Pandemija paliko daug pėdsakų visuomenėje, vienas labiausiai diskutuojamų – plataus masto vartotojų perėjimas iš realios į skaitmeninę erdvę. Biurų darbuotojai jau pamiršo, ką reiškia kiekvieną darbo dieną keliauti į darbą, o ir nuotolinis mokymas dabar jau nebeatrodo didelis iššūkis. Tiesa, tokie patogumai iki minimumo sumažina atstumą tarp mūsų ir išmaniųjų įrenginių, tampa vis sunkiau atsakyti sau į klausimą, ar dar nesame priklausomi nuo tam tikrų veiklų internete, ir nubrėžti raudonas linijas.
Pandemija paliko daug pėdsakų visuomenėje, vienas labiausiai diskutuojamų – plataus masto vartotojų perėjimas iš realios į skaitmeninę erdvę. Biurų darbuotojai jau pamiršo, ką reiškia kiekvieną darbo dieną keliauti į darbą, o ir nuotolinis mokymas dabar jau nebeatrodo didelis iššūkis. Tiesa, tokie patogumai iki minimumo sumažina atstumą tarp mūsų ir išmaniųjų įrenginių, tampa vis sunkiau atsakyti sau į klausimą, ar dar nesame priklausomi nuo tam tikrų veiklų internete, ir nubrėžti raudonas linijas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuor.
Pasikeitęs priklausomybės apibrėžimas
Lietuvoje viešėjęs JAV psichiatras, kurio specializacija yra priklausomybių psichiatrija, neuromokslų profesorius Marcas N. Potenza portalui LRT.lt aiškino, jog idėja, ar žmonės gali tapti priklausomi nuo interneto naudodamiesi įvairiomis programėlėmis ar tiesiog naršydami įvairiuose puslapiuose, yra plačiai aptarinėjama. Iš dalies tai priklauso nuo to, kaip žmonės apibrėžia priklausomybę.
„Tai, kaip apibrėžiame priklausomybę, per laiką pasikeitė. Priklausomybė dabar nebėra susijusi tik su kažkokių medžiagų vartojimu, tačiau prieš porą šimtų metų ji buvo siejama su perdėtu ir probleminiu alkoholio ir narkotikų vartojimu. 1980-aisiais ekspertų grupė pradėjo galvoti, kad priklausomybė galėtų būti apibrėžiama kaip impulsyvus medžiagų vartojimas.
Per pastaruosius keletą dešimtmečių žmonės diskutavo, kokie yra pagrindiniai priklausomybės elementai, pavyzdžiui, besitęsiantis elgesys, nepaisant neigiamų pasekmių, kompulsyvus įsitraukimas į kažką ar naudojimas, kontrolės praradimas, potraukis arba padidinta motyvacija tam tikru būdu elgtis. Jeigu mąstome apie tai kaip pagrindinius priklausomybės elementus, tuomet turime svarstyti apie didesnį spektrą įvairių elgesio modelių, įskaitant ir elgesį internete“, – teigė M. N. Potenza.
Kilo daug diskusijų, ar internetas pats savaime kelia priklausomybę, ar tam tikros programos, ar būdai, kaip ir kam žmonės naudoja internetą. Kadangi jis naudojamas labai įvairių veiklų metu, ne tik pramogoms, bet ir darbui bei mokslams, informacijai ieškoti, sunku viską priskirti vienai priklausomybei, nes žmonės, kurie turi problemų naudodamiesi viena programa, neturi problemų su kita.
„Bandymas suprasti būdus, kaip žmonės naudojasi internetu, ir naudojimosi modelius bei pasekmes, susijusias su tuo, yra svarbus. Turint omenyje skaitmeninių technologijų pokyčius, įvykusius per pastaruosius kelis dešimtmečius, iš dalies žaidžiame gaudynes, mėgindami suprasti, kas skatina problemas, susijusias su interneto naudojimu, – kaip tai veikia, kas labiausiai pažeidžiamas. Keičiantis technologijoms, keičiasi ir priežastys, tai dinamiška situacija“, – sakė mokslininkas.
Priklausomi nuo skirtingų veiklų
Pašnekovas teigė, kad internete vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems neigiamą įtaką ir žalą gali daryti skirtingi dalykai. Taip pat kaip ir internetas gali būti naudingas skirtingais aspektais. Skirtumų galima įžvelgti ne tik tarp įvairaus amžiaus žmonių, bet ir lyčių.
„Vyrai ir moterys turi skirtingus interneto naudojimo modelius, kurie gali būti probleminiai. Vienas mūsų atliktas tyrimas, kuriam surinkome duomenis iš 30 šalių, nukreiptas į su lytimi susijusius skirtumus ir probleminį interneto, vaizdo žaidimų ir socialinių tinklų naudojimą. Mes nustatėme, kad daugumoje šalių vyravo tendencija, jog moterys turi daugiau problemų su socialinių tinklų naudojimu, o vyrai – su kompiuteriniais žaidimais.
Tai svarbu mėginant suvokti skirtingus interneto naudojimo tipus ir kokios žmonių grupės gali būti pažeidžiamiausios, naudodamos specifines programėles ar kitokių veiklų internete metu“, – sakė M. N. Potenza.
Kaip pačiam nustatyti, kad interneto naudojimas tapo probleminis? Mokslininko teigimu, lošimai internete ir vaizdo žaidimai turi savo išskirtus kriterijus, galinčius simbolizuoti esamą problemą. Sukurti netgi specialūs įrankiai, kurie padeda žmonėms įsivertinti, ar veiklos, į kurias įsitraukiama internete, jau virto priklausomybe. Tinklalapyje www.internetandme.eu galima rasti daug naudingos informacijos, kaip atpažinti probleminį interneto naudojimą, ir praktinių patarimų bei rekomendacijų.
Su išmaniuoju kišenėje save kontroliuoti sunkiau
Tai, kaip žmonės naudoja skaitmeninius įrenginius, taip pat gali turėti įtakos jų sveikatai, teigė M. N. Potenza.
„Koks skirtumas tarp išmaniojo telefono ir stacionaraus kompiuterio? Kompiuteris yra vienoje fizinėje vietoje, o išmanųjį galima nešiotis, kur tik nori. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti sunkiau reguliuoti elgesį su išmaniuoju, palyginti su stacionariu kompiuteriu. Pavyzdžiui, tėvų kontrolė sunkiau veikia, nes su išmaniuoju gali nueiti į tokią vietą, kur tėvų nėra. Tai viena iš priežasčių, kodėl tėvai turi gerai apmąstyti, kaip jų vaikai naudoja skaitmeninius prietaisus ir kaip jiems sukurti barjerus ar apribojimus“, – LRT.lt sakė mokslininkas.
Net ir suaugusiesiems sudėtinga save kontroliuoti, kai išmanieji visur ir visada keliauja kartu kišenėje.
„Kai kuriuose mūsų publikuotuose straipsniuose aiškinama, kaip išvengti probleminio interneto naudojimo COVID-19 pandemijos metu, nes žmonių naudojimasis internetu pasikeitė. Kai kurios rekomendacijos apima bandymą naudoti analoginius prietaisus. Pavyzdžiui, žmonės kartais telefonus naudoja tik tam, kad patikrintų laiką, tuomet juos tai gali paskatinti įsitraukti į kitas veiklas internete. Laiko stebėjimas gali būti vienas iš būdų sudaryti atstumą tarp savęs ir išmaniojo prietaiso“, – aiškino M. N. Potenza.
Ryšys su sveikata iki šiol nėra aiškus
Pasak pašnekovo, daugybė tyrimų, kuriuose buvo stebimas ryšys tarp išmaniųjų įrenginių naudojimo ir sveikatos, negali tiksliai pasakyti, ar patys prietaisai sukelia tam tikrų sutrikimų, ar yra naudojami dėl tų sutrikimų.
Kai kurie neseniai publikuoti tyrimai, kuriuose daugiau dėmesio buvo skirta interneto naudojimui pandemijos metu, atkreipė dėmesį į tai, jog moksleiviai tapo labiau įnikę į kompiuterinius žaidimus dėl emocinio nuovargio, o intensyvesnis išmaniųjų telefonų naudojimas kaip tik galėjo jį sukelti.
Pavyzdžiui, įprastai naudodamiesi telefonais žmonės pandemijos metu greičiausiai ieškojo informacijos apie rizikas sveikatai, tai galėjo kelti nerimastingus jausmus, o tuo metu žaidimai kaip tik padėjo žmonėms neprarasti ryšio su draugais ir kitais bendraminčiais esant socialinei izoliacijai.
„Tai spekuliacija, tačiau manau, kad tai verta apsvarstyti, jog turėtume būti sąmoningi dėl to, kaip šie ryšiai keičiasi, atsižvelgiant į situaciją ir laiką“, – svarstė mokslininkas.
Jo teigimu, kaip visuomenė turėtume susirūpinti, kaip žmonės naudojasi internetu, nes yra ir subtilesnis to poveikis.
„Pavyzdžiui, internetas pakeitė tai, kaip žmonės žiūri ir vartoja pornografiją. Yra duomenų, kurie rodo, jog vaikai ir paaugliai stebi pornografiją internete, dažniausiai be tėvų žinios. Pornografija internete laikui bėgant pasidarė labai „ekstremali“ ir sukurianti nerealius lūkesčius, o tai gali turėti vėlesnių pasekmių vaikams, kuriuos dar tik pradeda dominti romantiniai ir seksualiniai santykiai. Dalis jaunų vyrų praneša apie erekcijos sutrikimus esant vos 20-ies, o tai susiję su pornografijos žiūrėjimu.
Yra daugiau subtilesnių pasekmių, slypinčių už priklausomybės nuo interneto. Turėtume stengtis tai geriau suprasti. Pornografijos žiūrėjimas yra tik vienas iš elgesio tipų, yra daug daugiau: lošimai, vaizdo žaidimų žaidimas, socialinių tinklų naudojimas. Reikia įvertinti, kaip interneto naudojimas mus veikia, taip pat ir iš teigiamos pusės, nes tikrai yra pozityvių aspektų. Tiesiog mes nebuvome tokie sąmoningi, nemąstėme apie neigiamus padarinius. Šiuo metu interneto reguliavimas liko už nugaros, o turime kažkaip apsaugoti žmones, kurie gali susidurti su problemomis“, – sakė M. N. Potenza.
