybos pramonės konsolidacija lėmė priklausomybę nuo kelių didelių bendrovių, kurios remiasi valstybės finansavimu moksliniams tyrimams, ir trukdo inovacijoms.
Tuo tarpu, pasak dabartinių ir buvusių Pentagono pareigūnų, Kinija išsiveržė į priekį kai kurių svarbiausių technologijų srityje – nuo mažų bepiločių orlaivių iki hipergarsinių raketų. Pekinui tai padėjo padaryti išoriniai viešojo ir privataus sektorių orientavimo fondai.
Stenfordo universiteto Nacionalinio saugumo inovacijų centro „Gordian Knot Center for National Security Innovation“ vienas iš įkūrėjų Steve'as Blankas teigė, kad kai kuriais skaičiavimais Pekino į technologijų sektorių įlieto kapitalo vertė viršija 1 trilijoną JAV dolerių.
„Kinija organizuota kaip Silicio slėnis“, o Pentagonas labiau panašus į Detroito automobilių gamintoją, – sakė jis. „Tai nėra sąžininga kova.“
J.Bideno administracija neseniai pateikė užklausą 115 mln. dolerių – ši suma būtų skiriama Pentagono padaliniui, vadinamam Strateginio kapitalo biuru, kuris skirtas pritraukti daugiau investicijų, ypač rizikos kapitalo, į bendroves, gaminančias technologijas ir kariuomenei svarbius produktus.
Šios pastangos sutampa su didėjančiu rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimu kariniu verslu, kurį paskatino Vašingtono dėmesys Kinijai.
Privačiojo kapitalo į JAV gynybos ir kosmoso rinką šiuo metu kasmet įplaukia maždaug 6 mlrd. dolerių, palyginti su maždaug 1 mlrd. dolerių 2017 m., rodo privatų finansavimą stebinčios bendrovės „PitchBook Data Inc.“ duomenys.
Stiprėjantys technologijų sektoriaus ir JAV kariuomenės ryšiai yra susiję su tam tikrais sunkumais. Pasak vyriausybės ir pramonės atstovų, šį mėnesį Silicio slėnio banko staigaus žlugimo sukeltos smūgio bangos nusirito per Pentagoną. Pareigūnai suskubo kurti planus su gynybos projektais dirbantiems startuoliams, turintiems ten sąskaitų.
Galiausiai indėlius garantavo Federalinė rezervų sistema.
Jei vyriausybė nebūtų įsikišusi, galėjo kilti pavojus kai kuriems kariniams produktams, sakė buvęs Pentagono Gynybos inovacijų padalinio, kurio tikslas – stiprinti kariuomenės ir technologijų startuolių ryšius, direktorius Mike Brownas.
„Dabartinėje tiekimo grandinėje iš karto kiltų problemų“, – sakė jis ir pridūrė, kad kai kuriems įslaptintų programų tiekėjams galėjo iškilti grėsmė. Dabar M.Brownas yra rizikos partneris bendrovėje „Shield Capital“, kuri investuoja į su gynyba susijusius startuolius.
Rizikos kapitalo fondo „Founders Fund“ partneris Trae Stephensas teigė, kad investuotojai į gynybos sektorių kreipiasi dėl besikeičiančios dinamikos startuolių rinkoje. Jis sakė, kad daugelis rizikos kapitalo fondų laikosi nuomonės: „Jūs tikrai nebegalite skirti kapitalo kriptovaliutoms, jūs tikrai nebegalite skirti kapitalo e. prekybai. Kur aš ketinu nukreipti kapitalą? Na, yra nuosmukiui atspari kategorija – tai gynyba.“
JAV Gynybos departamentas daug metų signalizavo apie susidomėjimą bendradarbiauti su netradiciniais technologijų pramonės tiekėjais, tačiau sėkmės buvo nedaug. Situacija pasikeitė 2016 m., kai programinės įrangos startuolis „Palantir Technologies Inc.“ kreipėsi į teismą, kad galėtų konkuruoti dėl Pentagono sutarties, sakė tuometinis „Palantir“ vadovas P. Stephensas.
Startuolis, sukūręs sistemą, leidžiančią naudotojams sijoti didelius žvalgybos duomenų rinkinius, teigė, kad turi jau egzistuojantį produktą, kurį Pentagonas turėtų apsvarstyti, užuot kūręs individualią sistemą. „Palantir“ laimėjo.
E. Musko „SpaceX“ turėjo bylinėtis, kol „Space Exploration Technologies Corp.“, kaip oficialiai vadinasi bendrovė, laimėjo Pentagono užsakymus. Neseniai „Anduril“ užsitikrino JAV karinį verslą be teisinių ginčų.
Šios bendrovės įrodė, kad Pentagonas yra rinka, dabar atvira startuoliams, sakė Gilmanas Louie, „America's Frontier Fund“ vadovas.
Kai kurioms pradedančiosioms įmonėms įsitvirtinti padėjo dideli rėmėjai, todėl kyla klausimų, ar mažiau pasiturintys naujokai gali būti sėkmingi.
„Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti įmones, kurių steigėjai yra milijardieriai, galintys finansuoti, finansuoti ir finansuoti, kol galiausiai gauna didelę programą“, – sakė Warrenas Katzas, vadovaujantis Komercinių technologijų vyriausybėje aljansui.
Sunku nustatyti, kiek gynybos departamentas domisi naujais tiekėjais. Pentagono polinkis dirbti per stambius gynybos rangovus reiškia, jog daugelis mažesnių rizikos kapitalo finansuojamų startuolių greičiausiai neišgyvens.
„Jei per ateinančius trejus metus nepamatysite dešimties naujų įmonių pavadinimų, mums nepavyks iš tikrųjų integruoti komercinių technologijų į Gynybos gynybos ministeriją“, – sakė S.Bankas, -„Tai yra galutinis išbandymas.“
