Trečioji interneto karta įnešė naujovių į finansų rinką. Randantis kriptovaliutų biržoms ir vis daugiau finansinių operacijų vykstant blokų grandinėje, kyla klausimas – ar tai saugu? Kokių nusikaltimų vyksta kriptovaliutų biržose, ar dažnai jie nustatomi ir kaip stengiamasi jiems užkirsti kelią, pasakojo gruodžio 7-ą dieną Vilniuje vykusios „Web3: Impact the Future“ konferencijos pranešėjai.
Trečioji interneto karta įnešė naujovių į finansų rinką. Randantis kriptovaliutų biržoms ir vis daugiau finansinių operacijų vykstant blokų grandinėje, kyla klausimas – ar tai saugu? Kokių nusikaltimų vyksta kriptovaliutų biržose, ar dažnai jie nustatomi ir kaip stengiamasi jiems užkirsti kelią, pasakojo gruodžio 7-ą dieną Vilniuje vykusios „Web3: Impact the Future“ konferencijos pranešėjai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kriptovaliutos – ateities pinigai?
Asse Sauga, knygos „The Bitcoin wave – Catch the wave and learn to surf on it!“ autorius, pasakojo, kad kriptovaliutos, palyginti su tradiciniais pinigais, turi saugumo pranašumą – ar bent jau siekia jį turėti.
„Pirmoji pinigų rūšis buvo prekės, tuomet atsirado tauriųjų metalų monetų, vėliau ir popierinių pinigų. Šie jau beveik išstumti skaitmeninių pinigų, o jie atsirado kartu su internetu – šiuo metu 99 proc. visų finansinių operacijų yra vykdoma internete. Tačiau įprasti skaitmeniniai pinigai turi trūkumą – jie nėra gerai apsaugoti nuo sukčiavimo atvejų. Taip pat bankų tarpininkavimas dažnai kainuoja papildomai, o pavedimai, ypač vykstantys tarp šalių, gali užtrukti iki kelių dienų“, – teigė A. Sauga.
Pasak jo, kuriant kriptovaliutas buvo bandoma išspręsti skaitmeninių pinigų problemas – norėta pervedimus decentralizuoti, juos vykdyti netarpininkaujant bankams, taip bandant juos pagreitinti, padaryti prieinamus bei apsaugoti nuo sukčiavimo.
Vis dėlto pranešėjas pabrėžė, kad kriptovaliutų investuotojai turėtų išlikti budrūs: „Pinigai šiuo metu patiria panašią transformaciją, kokią patyrė informacija atsiradus internetui – ankstyvojo interneto laikais tik tam tikros grupės žmonių galėjo kurti ir skelbti informaciją internete. Šiuo metu informaciją internete kurti gali bet kas. Toks pokytis vyksta ir su pinigais: popieriniai ir skaitmeniniai pinigai iki šiol spausdinami, kuriami centralizuotai. Atsiradus kriptovaliutoms, šis procesas tapo decentralizuotas – bet kas iš mūsų gali kurti pinigus. Taip atsiranda daug investavimo galimybių, tačiau saugumo klausimas dar nėra iki galo išspręstas.“
Nusikaltimai kriptovaliutų rinkoje
Lilija Mažeikienė, bendrovės „Binance“ tyrimų specialistė, pasakojo, kad kriptovaliutų rinkose pasitaiko labai įvairių sukčiavimo atvejų.
„Pastebime tam tikras tendencijas, kurios yra panašios į nelegalias veiklas, vykstančias su tradiciniais pinigais. Atsiranda sukčių, įkuriančių net skambučių centrus ir nusitaikančių į kriptovaliutų savininkus. Taip pat matome pinigų plovimo pavyzdžių, net terorizmo rėmimo – pavyzdžiui, lėšų rinkimą karinėms kampanijoms finansuoti“, – aiškino ji.
Anot L. Mažeikienės, vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų yra netikri puslapiai, apsimetantys legaliomis kriptovaliutų biržomis. „Dažnai jie skelbia įvairius konkursus, kuriuose galima laimėti dideles kriptovaliutų sumas. Kad dalyvautumėte konkurse, turite įvesti savo duomenis – to sukčiams pakanka, kad gautų priėjimą prie jūsų kriptovaliutų piniginės“, – pasakojo L. Mažeikienė.
Taip pat dažnas atvejis yra investavimo pasiūlymai. L. Mažeikienė įvardijo pavyzdį: „Šiuo atveju sulaukiate skambučio, kur investavimo konsultantu apsimetantis asmuo pasiūlo galimybę investuoti į kriptovaliutas, netgi pasiūlo pagalbą susikuriant vartotojo profilį, dažnai prašo suteikti teisę nuotoliu prisijungti prie jūsų kompiuterio, kad galėtų valdyti jūsų ekraną. Suteikus priėjimą prie savo kompiuterio, įvyksta vagystė.“
Dauguma šių sukčiavimo schemų yra paremtos socialine inžinerija, tad, anot pranešėjų, labai svarbu neprarasti budrumo.
Kaip užkirsti kelią nusikaltimams?
Lygindami kriptovaliutas su tradiciniais pinigais, daugelis pranešėjų pabrėžė būtent saugumo aspektą. Nepaisant to, kad nusikaltimų vyksta, L. Mažeikienė teigė, kad nelegalūs pervedimai sudaro labai mažą dalį visų kriptovaliutų operacijų. Įmonės „Chainalysis“ duomenimis, 2021 metais tik 0,15 proc. visų įvykdytų finansinių operacijų buvo susijusios su nelegalia veikla.
Nepaisant to, kriptovaliutos kelia įvairių reguliacijos iššūkių. Kol kas yra sudėtinga griežtinti taisykles, taikomas kriptovaliutų operacijoms, nes šie pavedimai dažnu atveju yra tarptautiniai, todėl sudėtinga taikyti tam tikros šalies įstatymus. Taip pat blokų grandinės technologija, kuria paremtos kriptovaliutos, yra nauja ir daugeliui dar ne iki galo pažįstama. Tiek nusikaltimų aukos, tiek tyrėjai gali iki galo nesuprasti, koks nusikaltimas įvyko.
Nilsas Andersenas-Röedas, „Binance“ tyrimų skyriaus vadovas, teigė, kad nors nusikaltimų pasitaiko palyginti nedaug, kriptovaliutų biržos imasi iniciatyvų užkirsti jiems kelią.
„Pirmiausia pasitelkiame analizę – stebime, kiek vartotojų registruojasi, iš kokių jie šalių, prašome jų užpildyti klausimyną, taip stengdamiesi sumažinti nelegalia veikla norinčių užsiimti vartotojų skaičių. Taip pat stebime pervedimus. Kriptovaliutos yra atsekamos, todėl pastebėję įtartiną pavedimą, įšaldome vartotojų sąskaitas, tam tikrais atvejais pranešame įstatymų reguliuotojams. Mūsų vartotojai taip pat praneša apie nelegalius veiksmus tiesiogiai mums – operatyviai reaguojame ir į juos“, – aiškino jis.
N. Anderseno-Röedo manymu, padėti įstatymų reguliuotojams užtikrinti saugumą yra ir kriptovaliutų biržų atsakomybė. „Kol kriptovaliutų rinka dar jauna, jaučiame atsakomybę padėti tyrėjams, policijos atstovams atpažinti nusikaltimus ir nubausti atsakingus asmenis. Dalinamės savo informacija ir patirtimi, kad padėtume užtikrinti saugumą ateityje. Organizuojame mokymus tiek vartotojams, tiek policijos tyrėjams.“
