Technologijoms vis labiau braunantis į mūsų gyvenimus, jos neaplenkia ir mažmeninės prekybos sektoriaus. Mažmeninei prekybai skirtų sprendimų kūrėjo „StrongPoint“ renginyje „Baltic Retail Forum“ specialistai apžvelgė naujausias inovacijas ir pasiūlė pažvelgti, kas pirkėjų gali laukti jau netolimoje ateityje.
Technologijoms vis labiau braunantis į mūsų gyvenimus, jos neaplenkia ir mažmeninės prekybos sektoriaus. Mažmeninei prekybai skirtų sprendimų kūrėjo „StrongPoint“ renginyje „Baltic Retail Forum“ specialistai apžvelgė naujausias inovacijas ir pasiūlė pažvelgti, kas pirkėjų gali laukti jau netolimoje ateityje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip renginyje pastebėjo 70 valstybių veikiančio, beveik 30 metų patirtį turinčio elektroninių kainų etikečių gamintojo „Pricer“ vadovas Magnusas Larssonas, jau dabar egzistuoja bent 200 scenarijų, kaip ateityje galėtų atrodyti mažmeninės prekybos sektorius. Nors vieno teisingiausio scenarijaus nėra, visus juos vienija bendras tikslas – geresnė apsipirkimo patirtis.
„Fizinė parduotuvė turėtų tapti vieta, į kurią vis norisi grįžti ir pirkti daugiau. Sukurti tokį įvaizdį gali lengviau prekybos salėje randamos prekės, nuolatinė jų likučio priežiūra ir kiti apsipirkimą patrauklesniu paverčiantys aspektai. Štai kartą mane tiesiog šokiravo vidury didžiulės sporto prekių parduotuvės Dalase (JAV) pastatytas masyvus apžvalgos ratas. Panašu, kad ateityje vis labiau įsigalės ir parduotuvės parduotuvėje koncepcija, kai prekybos salėje įrengiamos su tam tikrais prekės ženklais supažindinančios ir tik jiems skirtos ekspozicijos. Tai yra tam tikrose vietose prekybos salėje atsirandantys kitokio dizaino stendai, kuriuose galima pačiupinėti ar išmėginti prekes ir produktus bei daugiau sužinoti apie juos“, – teigia „Baltic Retail Forum“ pranešėjas.
Jis pastebi, kad vis svarbesne mažmeninėje prekyboje tampa komunikacija su pirkėju: pokalbis su darbuotoju; specializuoti kainų pasiūlymai ir reklamos; kita pirkėjui reikalinga informacija. Komunikacijai vis dažniau pasitelkiamos el. prekių etiketės, kurios suteikia daugiau informacijos apie pačią prekę, ingredientus, kuriems pirkėjas gali būti alergiškas, produkto galiojimo datą ar parduotuvėje turimą likutį. Negana to, tam tikromis spalvomis galima atkreipti dėmesį į akcijas.
Populiarėja ir parduotuvės be darbuotojų
El. etiketėms įsigalint vis daugiau Lietuvos parduotuvių, panašu, kad ateityje sulauksime ir kitokių inovatyvių sprendimų. Štai Lietuvoje jau išbandyti Skandinavijoje pritapę maistomatai, dabar vis garsiau kalbama apie autonomines parduotuves be darbuotojų ir kasų. Apie vieną tokių, kurią šiemet prekybos tinklas „Nær“ atidarė Islandijos sostinėje pastatytame naujame gyvenamųjų namų kvartale, papasakojo idėjos autorės ir projekto partnerės „LS Retail“ Europos regiono pardavimų direktorė Katja Ocvirk.
Pačios parduotuvės principas išties paprastas – užsiregistravus gaunamas QR kodas, kuriuo atidaromos parduotuvės durys, prekės nuskanuojamos ir už jas sumokama mobiliąja programėle prieš tai pridėjus mokėjimo informaciją. Darbuotojai į parduotuvę užsuka tik papildyti lentynų prekėmis ir peržiūrėti likučius, palaikyti tvarką. Tokia parduotuvė gali dirbti visą parą, jos išlaikymo sąnaudos yra mažesnės, o rezultatai, nors visai šalia veikia du didžiuliai prekybos centrai, pranoko lūkesčius.
„Per pirmus du mėnesius apsipirkta 10 tūkst. kartų: dažniausiai pirkta duona, šokoladas, gaivieji gėrimai, vanduo, pienas ir bananai, rytais – energiniai gėrimai. Parduotuvės darbo pikai fiksuoti 16–18 ir 21–23 valandomis, ji visiškai ištuštėdavo tik apie 4 valandą ryto. Iš viso programėlėje užsiregistravo 2,7 tūkst. pirkėjų, kurių net 70 proc. sugrįžo bent tris kartus. Svarbiausia, kad nebuvo pasitelktos televizijos, radijo ir spausdintinė reklamos, apie parduotuvės atidarymą buvo paskelbta vietinės bendruomenės „Facebook“ puslapyje“, – pasakojo „LS Retail“ atstovė ir pridūrė, kad paskatinti sėkmės artimiausioje ateityje mažmenininkai ketina atidaryti dar dvi tokias parduotuves.
Pasitelkia debesijos sprendimus
Kaip renginyje teigė K. Ocvirk, reikėtų nepamiršti ir kitų svarbių sėkmės ingredientų. Štai geresnei vartotojų patirčiai būtina sukurti kuo „švaresnę“ mobiliąją programą – supaprastinti jos struktūrą, atsisakyti nebūtinos informacijos, paryškinti spalvas ir tekstą.
„Taip pat būtina atlikti konkurentų analizę, prisitaikyti prie kitų ir kuo geriau suprasti savo pirkėjus, kad vėliau būtų galima pagerinti jų patirtį. Tačiau kai parduotuvėje nėra darbuotojų, pirkėjai neturi kam pasiskųsti ar duoti patarimų, todėl nusprendėme atnaujinti programėlę pridėdami apklausos funkciją, kad atsiliepimai padėtų tobulėti“, – apie svarbų sprendimą kalbėjo „LS Retail“ atstovė.
Tiek ji, tiek M. Larssonas pabrėžė ir debesijos sprendimų naudą: jie leidžia išoriniuose serveriuose laikyti iš daugybės parduotuvių gautą informaciją ir patogiai ją apdoroti; vienodą informaciją pateikti visoms prekybos tinklo parduotuvėms; efektyviau planuoti reklamos kampanijas; koreguoti visas el. etiketes. Tokie sprendimai itin naudingi sparčiai keičiantis kainoms – naudojant debesijos sprendimus ir el. etiketes sutaupoma darbuotojų laiko, popieriaus ir spausdinimo dažų, taip prisidedama ir prie tvarumo tikslų. Ilgainiui pasiekiama pavydėtina ekonomija – viena el. etiketė gali veikti ir 15 metų. Visgi, norint skaitmeninti verslą, svarbiausia rasti patikimą partnerį.
„Jis gali sustiprinti prekybininko silpnąsias vietas, padidinti jo konkurencingumą, netgi duoti pastabų. Taip pat padėti pagerinti vartotojų patirtį. Tad galimybių, kur partneriai galėtų padėti, išties nemažai“, – teigė su „StrongPoint“ Lietuvoje bendradarbiaujančio „Pricer“ vadovas.
