Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. 
Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. Tačiau asmens duomenų saugotojai įspėja apie tokio projekto pavojus.
Nori kelerių metų duomenų
Portalo tv3.lt redakcijai pavyko gauti Valstybės duomenų agentūros (anksčiau – Statistikos departamento) laišką informacinių technologijų įmonės specialistams.
Neseniai rašytame kreipimesi taip apibūdinama, kokius duomenis apie lietuvius nori surinkti minėtos agentūros darbuotojai:
„Mūsų projekto pirminis objektas yra Lietuvoje reziduojantis asmuo ir jo charakteristikos: lytis, amžius ir gyvenamoji vietovė (miestas ar savivaldybė), kai tai įmanoma nustatyti. <...> Norėtume turėti viešai prieinamų jų įrašų (tekstinius) duomenis, įskaitant komentarus, jaustukų (angl. emotional reactions) skaičių.“
Valstybinės duomenų agentūros specialistai, be kita ko, teiraujasi, ar yra galimybė gauti kelerių metų istorinius duomenis, tai yra, kelerių metų senumo įrašus. Jie taip pat klausia, kokia galėtų būti tokios paslaugos kaina.
Sprendžiant iš laiško turinio, agentūra planuoja viešąjį pirkimą, kurio metu ir būtų nupirktos duomenų surinkimo paslaugos.
Techniškai surinkti įmanoma
Paprašytas įvertinti tokį projektą, asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius sakė, kad tai padaryti sunku nežinant, kokiu tikslu norima naudoti surinktus duomenis.
„Ar techniškai tas įmanoma? Na, pavyzdžiui, „Facebook“ stengiasi apsisaugoti nuo „neautorizuoto“ duomenų rinkimo (angl. scrapinimo), bet techniškai tas vis tiek įmanoma. Ar tai legalu – čia jau klausimas teisininkams“, – svarstė asociacijos atstovas.
P. Jakutavičiaus teigimu, „Infobalt“ nerenka informacijos apie konkursus, pirkimus, kuriuose dalyvauja asociacijos įmonės. Dėl to jis negalintis pasakyti, ar šiuo atveju asociacijos nariai dalyvauja panašiame pirkime.
„Mes, kaip asociacija, skatiname viešojo sektoriaus įstaigų, institucijų rengti konsultacijas, raginame į jas kviesti mus, dalyvaujame jose kartu su savo nariais, t.y. išsakome ekspertinę nuomonę, įžvalgas jų planams ir poreikiams. Ir netgi geriausia tą daryti, kai dėliojami strateginiai IT planai.
Pavyzdžiui, galbūt vietoje diegiamų sprendimų optimalu būtų debesijos paslaugos ar atvirkščiai. Taip pirkėjai gali susirinkti naujausias žinias apie rinkos galimybes, ar jų norai ir planai nėra pasenę, ar atvirkščiai – lūkesčiai nėra per aukšti, o galbūt norima „Ferrari“, kai geras patikimas „Volkswagen“ tiktų jų poreikiams“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, apskritai, kuo daugiau įstaigos konsultuojasi su rinka, ekspertais, tuo geriau. Esą šis principas galioja visiems – nuo eilinių vartotojų, perkančių telefonus, privačių įmonių, diegiančių sistemas, iki viešojo sektoriaus organizacijų.
Nori tik geresnės statistikos?
Valstybės duomenų agentūros Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus laikinoji vedėja Simona Šapolienė neatskleidė, kiek pinigų jos atstovaujama institucija planuoja išleisti duomenų rinkimui iš socialinių tinklų.
Vedėja aiškino, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra generuojami didžiuliai duomenų kiekiai, taip pat ir socialiniuose tinkluose. Esą juos naudoja tiek verslas, tiek statistikos institucijos Europoje ir visame pasaulyje.
„Nacionalinių statistikos organizacijų mokslininkai, analitikai ar duomenų ekspertai jau seniai analizuoja galimybes taikyti didžiuosius duomenis ar alternatyvius duomenų šaltinius rengiant oficialiąją statistiką. Pagrindinis tikslas – greitesnė, patikimesnė ir detalesnė statistinė informacija“, – komentavo S. Šapolienė.
Tyrimai yra atliekami įvairiose srityse, analizuojant galimybes rengti kainų pokyčių statistiką panaudojant, pvz., prekybos tinklų duomenis ar demografinius, turizmo ir kt. rodiklius, remiantis ryšio operatorių, apgyvendinimo platformų duomenis turizmo statistikoje, bankų transakcijų duomenys gali būti panaudoti socialinėje pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikoje, esą plačiai naudojami ir iš interneto nuskaityti kainų, socialinių tinklų duomenys.
„Valstybės duomenų agentūra taip pat atlieka tyrimus ir galimybių studijas, kaip alternatyvius duomenų šaltinius panaudoti atliekant statistinius tyrimus, numatytus Oficialiosios statistikos programoje, siekiant gauti tikslesnius, kokybiškesnius ir detalesnius statistinių tyrimų rezultatus ir tuo pat metu sumažinti statistinės atskaitomybės naštą, tenkančią verslui pildant ir teikiant statistines ataskaitas“, – nurodė S. Šapolienė.
Privataus gyvenimo žada nepažeisti
Kaip pavyzdį ji įvardijo Valstybės duomenų agentūroje atliekamą galimybių studiją panaudoti socialinių tinklų viešai skelbiamus duomenis tobulinant vartotojų nuomonių tyrimą.
„Šiuo metu atliekami pasirengiamieji projekto darbai, analizuojami teisiniai, įskaitant asmens duomenų apsaugos reikalavimus, ir etiniai aspektai, domimasi techninėmis galimybėmis nuskaityti duomenis iš interneto“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, lygiagrečiai domimasi ir metodologiniais klausimais, kaip gali būti analizuojami nuskaityti duomenys taikant natūralios kalbos apdorojimo algoritmus, sentimentų analizę.
„Domimasi, kokie duomenys gali būti teisėtai renkami, kad jų pagrindu galėtų būti padarytos metodologiniu požiūriu teisingos, oficialiajai statistikai reikšmingos išvados (pavyzdžiui, gaunami duomenys, kurie gali būti palyginami lyties, amžiaus grupės ar savivaldybės, kurioje gyvena asmuo, pagrindu), kartu nerenkant perteklinių duomenų ir nepažeidžiant teisės į privatų gyvenimą“, – aiškino vedėja.
Ji patikino, kad vertinama, ar galimas toks duomenų rinkimo būdas, kad iš surinktos informacijos nebūtų įmanoma nustatyti asmens, apie kurį gauti duomenys, tapatybės.
„Dėl galimybės rinkti duomenis konsultuojamasi su teisininkais, asmens duomenų apsaugos specialistais. Gavus jų išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, poveikio duomenų apsaugai vertinimo, konsultacijų su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija“, – vardijo pašnekovė.
Kyla abejonių dėl duomenų apsaugos
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė paaiškino, kad, pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su jų tvarkymu susijusių principų ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt.
Šios taisyklės galioja net ir tuo atveju, kai asmens duomenys yra viešai paskelbti socialiniuose tinkluose. Taigi, toks Valstybės duomenų agentūros planuojamas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti visas BDAR taisykles.
„Iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi tikslams pasiekti, ar yra įvertintos kitos alternatyvos, kuriomis galėtų būti pasiekti numatyti tikslai, ar visgi tai, ką daro Valstybės duomenų agentūra, yra tokių alternatyvų paieška“, – komentavo vedėja.
Jos teigimu, duomenų valdytojas – Valstybės duomenų agentūra, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR, ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi.
„Tai reiškia, kad Valstybės duomenų agentūra turėtų kruopščiai įvertinti visas su planuojamu asmens duomenų tvarkymu susijusias aplinkybes, atlikti bent preliminarų poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir tik tuomet priimti tolesnius sprendimus.
Pagal klausime pateiktą informaciją, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, – įspėjo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
