Praėję metai kriptovaliutų kūrėjams, paslaugų teikėjams ir investuotojams buvo labai sunkūs, bet kartu ir turtingi naujienų. „Ethereum” perėjimas prie 99 proc. elektros energijos galinčio optimizuoti „proof-of-stake“ modelio, „Terra“, „Celsius“ ir „FTX“ žlugimas, prasidėjusi kriptovaliutų žiema bei naujovės kriptovaliutų reguliavimo srityje smarkiai paveikė tiek rinką, tiek visą kripto ekosistemą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kokie įvykiai lėmė prasidėjusią „kriptovaliutų žiemą“
2021 m. kriptovaliutų rinka pastebimai perkaito dėl bendro akcijų rinkos augimo ir pinigų kiekio rinkoje.
Rekordinės investicijos į kripto rinką (2021 m. buvo investuota 30 mlrd. USD – daugiau nei visais ankstesniais metais kartu paėmus), nuolatinis technologijų ir finansų sektoriaus lyderių susidomėjimas (prisiminkime Elono Musko pasisakymus „Twitter“ tinkle) lėmė didelę kriptovaliutų, kaip naujos turto klasės paklausą tarp investuotojų.
Neužstatyti jokiu turtu NFT patyrė precedento neturintį bumą. Tokio jaudulio negalėjo nepakeisti nuosmukis, kuris neišvengiamai prasidėjo viso pasaulio ekonomikos nuosmukio fone. Kainų kritimas buvo gana natūralus. Nors tai skamba banaliai, bet „kuo aukščiau pakilsi, tuo skaudžiau teks kristi“.
Neišvengiamą rinkos nuosmukį dar labiau apsunkino daugybė „bliūkštančių burbulų“ tarp reklamuojamų bet nesėkmingų kripto projektų. Tam buvo daug priežasčių, įskaitant valdymo nebrandumą, o kai kuriais atvejais tyčinį sukčiavimą organizuojant finansines piramides.
Investuotojų nuotaikoms įtakos turėjo ir geopolitinė situacija, kurią didžiaja dalimi lėmė ir Rusijos karas Ukrainoje.
Dabartinė rinkos būklė
Kriptovaliutų rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo bendros pasaulio ekonomikos būklės. Daugeliui investuotojų jau iškilo klausimas ne kaip uždirbti daugiau, o kaip saugiai išlaikyti savo santaupas infliacijos kontekste.
To pasekoje įvyko kripto rinkos pasidalijimas į įvairius sektorius – kriptovaliutos, DeFi, NFT, tokenizacijos projektus, kasybą, kitas blokų grandinės technologijas. Kiekvienas iš šių sektorių vystosi nepriklausomai vienas nuo kito ir tai patvirtina prasidėjusias rinkos brandos tendencijas.
Kriptovaliutų rinką galime palyginti su aukštų technologijų kompanijų akcijų rinka. O pastarosios įmonėms, masiškai atleidžiant darbuotojus, sekasi prasčiau nei likusių rinkų dalyviams, dauguma kurių jau pasiekė dugną.
Kriptovaliutų rinką taip pat sukrėtė stambių projektų žlugimai (ryškiausi metų pavyzdžiai – „FTX”, „Terra” ir „Celsius”), nors jos senbuviai „Bitcoin” ir „Ethereum” įsitvirtino stabilesniuose kainų rėžiuose.
Kas buvo įdomaus Lietuvoje 2022 metais
Lietuvoje sparčiai daugėja kriptovaliutų bendrovių. 2020 metais buvo įregistruotos tik 8 tokios įmonės, kai tuo tarpu jau 2021 metais buvo įregistruotos 188 naujos įmonės, o 2022 metais dar nepasibaigus, Finansų ministerija pranešė, kad kriptovaliutų paslaugų rinkoje dirba mažiausiai 250 bendrovių.
Didėjantį visuomenės susidomėjimą kripto ir blokų grandinių panaudojimu kasdienėje investavimo bei mokėjimų srityje patvirtino ir paskutinį metų mėnesį įvykęs renginys Vilniuje „WEB3: Impact the Future 2022”. Jo metu ekspertai ir vadovai iš užsienio bei Lietuvos pasidalino patirtimi ir pristatė viziją kaip mūsų šalis gali greitai ir efektyviai įsilieti į naująją skaitmeninę ekonomiką, kaip Web3 paveiks teisinę sistemą, kokias galimybes tai suteiks kūrėjams, verslui ir valstybės institucijoms.
Lietuvos Vyriausybė, siekdama užtikrinti didesnį skaidrumą ir tvarią šalies kriptovaliutų sektoriaus plėtrą, nuo pernai lapkričio mėnesio patobulino AML/CTF įstatymą. Naujos Finansų ministerijos ir Centrinio banko parengtos pataisos Lietuvoje įvedė griežtesnį kriptovaliutų paslaugų teikėjų reguliavimą, rengiantis sekantiems pokyčiams ES lygmeniu.
Tarp naujovių – priimtos detalesnės klientų identifikavimo taisyklės ir draudimas atidaryti anonimines sąskaitas. Naujasis reglamentas sugriežtino reikalavimus kriptovaliutų keityklų operatoriams – nuo 2023 metų sausio 1 dienos jie privalės padidinti įstatinį kapitalą iki ne mažiau kaip 125 000 eurų. Nauji reikalavimai kriptovaliutų įmonėms Lietuvoje, be kita ko, įpareigoja, kad vadovaujančias pozicijas užimtų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Šiuo pakeitimu siekiama pagerinti bendradarbiavimą su šalies reguliavimo institucijomis ir užtikrinti abipusį ryšį su vietine rinka.
Įvykiai galintys teigiamai paveikti rinką 2023 metais
Šiuo metu stabtelėjusi rinka suteikia puikias galimybes skirti laiko gilesniam bloko grandinės technologijų vystymui ir kartu investavimo strategijų peržiūrai.
Daug sėkmingiausių kompanijų ir startuolių buvo įsteigtos būtent per praėjusias krizes, kaip ir stambiausi kripto projektai, gimę prieš tai buvusių kripto rinkos nuosmukių metu. Perspektyviausi iš jų, ypač tie, kurie iki šiol užsitikrino finansavimą, tęs darbus.
DeFi (angl. decentralized finance) sektorius, kaip ir ankstesniais metais, augs dėl naujų vartotojų antplūdžio. Jau dabar galima pastebėti, kad nepaisant neigiamų 2022 m. sentimentų, kai kurie tradicinės bankininkystės sektoriaus žaidėjai padidino savo dalyvavimą blokų grandinės projektuose, o pagrindiniai pasauliniai bankai, tokie kaip „JP Morgan Chase” ir „Citigroup“ tapo DeFi sistemos dalyviais.
Verta paminėti tokius projektus kaip Uniswap (platforma, skirta eterio pagrindu sukurtų žėtonų mainams ir jų likvidumo užtikrinimui, kartu su patogia sąsaja vartotojams), AAVE (skolinimo ir skolinimosi su užstatu, įskaitant nekilnojamąjį turtą, platforma), AllianceBlock (platforma, kuri, be savo klientų, aptarnauja ir kitų DeFi platformų kūrėjus, ir siekia užtikrinti visišką teisės aktų reikalavimų laikymąsi).
Kol DeFi sektorius plėsis ir taps labiau prieinamas kasdieniame gyvenime, CeDeFi projektai sujungiantys DeFi ir tradicinius finansus, turėtų užpildyti šią spragą. Dėl žlugusio pasitikėjimo centralizuotomis keityklomis, vis daugiau žmonių ir institucijų perkelia savo turtą tiesiogiai į blokų grandinėje esančias nuosavas kripto raktu saugomas skaitmenines pinigines (angl. non-custodial wallets). CeDeFi projektų įgyvendinimas leis lengvai ir patogiai naudoti skaitmeninį turtą kasdieniame gyvenime, kuris vis dar paremtas tradicinėmis (angl. fiat) valiutomis.
NFT (angl. non-fungible token) rinka taip pat praėjo svarbų plėtros etapą, įžengusi į stabilaus vystymosi periodą.
Dauguma nesėkmingų projektų bus pamiršti ir palikti, daug „skaitmeninių paveiksliukų” burbulų subliuško, tačiau kiti perspektyvūs projektai išliks ir vystysis toliau. NFT sprendžia amžiną meno problemą – kaip išvengti kopijavimo ir piratavimo kultūros, kaip užtikrinti kūrėjams sąžiningą atlygį.
O blokų grandinės ir tokenizacijos dėka garantuojamas bet kokio kūrinio unikalumas. Pavyzdžiui, tokenizacija padeda skaitmenizuoti įvairiausią turtą, nuo skaitmeninio iki nekilnojamojo turto, ir suteikti jam prieigą visame pasaulyje – pirkti, parduoti, užstatyti, pasiskolinti ir t.t. Nauji sėkmingi precedentai ir teisinė praktika duos proveržį šitoje srityje. NFT technologija neišvengiamai subręs ir ras savo nišą, kaip ir Web3 dalis.
Metavisatų burbulas mano nuomone kiek subliuškęs, bet vystysis toliau. Tokie projektai kaip „Metacade“ („GameFi“ žaidimų dalyvių centras), „Decentraland“ ir „Sandbox“ (metavisatos ir žaidimų ekosistemos), „Quint“ („NFT Marketplace“ parduotuvė), „MetaHero“ (3D objektų sukūrimas ir panaudojimas kasdienėje aplinkoje), „NFT Worlds“ (žaidimų platforma, leidžianti kurti savo virtualųjį pasaulį), taip pat daugelis kitų „GameFi“ projektų turi visas galimybes tapti dominuojančiais, bet tam prireiks laiko.
Daugelis ekspertų prognozuoja DAO (decentralizuotų autonominių organizacijų) valdymo modelio populiarumą, kuris vystosi paraleliai su pačia blokų grandinės technologija.
„Bitcoin” blokų grandinę galima vadinti pačiu pirmuoju DAO projektu. Daugelyje tokių projektų siekiama sukurti visiškai savarankišką ir autonominį valdymo modelį, todėl patarčiau akylai stebėti šias tendencijas kaip turinčias ypač didelę perspektyvą.
Viena iš perspektyviausių kripto sektoriaus plėtros sričių išlieka kriptografinių vartų – tiltų tarp blokų grandinių (angl. blockchain bridges), kūrimas. 2021-2022 metais ši kryptis neatsitiktinai tapo populiariausia tarp programuotojų. Visi nori lankstumo, galimybės lengvai perkelti turtą tarp skirtingų blokų grandinių, todėl tendencija akivaizdi – sektoriui reikia patikimų, saugių ir greitų sprendimų. Kryžminiai blokų grandinės projektai, tokie kaip Cosmos, Polkadot ir kiti, bus viena pagrindinių ateinančių metų tendencijų.
Kova dėl reguliavimo tęsiasi
Visam kriptovaliutų sektoriui reikia aiškesnės reguliacijos ir žaidimo taisyklių – tik tai užtikrins tolimesnį jo vystymąsi. Ir tai jau vyksta. 2023 metais, keliais etapais įsigalios MiCA – kriptografijos reglamentavimo taisyklių rinkinys Europoje.
Naujų įstatymų ir kitų teisės aktų įvedimas, apmokestinimo išaiškinimas ir net CBDC (nacionalinių centrinių bankų skaitmeninių valiutų) įvedimas – tai sekantys reguliavimo sistemos patobulinimai, laukiantys eilėje. Jei pavyks užtikrinti jų skaidrumą ir visų rinkos dalyvių interesą, tai sukurs palankesnes sąlygas pritraukti ir mažmeninių, ir institucinių investuotojų kapitalą kriptovaliutų rinkoje.
Įdomu tai, kad beveik visų šalių reguliuotojai planuoja įvesti skaitmeninę valiutą blokų grandinėje, o kai kurios valstybės, įskaitant Kiniją, Honkongą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Singapūrą, jau išbandė testinius centrinių bankų vykdomus projektus.
2023 metų prognozė investuotojams
Dėl aukščiau paminėtų tendencijų ir priežasčių nematau aiškių prielaidų staigiam kriptovaliutų rinkos augimui 2023 metų pradžioje. Investuotojams patarčiau apsišarvuoti kantrybe.
Tarpusavyje susijusios įvairių turto klasių rinkos šiuo metu siekia atokvėpio ekonominėje situacijoje, pavyzdžiui, sulaukti infliacijos mažėjimo ir palūkanų kėlimo stabdymo. Visi supranta, kad reali ekonomika jau įžengė į recesiją, tačiau tikisi, kad ji bus negili ir sąlyginai trumpa.
Kaip parodė po stambių kripto rinkos dalyvių žlugimo išaiškėję faktai, daugelis blokų grandinės projektų, kilus rinkos euforijai bei dėl nepakankamo reguliavimo ir silpnos kompetencijos, neskyrė pastangų (ir kartais noro) rizikos valdymui. Beje, ir patys investuotojai nesirūpino savo aktyvų saugumu. Esant tokiai situacijai bus nelengva greitai pakeisti požiūrį į projektų valdymą, todėl 2023 metais galime sulaukti naujų sukrėtimų. Norėčiau, kad tai neįvyktų, tačiau jei taip ir nutiktų, tai bus proga rinkai išsivalyti.
Gediminas Kiveris, MELD finansų grupės investicijų vadovas