Naujausias atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai įvairioms medijoms per dieną skiria kone 9 valandas. Didžioji to laiko dalis atitenka internetui ir televizijai, o du trečdaliai gyventojų šiomis medijomis kasdien naudojasi vienu metu. 
Naujausias „Kantar“ „Media Day“ atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai įvairioms medijoms per dieną skiria kone 9 valandas. Rinkos tyrimų bendrovės jaunesnysis projektų vadovas Ričardas Brazaitis LRT RADIJUI pasakoja – didžioji to laiko dalis atitenka internetui ir televizijai, o du trečdaliai gyventojų šiomis medijomis kasdien naudojasi vienu metu. Nors lyginant su ankstesnių metų rezultatais prie medijų praleistas laikas sumažėjo, ekspertas pastebi – žmonės darosi medijoms vis ištikimesni.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Esminiai rezultatai yra tie, kad šalies gyventojai prie medijų praleidžia jau beveik 9 val. per parą. Iš esmės, yra sakoma, kad tam subalansuotam gyvenimui reikėtų parą dalinti į 3 lygias dalis – po 8 val. skirti miegui, darbui ir poilsiui. Tačiau mes matome, kad jau atsirado tarsi ir ketvirtoji kategorija paroje – medijų kategorija. Jeigu ilsintis ar dirbant medijų naudojimas kartais tampa neišvengiamas, miegant vartoti medijų negalime. Tai, ko gero, kažkokia miego sąskaita mes tas medijas ir naudojame.
(...) Ypač tai matosi 16–34 metų amžiaus kategorijose. Mūsų jaunoji karta linkusi budėti prie medijų kone visą parą. Ypač tai aktualu mūsų Z kartai, kuri, pagal mūsų turimus duomenis, miegui per parą skiria jau mažiau laiko nei interneto vartojimui“, – sako R. Brazaitis.
– Kaip buvo atliktas šis tyrimas?
– Tyrimas atliekamas kartą metuose, pavasarį, vasario–balandžio mėnesiais internetinės apklausos būdu. Žmonės pildo klausimyną apie tai, kaip jie vartoja medijas vienos paros laikotarpiu. Apklaustųjų buvo virš 1500, jų amžius – nuo 16 iki 74 metų. Apklausa atlikta pagal atsitiktinės kvotinės atrankos metodą tam, kad būtų atspindėtas tas vadinamasis mažosios Lietuvos modelis. Galime įsivaizduoti – Lietuvoje nuo 16 iki 74 metų amžiaus gyventojų yra 2 mln. 75 tūkst. Tai maždaug tokią populiacijos dalį šis tyrimas atspindi.
– Kas yra įtraukiama į medijų vartojimą? Ar, pavyzdžiui, darbas prie kompiuterio jau laikomas medijų vartojimu?
– Iš esmės, žmonės patys pildo klausimyną paroje, žymi laiko intervalus kas 15 minučių, kada jie kokią nors mediją vartojo. Mes neklausiame, ar jie tada dirba. (...) Tačiau logiškai mąstant, tikrai galima nusakyti, kada kokia medija yra aktyvesnė. Pavyzdžiui, tai labai matosi su radiju. Žmonės dažniau jį vartoja ryte, 8–9 val., tai, savaime suprantama, turbūt keliaudami kažkur iš namų, pavyzdžiui, automobilyje. Radijas taip pat aktyvus ir vakare, po darbų grįžinėjant namo. Tai tokiu principu vadovaujantis galima suprasti, kaip tas medijas [žmonės] vartoja – ar tuo metu ilsisi, ar dirba.
– Kiek vidutiniškai valandų gyventojas praleidžia prie atskirų medijų?
– Populiariausia medija yra internetas – šalies gyventojai jam skiria 5,5 val. per parą. (...) Daugiau negu pusė to laiko skiriama socialinių tinklų naršymui, o populiariausias įrenginys [tam] yra mobilusis telefonas. Televizija kasdien pasiekia kas septintą šalies gyventoją ir per parą gyventojai televiziją žiūri maždaug apie 3,5 val.
– Į tyrimą įtrauktos ir medijos, kurių vartojimas yra mažesnis – pavyzdžiui, spauda, knygos. Ką apie jas byloja tyrimo duomenys?
– Knygoms ir spaudai šalies gyventojai per parą bendrai skiria apie 20 min. Tačiau reikėtų pasižiūrėti į tą spaudos ir knygų vartotoją kaip į tokį, kuris per parą bent kažkiek tas knygas skaito. Tai šie rodikliai yra gerokai didesni – skaitovai kasdien skaito nuo 1,5 iki 2 val. Tai reiškia, kad tiek spauda, tiek knygos turi savo stabilią auditoriją – 15 proc. šalies gyventojų, kuriuos ir pasiekia kasdien.
– Šis tyrimas taip pat parodė, kokios medijos yra dažniausiai vartojamos vienu metu. Kokie Jūsų pastebėjimai šiuo klausimu?
– Mediją kartu su kita medija vienu metu naudoja du trečdaliai auditorijos. Pati populiariausia medija, vartojama su kažkuo kitu, yra internetas. Labiausiai kartu vartojamos medijos yra internetas su televizija – du trečdaliai auditorijos kasdien jas kartu naudoja po 1,5 val.
– Kokius pokyčius, lyginant su pernai, parodė apklausos rezultatai?
– Lyginant su praeitais metais, laikas su medijomis truputį sutrumpėjo – bendrai per parą medijoms skiriamo laiko sumažėjo apie 20 min. Tačiau reikia suprasti, kad tai buvo pandeminis laikotarpis. (...) Savaime suprantama – baigėsi karantino ribojimai, žmonės vėl tas veiklas vykdo, kurių galbūt negalėjo vykti pernai. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad nors iš pažiūros tas medijų laikas tarsi ir sumažėjo bendrai, tačiau žmonės medijoms darosi vis lojalesni. Jeigu jie kažkokią mediją vartoja, jie tai daro vis ilgiau. Iš esmės, pasirenka kažkokią mediją ir tampa jos gerbėjais.
– Kaip Jums atrodo tas augantis medijų poreikis – ar tai yra neišvengiama? Kokios būtų Jūsų prognozės ateičiai?
– Medijos iš esmės tampa vis labiau prieinamos įvairiose amžiaus grupėse. Taip pat pastebima, kad, pavyzdžiui, vaizdo žaidimai yra auganti medija – žaidžia kas penktas šalies gyventojas ir vyresnėse amžiaus grupėse ši medija populiarėja. Tas pats internetas, kuris kasdien pasiekia jau kas aštuntą šalies gyventoją, turbūt neišvengiamai kažkada pasieks ir kas septintą. Tai, kaip minėjau, žmonės pasirinks, kokia medija labiausiai atitinka jų keliamus lūkesčius ir jai bus vis ištikimesni.
Psichologas Gediminas Navaitis: reikėtų profilaktiškai pasilaikyti „medijų dietos“
LRT RADIJO kalbintas psichologas G. Navaitis sako – minėtas tyrimas parodo, jog medijos sudaro tikrai didelę dalį žmonių gyvenimo. Visgi specialistui norėtųsi rezultatus išanalizuoti dar smulkiau – sužinoti, ką konkrečiai žmogus veikia su tomis medijomis – ar su jų pagalba dirba, ar tiesiog pramogauja. Nuo to, anot pašnekovo, priklauso ir tai, ar reiktų tą medijų vartojimą mažinti.
„Jeigu aš turiu kokias 6 val. vaizdo paskaitų, tai galima pasakyti, kad aš buvau internete. Bet jei aš ten 6 val. savo malonumui įvairiausiuose tinklalapiuose būčiau ar pokalbių kambariuose ir tai būtų kasdien, tai tada tokiam žmogui reikėtų diagnozuoti priklausomybę“, – dėsto G. Navaitis.
Vis dėlto psichologas pataria kiekvienam žmogui, net ir nejaučiančiam priklausomybės, profilaktiškai susimažinti laiką, praleistą su medijomis. Tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui, kuris, kaip rodo tyrimo duomenis, neretai dėl medijų aukoja miegui skirtą laiką.
„Kaip ir daugelyje kitų sričių, reikia tam tikros drausmės, tvarkos savo gyvenime. Jeigu mes esame įpratę kalbėti apie dietas, apie maisto vartojimo ribojimą, tai prasminga būtų pasiūlyti ir sąvoką „žiniasklaidos vartojimo dieta“ ar „medijų dieta“, kada sąmoningai apribojamas medijų vartojimas. Manyčiau, tai net suteikia tam tikrą pranašumą, džiaugsmus. (...) Toks apribojimas kartais pozityviai paveikia ir santykius su kitais žmonėmis, atveria naujas laisvalaikio galimybes. Tad drąsiai pasiūlyčiau vienos ar dviejų savaičių medijų dietą“, – tikina pašnekovas.
Apie tendenciją, kuomet žmonės vienu metu vartoja kelias medijas, G. Navaitis sako taip: tai tas pats, kas vienu metu valgyti kelis patiekalus – nepajuntamas nei vieno iš jų skonis.
„Kai kuriems žmonėms papildomas, nelabai stiprus dirgiklis padeda susikaupti, todėl ne vienas žmogus dirbdamas intelektinį darbą įsijungia muziką, kad ji fone grotų. Galiausiai sporto klubuose groja muzika, kuri irgi sukuria tam tikrą ritmą. Visgi svarbu ne tai, ar veikia prietaisas, kuris mus supažindina su kuo nors, bet ką jis transliuoja. Jeigu vienu metu ir bandau žiūrėti įtemptas sporto varžybas, kuriose varžosi mano mylima komanda, ir naršau išmaniajame telefone, tai, matyt, prarandu dalį malonumo darydamas ir vieną, ir kitą veiksmą“, – aiškina specialistas.
Viso interviu klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
