Perkant geresnį ar brangesnį telefoną, neretai kyla dilema: rizikuoti netyčia jį sudaužyti ir patirti nemenkų nuostolių ar vis dėlto apdrausti ir nelaimės atveju tikėtis kompensacijos? Vis dėlto net ir sumokėjus draudimo įmokas gyventojai gali negauti to, ko tikisi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Draudimo rinką prižiūrintis ir vartotojų ginčus su draudikais sprendžiantis Lietuvos bankas (LB) neseniai išnagrinėjo ir paskelbė sprendimą dėl vieno tokio ginčo.
Sudužo po automobiliu paskutinę dieną
Sprendžiant iš jo, prieš daugiau nei 5 metus viena klientė iš bendrovės „Telia“ įsigijo išmanųjį telefoną „iPhone 7 Plus“ ir kartu įsigijo įrangos draudimo paslaugą. Draudimo taisyklių pagrindu buvo apdrausti jos turtiniai interesai, susiję su minėtu telefonu.
Draudimo liudijime nurodyta, kad jo terminas kas mėnesį automatiškai prasitęsia, jei sutartis nenutraukiama. Maksimalus draudimo terminas – 60 mėnesių (5 metai).
Praėjusių metų rugsėjo 28 d. (likus vienai dienai iki maksimalaus draudimo termino pabaigos), pareiškėjos teigimu, išmanusis įrenginys nukrito ir buvo pervažiuotas automobilio.
Apie tai moteris informavo „Telia“ salono darbuotojus ir šių nurodymu telefoną pristatė į servisą, kuris nurodė, kad įrenginys neremontuotinas dėl stiprių mechaninių pažeidimų.
Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal gamintojo numatytas procedūras įrenginį nuspręsta pakeisti kitu ne nauju, bet atnaujintu įrenginiu, tačiau klientė kitą mobilųjį telefoną atsisakė atsiimti.
Ji kreipėsi į bendrovę ir nurodė, kad jeigu įranga yra sugadinta nepataisomai, tai ji keičiama nauju to paties gamintojo ir modelio įrenginiu. O jeigu tokio paties modelio išmaniojo telefono „Telia“ pasiūlyti negali, tai įranga turi būti pakeista labiausiai turėtos įrangos techninius duomenis atitinkančia įranga, kurios vertė yra iki 1700 eurų.
Paprašė sumokėti pinigais
„Pareiškėja teiravosi, kada galės išsirinkti naują išmanųjį telefoną, kurio kaina neviršija nurodytos, nes naujo išmaniojo telefono iki šiol negavo, o tokio paties modelio telefono prekyboje nebėra. Atsakydamas į šį el. laišką, draudikas nurodė, kad įrenginys yra pakeistas ir jį galima atsiimti serviso centre jo darbo metu“, – ginčo esmę aprašė LB.
Bendrovės sprendimas sugadintą išmanųjį įrenginį pakeisti kitu (nenauju) klientės netenkino, todėl ji ir kreipėsi į LB su prašymu išnagrinėti su draudiku kilusį ginčą.
Moteris prašė LB rekomenduoti, kad bendrovė jai išmokėtų 1700 eurų draudimo išmoką pinigais, nes jai nebuvo suteikta teisė išsirinkti tokios vertės neviršijančio išmaniojo įrenginio „Telia“ salone. Be kita ko, klientė teigė, kad neturėdama telefono, ji esą patiria papildomų nepatogumų.
Tačiau atsakydama į tokį reikalavimą žalas administruojanti bendrovė argumentavo, kad klientės telefonas yra neremontuotinas ir dėl to nuspręsta jį pakeisti į atnaujintą tokio paties modelio įrenginį, ji sąmoningai neatsiima.
Esą pagal draudimo taisykles draudimo išmokos pinigais apskritai nėra mokamos, įranga yra taisoma arba keičiama, todėl išmoka pinigais nebus mokama.
Pinigų reikalavimas – nepagrįstas
„Naujesnio modelio telefono išduoti taip pat nėra jokio pagrindo, nes sugedęs telefonas buvo pakeistas pagal taisykles, jis yra toks pats kaip ir sugedęs telefonas. Anot žalų administratorės, telefonas yra paruoštas atsiimti serviso centre ir pareiškėja gali jį atsiimti“, – konstatavo LB.
Jo vertinimu, toks sprendimas, kai vienas sugadintas naudotas įrenginys yra keičiamas kitu naudotu (bet atnaujintu) arba nenaudotu tokio paties modelio įrenginiu, atitinka nuostolių draudimo sutarties tikslus, nes taip klientės padėtis atkuriama į tą, kuri buvo iki sugendant įrenginiui t. y. klientė turės tokio paties modelio (tik atnaujintą) įrenginį, kokį turėjo iki įvykio.
„Todėl pareiškėjos lūkestis už sugadintą telefoną, kuris, remiantis viešais duomenimis, draudimo paslaugos įsigijimo metu vidutiniškai kainavo apie 800 eurų, o šio sprendimo priėmimo metu apie 300 eurų, ir iki įvykio buvo penkerius metus naudotas, gauti 1700 eurų išmoką arba tik naują, iki 1700 eurų vertės ir nebūtinai tokio paties modelio įrenginį (pastarasis reikalavimas buvo teiktas draudikui) yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek taisyklėmis, tiek nuostolių draudimo sutarčių esmei“, – nurodė LB.
Atsižvelgiant į ginčo bylos duomenis, LB konstatavo, kad draudiko sprendimas pakeisti įrenginį kitu tokio paties modelio įrenginiu yra pagrįstas.
„Nors pareiškėja teigė, kad šiuo metu neturi telefono ir dėl to patiria nepatogumų, tačiau neatsiimti pagrįstu draudiko sprendimu pakeisto įrenginio sąmoningai nusprendė pati pareiškėja ir draudikas negali kontroliuoti tokių pareiškėjos veiksmų.
Pareiškėjos keliamas reikalavimas, savo ruožtu, prieštarauja tiek taisyklių nuostatoms, tiek nuostolių draudimo sutarties esmei, todėl laikytinas nepagrįstu“, – pastebėjo LB.
Jis galiausiai nusprendė atmesti klientės skundą ir nerekomendavo bendrovei sumokėti jai pinigų ar leisti išsirinkti brangesnį telefoną.