Lietuvos mokyklose galėtų būti daugiau integruotų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų, mano 80,5 proc. šalies mokyklų atstovų ir 71 proc. mokinių tėvų, dalyvavusių mokyklų direktorių, mokytojų ir tėvų apklausoje.
Lietuvos mokyklose galėtų būti daugiau integruotų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų, mano 80,5 proc. šalies mokyklų atstovų ir 71 proc. mokinių tėvų, dalyvavusių mokyklų direktorių, mokytojų ir tėvų apklausoje. Vilniaus Žvėryno gimnazijos, kurioje jau ketverius metus komplektuojamos STEAM klasės, pavaduotoja ugdymui ir projektams Jolita Kančiauskienė sako, kad toks visuomenės nusiteikimas nestebina, nes šią kryptį neišvengiamai diktuoja gyvenimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Mes gyvename amžiuje, kai kone kasdien vyksta nauji mokslo pasiekimai, kuriamos naujos technologijos. Norint, kad jaunoji karta – mūsų vaikai – sėkmingai orientuotųsi tokiame gyvenime, reikia suteikti jiems STEAM dalykų žinių. Tą suprantančių žmonių išties yra daug – kasmet priėmimo mūsų į mūsų gimnazijos STEAM pakraipos klasę metu sulaukiame 2-4 prašymų į vieną vietą. Dažnai vaikai stengiasi ateiti į mūsų mokyklą būtent tam, kad galėtų patekti į šitą klasę“, – kalba J. Kančiauskienė.
Integruoti, bet neversti
J. Kančiauskienė pasakoja, kad iniciatyva kurti STEAM klasę kilo tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų, tiek iš pačių mokinių. Gimnazijoje buvo mokinių, kurie rodė norą giliau mokytis STEAM dalykų, galbūt juos mokytis kitaip, todėl ieškota formos, kaip patenkinti jų poreikius, ir buvo sumanyta formuoti tokią klasę.
Pagrindinės priežastys, pasak jos, kodėl gimnazija drąsiai ėmėsi šito projekto, yra labai stiprūs mokytojai – ne tik kaip dalykininkai, bet ir degantys noru daryti tai, ką daro, labai besidomintys, turintys patirtį praktinių, projektinių darbų organizavime.
„Neseniai gimnazijoje atlikome STEAM klasių mokinių apklausą, kur klausėme, kiek mokymasis toje klasėje atliepia jų poreikis, kiek yra toks, kokio jie tikėjosi, kas jiems labiausiai patinka. Vaikai vertina situaciją beveik 9 iš 10, juos labai džiugina tai, kad yra daugiau praktinių pamokų, jiems patinka, kad klasėje būna kartu su bendraminčiais, ir mokytojai, kurie su jais dirba“, – dalijasi pašnekovė.
Mokyklų atstovų ir mokinių tėvų apklausa parodė, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) mokytojų ir 43 proc. tėvų pageidautų patyriminių STEAM pamokų oficialaus įtraukimo į ugdymo programas ir planus. J. Kančiauskienė tokį variantą vertina atsargiai.
„Jei įtraukimas reiškia visiems mokiniams vienodai pagilintą STEAM dalykų mokymą, tuomet to nereikia. Kaip ne visi gali muzikuoti ar žaisti krepšinį, taip ir STEAM dalykų sustiprintai mokytis ne visi gali, ne visi nori ir ne visiems reikia. Nereikia padaryti klaidos brukant tai per prievartą. Bet jei kalbame apie tokį įtraukimą, kai mokiniams duodama praktinių darbų, vyksta darbas grupėse, tai manau, kad kuo daugiau STEAM elementų atsiras visų dalykų mokyme, tuo geriau, nes tai skatina mokytis, motyvuoja. STEAM galima pritaikyti ir humanitariniams, socialiniams mokslams, pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje šį ugdymą savo pamokose taiko lietuvių, anglų kalbų, istorijos, geografijos mokytojai“, – vardija ji.
STEAM pagerintų ir matematikos žinias
Pašnekovė sako, kad populiarinant STEAM dalykus reikėtų skirti jiems daugiau dėmesio, stengtis kuo labiau atskleisti jų prasmę ir esmę, parodyti mokiniams tokių specialistų poreikį, tuomet valstybė susidurtų ir su mažesniu jų trūkumu darbo rinkoje.
„Šiuo metu mokyklose STEAM dalykai tam tikra prasme paliekami užribyje. Štai ugdymo plane nurodyta, kad fizikos, chemijos ar biologijos pamokų yra viena per savaitę, arba 35-37 pamokos per metus. Pasakykite, ko galima išmokti per vieną pamoką per savaitę? O stebimės, kad vaikai nemoka, nesirenka šių dalykų studijų“, – svarsto J. Kančiauskienė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu būtų stiprinamas STEAM dalykų mokymas mokyklose, per kažkurį laiką pradėtų spręstis ir visiems tokia skaudi prasto matematikos mokėjimo problema – sustiprėtų matematikos žinios ir gebėjimas jas taikyti, nes iš esmės mokant vaikus ir siekiama ne teorinio mokymo, o įgūdžio pritaikyti žinias suformavimo.
„Matematikos vaikas mokysis tuomet, kai supras, kam jam to reikia. Matematika yra ne tik skaičiai, tai visų pirma yra logika, be to, galima sakyti, kad biologija, fizika, chemija, informacinės technologijos yra taikomosios matematikos dalis. Dėstau STEAM klasėse biologiją, atliekame praktikos darbus ir visur remiamės į matematiką: paskaičiuoti, sudaryti lentelę, nubraižyti grafiką, išvesti vidurkį, palyginti, rasti minimumą ir maksimumą. O kalbant apie matematikos egzamino rezultatus, tai galiu pasakyti, kad mūsų gimnazijos mokinių rezultatai yra ženkliai geresni už Vilniaus miesto ir šalies vidurkius“, – sako gimnazijos atstovė.
Be tėvų palaikymo – niekaip
40,4 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų išreiškė nuomonę, kad reikėtų geresnio reikalingų priemonių, informacijos šaltinių apie STEAM pasiekiamumo, dar 21,6 proc. pasisakė už aktyviau mokykloms teikiamos aiškios informacijos poreikį.
J. Kančiauskienė pritaria, kad STEAM centrai gali prisidėti prie STEAM populiarinimo mokyklose, jei jie veiks derindami savo veiklą su mokyklų poreikiais ir mokymo programa. Be to, šie centrai galėtų būti vieta mokiniams atlikti tam tikrus tyrimus, reikalingus metiniams projektams ar baigiamiesiems darbams, nes mokyklos neturi reikiamos įrangos.
„Kitas svarbus dalykas, kad mokytojai gautų ne tik informaciją, bet ir padrąsinimą. Tikrai padėtų aktyvesnė gerosios patirties sklaida, mentorių, koordinatorių atsiradimas, konkrečios metodikos, aprašai, kaip STEAM ugdymą organizuoti, pritaikyti įvairių dalykų pamokose ir t.t. Manau, kad tuomet norinčių jį integruoti savo pamokose mokytojų būtų daug daugiau“, – teigia ji.
Pasak apklausą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorės Lidijos Kašubienės, Lietuvoje veikiančiuose septyniuose STEAM centruose mokiniams ir jų mokytojams sudarytos geros sąlygos išbandyti STEAM.
„Šiuose centruose Europos Sąjungos investicijų dėka įrengtos skirtingų profilių laboratorijos, kuriose mokiniai gali naudotis modernia laboratorine įranga. Be to, centruose rengiami įvairūs seminarai, pristatymai mokytojams, kad šie ne tik įgytų reikiamų žinių apie STEAM, bet ir išbandytų praktiškai“, – sako L.Kašubienė.
Mokyklos tėvų bendruomenės palaikymas ir dalyvavimas taip pat labai reikalingas. J. Kančiauskienė mano, kad tėvai į STEAM gali žiūrėti skeptiškai iš nežinojimo, todėl juos reikėtų įtraukti. Kaip pavyzdį ji pateikia Žvėryno gimnazijos mokinių darbų gynimus, į kuriuos kviečiami ir tėvai. Ne tiesiog paklausyti, bet susipažinti su darbais, vertinimo tvarkomis, vertinti. Tėvai labai noriai įsitraukia, o mokytojai nesijaučia palikti vieni, juos stiprina tėvų palaikymas.
Pašnekovė juokauja, kad į STEAM ji pati žiūri per rožinius akinius, ir sako, kad jei kažkam kyla minčių taikyti šį ugdymą savo mokykloje, reikia drąsiai tą daryti, nes nepasisekti negali.
„Yra poreikis, jaunimo žargonu tai „veža“, darbas su vaikais, kurie domisi, yra be galo įdomus. Tik reikia drąsos ir nebijoti klausti. Kaip mokinius mokome nebijoti paklausti, taip ir mokytojai turėtų sakyti, kad kažko nežino, ir klausti. Ir į mūsų gimnaziją kartais patarimų kreipiasi mokyklos, pamačiusios, kad turime STEAM klases, ir mūsų kolektyvas nuolat ieško progų pasitobulinti, pasisemti įkvėpimo iš kitų. Juk tik besimokydami judam į priekį“, – šypsosi J. Kančiauskienė.
2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 respondentas. Apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ ir išmanios komunikacijos agentūra „Idea Prima“.
