VDU vyko mokslinė – praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“. Konferencijoje skirtingų sričių specialistai nagrinėjo suaugusių ir vaikų pernelyg gilaus įsitraukimo į skaitmeninių technologijų ir interneto naudojimą, trukdantį kasdieniam žmogaus gyvenimui – santykiams su artimaisiais, laisvalaikiui bei sveikatai, problematiką. Konferencijos pabaigoje rengėjai pristatė šios problemos sprendimui skirtus mokymus.
Gruodžio 2 dieną VDU didžiojoje auloje vyko mokslinė – praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“. Konferencijoje skirtingų sričių specialistai nagrinėjo suaugusių ir vaikų pernelyg gilaus įsitraukimo į skaitmeninių technologijų ir interneto naudojimą, trukdantį kasdieniam žmogaus gyvenimui – santykiams su artimaisiais, laisvalaikiui bei sveikatai, problematiką. Konferencijos pabaigoje rengėjai pristatė šios problemos sprendimui skirtus mokymus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, pabrėžęs jog problema yra ne pati technologinės priemonė, bet jos perteikiamas turinys. Profesorius pabrėžė naujas informacinės erdvės keliamas grėsmes: sunkumą internete atskirti kas tiesa, o kas ne, privatumo praradimą, žmonių elgesio modeliavimą ir naujos skaitmeninės tironijos pavojų. Konferencijos dalyvius pasveikino VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius, akcentavęs, jog internetas yra dovana, tačiau naudojamas ne pagal paskirtį gali atnešti daug žalos, bei Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Tautvydas Lukavičius, pabrėžęs, jog Kaunas gali tapti lyderiu puoselėjant mokyklose priklausomybės nuo interneto prevenciją.
Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja dr. Giedrė Širvinskienė. Pranešime „Vaikų naudojimasis internetu: nuo sveiko iki patologinio“ buvo aptarta riba, kurią peržengus pasireiškia priklausomybės nuo skaitmeninių technologijų požymiai, tokie kaip ankstesnių pomėgių apleidimas, pastovus ir nekontroliuojamas noras naudotis internetu ir pan. Psichologės teigimu, vaikų perteklinis interneto naudojimas siejamas su žemesniais mokymosi rezultatais, įtampa šeimoje, psichologinėmis problemomis (tokiomis kaip depresija, nerimas, žema savivertė), miego sunkumais ir pan.
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. dr. Roma Jusienė aptarė perteklinio interneto naudojimo psichosocialinius, socioekonominius ir demografinius veiksnius. Profesorė pasidalino Lietuvoje atliktų tyrimų šia tema rezultatais ir praktinėmis įžvalgomis apie perteklinio interneto naudojimą bei pabrėžė būtinybę kuo anksčiau atpažinti kylančias rizikas.
Interneto kaip socialinės realybės konstravimo būdo ypatumus pristatė VDU Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, jog jaunimas, ieškodamas atsakymų į jiems rūpimus klausimus lytiškumo, kontracepcijos, nėštumo tema, dažnai pasitelkia internetą. Neretoje tokio pobūdžio informaciją pateikiančioje svetainėje naudojami kalbiniai konstruktai, kurie logiškai nedera vienas prie kito: pavyzdžiui, nėštumas dažniausiai siejamas su negatyvios semantikos žodžiais (nelauktas, neplanuotas, netikėtas, apsauga nuo nėštumo, nėštumo prevencija ir pan. ), tuo tarpu abortas minimas pozityviame kontekste (saugus abortas), jis siejamas su viena didžiausių vertybių, sveikata (reprodukcinė sveikata) ir pan. Profesorės nuomone, tokia kalba formuoja vertybines jaunimo nuostatas ir jas keičia neigiama nėštumui linkme.
Specifinei su perteklinio interneto naudojimu susijusiai problemai buvo skirtas Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) vadovo, gydytojo psichiatro dr. Gintauto Vaitoškos pranešimas „Pornografijos vartojimo prevencija“. Pranešėjas pabrėžė, jog mūsų laikmečiui būdingas vulgarus seksualumo suvokimas jauno žmogaus asmenybei yra ypatingai paveikus dėl dar nepilnai susiformavusio jo gebėjimo valdyti emocijas. Tuo tarpu egzistuoja didelė tikimybė, jog vaikai susidurs su pornografiniais vaizdais savo skaitmeniniuose įrenginiuose arba jais pasidalins kiti bendraamžiai. Gydytojas akcentavo, jog su vaikais būtina kalbėtis apie meilę, suformuojant taurų dviejų, vienas kitam įsipareigojusių vyro ir moters santykių vaizdinį; su paaugliais – paliesti moteriškumo / vyriškumo sampratą, moters sudaiktinimo ir žeminimo pornografinėse scenose ir kitas temas.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas perskaitė pranešimą „Priklausomybės nuo interneto (- toliau PNI) prevencijos ir intervencijos galimybės mokykloje“. Kaip pastebėjo pranešėjas, pagal Švietimo įstatymą yra privaloma užtikrinti prevencijos programų įgyvendinimą mokykloje, tačiau priklausomybės nuo interneto prevencija nėra numatyta kaip privaloma prevencijos programos dalis, tačiau ją galima integruoti į naująją Gyvenimo įgūdžių programą, įgyvendinti per neformalaus švietimo programas arba vykdyti bendros prevencijos programos rėmuose. PNI individuali prevencija (pagalbos lygis, pagalbos teikėjas, intervencijos priemonės) priklauso nuo vaikui reikalingos pagalbos pobūdžio ir masto. Individualią PNI prevenciją dera taikyti laikantis subsidiarumo ir bendradarbiavimo su tėvais principų.
„Kaip mokykla gali padėti tėvams, jeigu jų vaikas įniko į ekranus?“ – klausė ir siekė pateikti atsakymą socialinė pedagogė Giedrė Kisielė. Pranešėjos nuomone, būtina apmokyti pedagogus, švietimo pagalbos specialistus atpažinti mokinius, kurie jau susiduria su probleminiu interneto naudojimu; patarti, kaip ir ką jie turi kalbėti tiek su tėvais, tiek su mokiniais apie naudojimąsi internetu; organizuoti kokybiškas veiklas po pamokų, taip skatinant mokinius užsiimti aktyvia fizine veikla ir pan.
Išklausius visus pranešimus vyko konferencijos apibendrinimas ir būsimų mokymų aptarta tema pristatymas. Mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, logopedams, mokyklų psichologams ir kt.), visuomenės sveikatos specialistams, klasių auklėtojams, apmokant juos naudotis sukurta metodika praktiškai, bendradarbiaujant su tėvais teikti individualią ir kolektyvinę pagalbą vaikui, vyks penkiose Lietuvos savivaldybėse. Pirmieji mokymai planuojami gruodžio 28 d. Kauno mieste.
Konferenciją organizavo Rengimo šeimai asociacija.
