Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.
Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ekonomisto aiškinimu, daugelio veiksnių, lėmusių energetikos brangimą, kitais metais atsitrauks: pradės veikti naujos ar šiuo metu remontuojamos atominės elektrinės, vis daugiau žmonių investuos į atsinaujinančią energetiką ir dar prisidės Europos Komisijos nustatytos gamtinių dujų kainos lubos.
O Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teigimu, elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams daugiausia didės dėl elektros energijos įsigijimo kainos, kuri galutinės kainos sudarys 26 proc. daugiau nei šiemet. Vis tik didėjimą dalinai padengs kompensacijos.
Įtakos turės gamtinių dujų kaina ir pasiūla
Ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodė, kad ateinančiais metais Lietuvos gyventojai gali tikėtis mažesnių elektros energijos kainų, nei šiemet.
Jo aiškinimo, pagrindinė priežastis, dėl kurios šiemet labai pakilo elektros kainos Europoje, buvo gamtinių dujų trūkumas ir dėl to labai didelė jų kaina:
„Apie 20 proc. elektros energijos Europoje pagaminama deginant būtent gamtines dujas, tai natūralu, kad tai atsispindėjo ir elektros kainose.“
Anot ekonomisto, buvo dar kelios priežastys, kurios labai pakėlė elektros energijos kainą, t. y. itin karšta vasara, kuri sutrikdė daugelio atominių elektrinių veiklą, buvo naudojama daug vėsaus vandens aušinimui, ypač Prancūzijoje, o po to dar prasidėjo daugybė neplaninių remontų.
Dėl to, N. Mačiulio teigimu, maždaug pusė Prancūzijos reaktorių neveikė ir vis dar neveikia, o visa tai irgi sumažino elektros energijos gamybą Europoje ir atsispindėjo kainose.
Pašnekovas ramina, kad visi šie veiksniai ar bent dalis, tikėtina, kitais metais atsitrauks: „Aišku, sunku prognozuoti, kokia bus oro temperatūra, bet bent jau gamtinių dujų kainos neturėtų pasiekti tokio lygio, kokį pasiekė šiemet.
Mes tą matome žiūrėdami ir į ateities sandorius, kokia kaina dabar yra parduodamos dujos, tiekiamos Europoje kitiems metams. Ir taip pat Europos Komisijos priimtas sprendimas nustatyti gamtinių dujų lubas – 180 Eur/MWh.“
Kaina bus gerokai mažesnė, bet į ankstesnį lygį negrįš
N. Mačiulo spėjimu, ateinančiais metais daugelis remonto darbų Prancūzijos atominėse elektrinėse irgi bus užbaigti. Tai reiškia, kad Prancūzijoje elektros gamyba padidės, o tai atitinkamai sumažins jos trūkumą visame regione.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad visa Europa, o ypač Lietuva, labai daug investuoja į atsinaujinančią energetiką: per šiuos metus vartotojų, kurie turi savo nuosavas saulės elektrines, skaičius padvigubėjo ir toliau sparčiai augs kitais metais.
Tai, jo teigimu, irgi mažina poreikį importuoti elektros energiją. Pašnekovas priduria, kad šių metų pabaigoje pradėjo veikti ir Suomijos atominė elektrinė, kas irgi didins elektros energijos pasiūlą.
„Tai tokių veiksnių yra daug, kurie mažins elektros energijos kainą. Visi jie lems, kad didžiąją laiko dalį MHw kaina turbūt nesieks 100 eurų. Bet gali būti didelių svyravimo tam tikrais periodais, pavyzdžiui, labai šaltais arba labai karštais mėnesiais.
Vidutinė metinė kaina, tikėtina, bus gerokai mažesnė, nei buvo šiemet. Bet į ankstesnį lygį greičiausiai negrįš“, – prognozavo ekonomistas.
Kiek elektros kainą kompensuos Vyriausybė?
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, didžiausią įtaką elektros energijos kainoms šiuo metu lemia aukštos gamtinių dujų kainos.
Taryba nurodė, kad elektros energijos kaina tiksliai gali būti suprognozuojama tik trumpą laikotarpį į ateitį, tad šiuo metu prognozuoti elektros kainų lygį elektros rinkoje ilgesniam laikotarpiui yra sudėtinga.
„Lietuvos buitiniams vartotojams 2023 m. I pusm. visuomeninės elektros energijos tarifai, lyginant su galiojančiais 2022 m. II pusm., turėtų padidėti daugiausiai dėl prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos, kuri galutinėje elektros energijos visuomeninėje kainoje (nevertinant kompensacijų) 2022 m. II pusm. sudarė 50 proc.
2023 m. prognozuojama, kad ji sudarys 76 proc., tačiau didėjimą dalinai turėtų padengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas elektros energijos tiekimo kainos dalies kompensavimo dydis – 28,5 ct/kWh su PVM ir visuomeninę elektros energijos kainą buitiniams vartotojams išlaikyti ties 28 ct/kWh su PVM lygiu, priklausomai nuo vartotojų pasirinktų paslaugų planų“, – savo įžvalgomis dalinosi VERT atstovai.
Jie pridūrė, kad buitiniams vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat bus taikoma minėta kompensacija, kuri bus nedidesnė nei 28,5 ct/kWh su PVM, tačiau jų galutinė elektros energijos kaina priklausys nuo sudarytų sutarčių dėl elektros energijos pirkimo.
Anot tarybos, elektros energijos kainas 2023 m. II pusm. prognozuoti sunku, bet tikėtina, kad metų eigoje kainos bus perskaičiuojamas, atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias tendencijas ir veiksnius, turinčius įtaką elektros energijos kainoms.
Bus dalinai išlaikomos pastovios kainos
VERT pažymėjo, kad, kaip ir minėta, galutinėje elektros energijos kainoje buitiniams vartotojams didžiausią dalį sudaro elektros energijos, kaip produkto, įsigijimo kaina.
Šios kainos svyravimą šiuo metu daugiausiai lemia didelė dujų, kurios naudojamos elektros energijai gaminti, kaina. Taip pat jos kainą gali lemti daugelis faktorių, t. y. klimatinės sąlygos, energijos išteklių apsirūpinimas, dujų saugyklų užpildymas ir pan.
Tarybos atstovai įvardijo, kad, siekiant suvaldyti didmeninės elektros energijos kainos augimą, 2022 m. spalio 6 d. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2022/1854, kuriame numatyta nustatyti rinkos pajamų viršutinę ribą – 180 EUR/MWh, kuri būtų taikoma gamintojų pajamoms, gaminant elektros energiją iš minėto Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių:
„O gautas perviršis, t. y. teigiamas skirtumas tarp gamintojų rinkos pajamų už elektros energijos MWh ir 180 eurų už elektros energijos MWh rinkos pajamų viršutinės ribos, turėtų būti perduotas galutiniams elektros energijos vartotojams ir taip būtų sušvelnintas itin didelių elektros energijos kainų poveikis. Pažymėtina, kad šiame Reglamente nurodytų priemonių įgyvendinimas šiuo metu yra perkeliamas ir į Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę.“
Anot pašnekovų, kas susiję su elektros energijos kainos reguliuojama dalimi, didžiausią dalį užima persiuntimo paslaugų kaina, kuri apima perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainą, papildomų paslaugų dedamąją ir skirstymo tinklais paslaugos kainą.
Nustatant elektros energijos perdavimo ir skirstymo operatorių leistinas pajamas yra įvertinami kapitalo kaštai, kurių nustatymui (visam reguliavimo periodui) pritaikomas LRAIC (ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) apskaitos modelis.
VERT aiškinimu, LRAIC modelis yra grindžiamas skaidriomis technologijų optimizavimo, sąnaudų apskaičiavimo prielaidomis ir paklausos prognozėmis. Dėl to šio modelio taikymas leidžia dalinai išlaikyti pastovias reguliuojamas perdavimo paslaugos kainas tiek aukštos įtampos, tiek skirstymo tinklais.
Taryba pažymi, kad nustatant 2023 m. perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainą, buvo panaudotos elektros energijos perkrovos pajamos, kurios leidžia sumažinti ar išlaikyti elektros energijos perdavimo kainą tame pačiame lygyje.
Šių pajamų platesnis panaudojimas yra apibrėžiamas minėtame 2022 m. spalio 6 d. Reglamente (ES) 2022/1854.
