Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Naujausi policijos duomenys verčia susirūpinti – užfiksuota net 25 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų tai ne pabaiga – švenčių laikotarpis sukčiams yra pats darbymetis, todėl gyventojus ragina būti budriems.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Per pirmus 10 mėnesių jau registruoti 3,6 tūkst. sukčiavimo atvejai. Lyginant su praeitais metais atveju skaičius išaugo ketvirtadaliu, o tarp nukentėjusiųjų – tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Svarbu atsiminti, jog sukčiai neskirsto žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, o verslų pagal – pajamas. Kiekvienas mūsų sukčiams tėra pasipelnymo šaltinis ir savo spąstus jie spendžia visiems vienodai, todėl ir budrumą derėtų išlaikyti visiems“, – sako Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Trys iš keturių apklaustųjų mano, kad jiems pakanka informacijos apie sukčiavimo atvejus viešojoje erdvėje.
„Nuo pat savo veiklos pradžios dedame daug pastangų į finansų rinkos dalyvių ir visuomenės švietimą, informacijos apie sukčių veiklą sklaidą. Visgi kas ketvirto gyventojo įvardijamas informacijos trūkumas parodo, kad darbas toli gražu nebaigtas. Esame pasiryžę toliau didinti visuomenės budrumą ir dar plačiau informuoti gyventojus apie finansinio sukčiavimo būdus. Taip pat, tęsime pradėtus darbus stiprinant bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių, kad drauge duotume atkirtį sukčiams“, – sako Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas.
Reprezentatyvų tyrimą šiemet pagal PPPKC užsakymą atliko bendrovė „Spinter“. Rezultatai atskleidė, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų pastebi sukčių suaktyvėjimą prieš šventes, 27 proc. neturėjo nuomonės, likę – suaktyvėjimo nepastebėjo. Trečdalis respondentų nesijaučia saugiai dėl savo pinigų ir baiminasi būti apgauti telefoninių ar interneto sukčių.
„Sukčiavimo schemos darosi vis įmantresnės ir sunkiau identifikuojamos, todėl daug dėmesio skyrėme finansų rinkos dalyvių edukavimui – per šiuos metus surengėme 18 mokymų, organizavome edukacines veiklas su tarptautinėmis organizacijomis, vykome į universitetus, rengėme diskusijas pinigų plovimo prevencijos temomis. Visgi šiemet kas šešto respondento artimųjų rate buvo nukentėjusiųjų nuo sukčių, tad turime toliau stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę finansinių nusikaltimų užkardymui“, – sako E. Vytuvis.
Tyrimas atskleidė, kad dažniausias sukčiavimo būdas, su kuriuo susidūrė 41 proc. apklaustųjų – apgaulingas pranešimas apie laimėjimą loterijoje ar siūlomas ypatingas „išskirtinis tik Jums skirtas pasiūlymas“. Kas penktas respondentas susidūrė su bandymu išvilioti asmens duomenis prašant patikslinti juos atsiųstoje anketoje, paspaudus ant nuorodos ar atsiųstuose dokumentuose. Tiek pat susidūrė su kvietimu investuoti žadant didžiulę finansinę grąžą ir raginimu skubiai reaguoti į problemą su paskyra.
Kaip nepatekti į sukčių pinkles?
Sukčiai dažnai įveda skubos elementą ir kuria stresines situacijas. Gavę skambutį, laišką, trumpąją žinutę su raginimą kuo skubiau veikti – sustokite ir pagalvokite. Patikrinkite, kas yra siuntėjas. Įdėmiai įsiskaitykite į el. pašto adresą, atkreipkite dėmesį į domeną, tinklalapio adresą, teksto turinį. Jei susidūrėte su sukčiais – visada pavadinimuose bus klaidų, sukeistos vietomis raidės, pridėta neaiškių simbolių.
„Jokiomis aplinkybėmis niekas negali prašyti jūsų asmens duomenų, banko prisijungimų ar suvesti savo kodus „SMART-ID“ programėlėje. Svarbiausia sulaukus netikėto skambučio ar žinutės sustoti ir ramiai įvertinti situaciją. Kilus nors menkiausiems įtarimams – geriausia pokalbį nutraukti, į gautas žinutes ar laiškus neatsakyti, žymėti juos kaip brukalą ir blokuoti siuntėjus. Nutraukus pokalbį, pravartu paskambinti oficialiems paslaugos tiekėjams, informuoti apie situaciją, apie įvykį pranešti policijai“, – sako E. Vytuvis.
Pasak jo, sukčiavimo formų spektras nuolat plečiasi. Sukčiavimo būdas, kuomet socialiniuose tinkluose nepažįstamas asmuo kviečia draugauti, mezga draugystę ir ilgainiui paprašo finansinės pagalbos, paskolinti pinigų, kviečia investuoti – su tokiais bandymais susidūrė 12 proc. respondentų. 8 proc. susidūrė su kita, rečiau pasitaikančia, tačiau ne mažiau pavojinga schema – skambina konsultantas, kuris nori padėti išspręsti ryšio/interneto sutrikimo problemą, prašo banko prisijungimo ar asmens duomenų.
„Apklausa atskleidė, kad kas antras respondentas jaučiasi nesaugiai dėl telefoninių ar internetinių sukčių. Tam yra pagrindas, šventiniu laikotarpiu ir iki jo negalime atmesti nei vieno sukčiavimo būdo, nes žmonės šiuo metu dažnai praranda budrumą ir pamiršta svarbų faktą, jog sukčiams kalėdinis laikotarpis – pats darbymetis“, – E. Vytuvis.
