Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Energetinė krizė Europos Sąjungoje: priežastys ir pasekmės

Publikuota: 2023-01-15 10:28
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Profesionalams
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Europa išgyvena energijos kainų šoką, kurį lėmė daugelis veiksnių. Svarbu panagrinėti, ar kai kurių aplinkybių yra įmanoma išvengti ir užkirsti kelią tolesniam neapibrėžtumo augimui energetikos sektoriuje, kuris galiausiai lemia bendro kainų lygio augimą.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Europa išgyvena energijos kainų šoką, kurį lėmė daugelis veiksnių. Svarbu panagrinėti, ar kai kurių aplinkybių yra įmanoma išvengti ir užkirsti kelią tolesniam neapibrėžtumo augimui energetikos sektoriuje, kuris galiausiai lemia bendro kainų lygio augimą. Pats kainų augimas savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys, tačiau gali atsirasti konkurencinių pranašumų skirtumai tarp įvairių regionų, jei energijos kainos sistemingai skiriasi tarp tų regionų ilguoju laikotarpiu ir jie konkuruoja gamindami tuos pačius produktus. Šiuo atveju galime paminėti trąšų gamybos atvejį.

Energetinė krizė Europos Sąjungoje: priežastys ir pasekmės
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kaip ir kiekvienoje prekių rinkoje, energijos kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Paklausos požiūriu pastarieji dešimtmečiai Europos Sąjungai galėjo būti palankūs, nes mažėjo energijos poreikis. Pavyzdžiui, ES 28 valstybių sunaudojamas naftos kiekis (bendroji pasiūla) 2010–2017 m. sumažėjo nuo 574 mln. tonų naftos ekvivalentu (tne) iki 526 mln. tne, o gamtinių dujų – nuo 448 mln. tne iki 379 mln. tne. Atrodytų, kad tokie pokyčiai turėtų skatinti energijos išteklių tiekėjų (trečiųjų valstybių) konkurenciją dėl ES rinkos. Tokių pokyčių akivaizdoje vyko Nord Stream I ir II statybos. Suprantama, kad dujotiekiais ir naftotiekiais tiekiamų produktų kaštai yra mažesni nei gabenamų jūra. Tačiau ilguoju laikotarpiu per didelis prisirišimas prie vieno šaltinio (Rusijos) peraugo į įvairias energetinio šantažo formas ir didelius kainų svyravimus 2021–2022 m.

ES priklausomybė nuo importuojamos energijos augo 1990–2008 m., kai buvo pasiekta 58,4 proc. priklausomybė (importuojamo ir reikalingo energijos kiekio santykis). 2008–2013 m. priklausomybė sumažėjo iki 54 proc., tačiau vėliau vėl pradėjo augti ir 2020 m. pasiekė 58 proc. Tai rodo, kad nebuvo užtrintas energetinės nepriklausomybės įgyvendinimas mažėjant energijos poreikiui. Tą lėmė ekonominės ir politinės priežastys.

Energijos pasiūloje taip pat vyko reikšmingi pokyčiai. ES buvo atsisakoma atominės energetikos. Esant žemoms gamtinių dujų kainoms, toks žingsnis galėjo atrodyti naudingas ekonominiu požiūriu. Vis dėlto kritiniais atvejais apsirūpinimas strateginiais ištekliais tampa ypač svarbus ir energijos šaltinių kainos gali gana greitai pasikeisti. Net ir neuždarant atominių elektrinių yra svarbu užtikrinti, kad būtų diversifikuojami urano ar plutonio šaltiniai. Šiuo metu ES yra įtraukusi atominę energiją (ir gamtines dujas) į taksonomiją kaip tvarios energijos šaltinius. Tai leidžia plėtoti šią energetikos šaką naudojantis ES parama. Mažoms valstybėms šiuo metu gali būti aktualūs mažieji atominiai reaktoriai, kurie galėtų sumažinti energetinę priklausomybę ir nesudarytų perteklinių generavimo pajėgumų.

Vienintelė energijos rūšis, kurios suvartojimo apimtys ES 2010–2017 m. padidėjo, yra atsinaujinantys energijos ištekliai. Didėjantys atsinaujinančios energijos pajėgumai leidžia sumažinti energetinę priklausomybę, tačiau jie reikalauja technologinių ir vadybinių sprendimų. Lietuvoje veikia hidroakumuliacinė elektrinė, kurios pajėgumų didinimas būtų naudingas atsinaujinančios energetikos plėtrai. Be to, gyventojams skirtos paramos priemonės (pvz., išlaidų atsinaujinančios energijos gamybos įrenginiams kompensavimas) taip pat yra gana veiksmingos, tačiau jomis visų pirma naudojasi labiau energetikos problemomis besidomintys gyventojai. Padidinus tokių priemonių taikymo aprėptį būtų galima mažiau dėmesio skirti energetikos kainų kompensavimui.

Siekiant užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtrą reikalinga elektros tinklo plėtra ir gaminančių energijos vartotojų įtrauktis. Šie pokyčiai turi vykti tiek Lietuvoje, tiek kartu su kitomis valstybėmis didinant tarptautinių jungčių pajėgumus. Beje, vis dar lieka neišspręstas BRELL klausimas. Šiemet naujienų portaluose matėme daug „skandalingų“ tyrimų apie elektros energijos kainas ir tokių įmonių kaip „Litgrid“ ar „Ignitis grupė“ veiklą. Pavyzdžiui, dėl perkrovos pajamos buvo vadinamos įmonės pelnu. Taip pat galima rasti priekaištų, kad šios pajamos nebuvo skirtos vartotojams (elektros kainų kompensavimui), o panaudojamos elektros tinklo plėtrai. Būtent elektros tinklo plėtra ir leistų išvengti elektros kainų svyravimų ateityje. Tokiems ilgalaikiams projektams reikalinga politinė valia. Neabejotina, kad minėtiems projektams priešintis visais būdais skatins tokios valstybės, kurios siekia parduoti savo turimus iškastinio kuro išteklius. Šiuo atveju labai svarbus yra visuomenės sąmoningumas ir atsparumas.

Net ir sėkmingai padidinus atsinaujinančių energijos išteklių „svorį“ energijos išteklių struktūroje svarbu užtikrinti vietos gamintojų apsaugą. Dėl to ES priėmė Anglies sienų nustatymo mechanizmą, kuris numato mokesčių už anglies dvideginio emisijas taikymą į ES importuojamiems gaminiams. Tai leis apsaugoti ES rinką nuo pigius iškastinius energijos šaltinius naudojančių gamintojų kainos konkurencijos. Vis dėlto ES gamintojai negalės konkuruoti kainomis už ES ribų (kalbant tik apie energijos kaštus). Tačiau tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu atsinaujinančios energijos kainos taps konkurencingesnės ir šiuo metu aktualios energijos išteklių kainos nebekels galvos skausmo gamintojams ir vartotojams.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Tomo Baležen čio komentaras




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama