Nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojo PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Šį lengvata – tik viena iš priemonių, skirtų skatinti šių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą Lietuvoje. Mūsų šalyje vis labiau plečiama elektromobiliams skirta infrastruktūra, taikomos įvairios kompensacijos ir lengvatos.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, Lietuvoje 2018 m. buvo įregistruota mažiau nei tūkstantis M1 klasės grynųjų elektromobilių. 2020 metais jų skaičius padidėjo iki maždaug 2500, o pernai – iki maždaug 7400. Šiuo metu elektromobiliai sudaro tik apie 3 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Nepaisant spartaus elektromobilių augimo, šie skaičiai yra labai maži lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir rodo, kad šių transporto priemonių plėtra Lietuvoje dar yra tik pradiniame etape.
Nuo 2030 m. dyzeliniai ir benzininiai automobiliai bus neregistruojami
Tačiau vyriausybės tikslai yra ambicingi – numatyta, kad iki 2025 m. M1 klasės (lengvųjų) elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės (lengvųjų krovininių) – ne mažiau kaip 30 proc. metinių automobilių pirkimų sandorių. Be to, iki 2030 m., M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių automobilių pirkimų sandorių, N1 klasės – 100 procentų. Nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomas alternatyviaisiais degalais, negalės būti registruojamos. Siekiant šių tikslų ir yra taikomos įvairios lengvatos.
Naujai įsigaliojusi PVM lengvata numato, kad galima atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jo vertė kartu su PVM neviršija 50 tūkst. eurų. Šia atskaita gali pasinaudoti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys – PVM mokėtojai, vykdantys PVM apmokestinamąją veiklą. Fiziniai asmenys elektromobilį turėtų priskirti vykdomai veiklai ir 100 proc. jį naudoti apmokestinamojoje veikloje.
Tiek perkant elektromobilį Lietuvoje, tiek importuojant jį iš užsienio reiktų nepamiršti, kad 50 tūkst. eurų suma yra su PVM. Kitaip tariant, elektromobilio pirkimo suma be PVM turėtų būti ne didesnė nei 41 322,31 eurų. Tai ypač aktualu įsigyjant automobilį užsienyje, nes Lietuvoje PVM priskaičiuojamas nuo pirkimo sumos. Viršijus šią sumą, lengvata pasinaudoti nebus galima.
Atkreiptinas dėmesys, kad PVM atskaitos lengvata taikoma tik elektromobiliams, t. y. tik elektra varomoms transporto priemonėms, kur energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.
Už įsigytus elektromobilius – kompensacijos
Kita svarbi priemonė, skatinanti elektromobilių įsigijimą, yra kompensacijos už įsigytus grynuosius elektromobilius iš Modernizavimo fondo. Šioms kompensacijoms nuo 2022 m. birželio iki 2026 m. pabaigos numatyta 50 mln. eurų. Fiziniai asmenys gali teikti paraišką kompensacijai už įsigytą naują (iki 6 mėn.) arba naudotą (iki 4 metų) lengvąjį grynąjį elektromobilį, kuris nebus naudojamas ūkinei ar komercinei veiklai. Įsigijusiems naują transporto priemonę bus skiriama 5 tūkst. eurų, o pirkusiems naudotą elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų kompensacija. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ar komercinę veiklą, gali gauti 4 tūkst. eurų kompensaciją tik už įsigytą naują (iki 6 mėn.) lengvąjį grynąjį elektromobilį.
Elektromobilių pirkimą skatina ir kitos priemonės. Šioms transporto priemonėms yra taikomos parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose. Vilniuje ir Klaipėdoje elektromobilių savininkai turi galimybę naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis. Elektromobiliams įvažiuojant į Kuršių Neriją netaikoma įvažiavimo rinkliava, kuri taikoma įprastiems lengviesiems automobiliams.
Būtina suderinti su kitais aplinkosaugos tikslais
Be abejo, kalbant apie elektromobilius reiktų pažymėti kasmet vis gerėjančią ir besiplečiančią infrastruktūrą – visuose pagrindiniuose Lietuvos keliuose ir aplink miestus daugėja elektromobilių įkrovimo stotelių. Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešos arba pusiau viešos. Šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025 m. pagal poreikį turėtų būti įrengta apie du šimtus, o iki 2030 m. – apie tūkstantį viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Šių priemonių visuma tikrai turėtų paspartinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Skatinimas pirkti elektromobilius yra labai naudingas siekiant sumažinti klimato kaitą ir aplinkos oro taršą bei padėti pasiekti tarptautinius aplinkosaugos tikslus. Elektromobiliai naudoja elektros energiją, kuri gali būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainės, saulės energijos kolektoriai ar biomasė. Taip elektromobilių naudojimas gali prisidėti prie mažesnės CO2 emisijos ir mažesnio anglies pėdsako. Be to, elektromobiliai gali sumažinti valstybės priklausomybę nuo įvežtinių degalų tiekimo ir galimai sutaupyti vartotojams pinigų, nes elektros energijos kaina gali būti mažesnė nei degalų.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad skatinimas pirkti elektromobilius turi būti suderintas su kitais aplinkosaugos tikslais, reikalinga atsižvelgti ir į kitokį galimą poveikį. Pavyzdžiui, tokių automobilių gamyba gali reikalauti didesnio energijos suvartojimo ir emisijų, nei benzininių ar dyzelinių automobilių gamyba, todėl reikia įvertinti, iš kokių energijos šaltinių gaunama elektros energija elektromobilių gamybai ir kaip tai veikia aplinką. Be to, elektromobilių plėtra priklausys ir nuo bendrų Europos Sąjungos ir pasaulio tendencijų bei politikos.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė