Iki šiol nematyta energetikos krizė, besitęsiantis žaliavų tiekimo grandinių disbalansas, puslaidininkių trūkumas, infliacija, neišvengiamas aplinkos spaudimas modernizuotis – tai tik keli veiksniai, kurių veikiama Lietuvos pramonė dalyvauja rinkos lenktynėse. Pats metas susitelkti į alternatyvų paiešką, kompleksinį sprendimų modeliavimą ir valstybės paskatų verslui sistemos stiprinimą.
Iki šiol nematyta energetikos krizė, besitęsiantis žaliavų tiekimo grandinių disbalansas, puslaidininkių trūkumas, infliacija, neišvengiamas aplinkos spaudimas modernizuotis – tai tik keli veiksniai, kurių veikiama Lietuvos pramonė dalyvauja rinkos lenktynėse. Anot pramonininkų, nors iki 2022 metų Lietuva buvo labiausiai kainomis konkurencinga Baltijos šalis, tačiau 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos konkurencingumas krito. Pramonininkai ir mokslininkai pastebi – pats metas susitelkti į alternatyvų paiešką, kompleksinį sprendimų modeliavimą ir valstybės paskatų verslui sistemos stiprinimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie tai ir dar daugiau bus diskutuojama konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2022“ , kurią Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja drauge su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA). Lapkričio 18 dieną konferencija rengiama KTU „Santakos“ slėnyje, taip pat bus transliuojama internetu.
Šiemet išteklių valdymo aktualijoms skirtame renginyje pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis atstovai iš Lietuvos ir užsienio įmonių, universitetų, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos energetikos instituto ir kitų organizacijų. Į konferenciją kviečiami registruotis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir visuomeniniai lyderiai, valstybės institucijų atstovai, įmonių vadovai, verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai.
Pasak konferencijos organizatorių, susiklosčius nepalankioms ir net grėsmingoms geopolitinėms aplinkybėms, 2022 metai pažymėti iššūkiais energetikos srityje, kurie paliečia kiekvieną ekonominės sistemos elementą. Pramonė – ne išimtis. Tai lemia nepageidaujamus padarinius: mažėjantį pelningumą, naujus nuostolius ar net grėsmę nebeišlikti rinkoje. Akistata su esamomis problemomis skatina diskusiją: kur link orientuotis pramonės įmonėms? Kokių prognozių tikėtis tarptautiniame kontekste? Ir koks būtų mokslo indėlis siekiant minimizuoti padarinius?
Kyla grėsmė užsidaryti
Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, vykstant karui Ukrainoje, o energetikos išteklių kainoms pasiekus aukštumas, klimato kaitos problema niekur nedingsta. „Energetikos sektorius – dinamiška ir sudėtinga sistema. Su energetikos sektoriaus tvarumu susiję iššūkiai priklauso nuo suinteresuotųjų šalių lūkesčių“, – teigia jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius antrina: karas dar labiau visoje Europoje padidino įmonių pažeidžiamumą, nes mažėja eksporto apimtys, dėl didesnių energijos ir žaliavų kainų mažėja pelnas, o tai stabdo įmonių transformaciją ir plėtrą.
Jis skaičiuoja – šiandien mūsų įmonės dirba mažiausiai šešių krizių samplaikoje: vis dar jaučiami pandemijos sukelti padariniai, kyla žaliavų tiekimo, logistikos iššūkių. Dalis pramonės įmonių ieško sprendimų, kaip kompensuoti geopolitikos padarinius ir prarastas rinkas bei investicijas Kinijoje,
Baltarusijoje bei Rusijoje. „Be to, išgyvename prasidėjusios ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamą spaudimą verslo modeliams ir gamybos modernizavimui, kartu tenka valdyti žaliosios transformacijos daromą spaudimą. O kur dar besitęsianti puslaidininkių krizė ir precedento neturinti energetinė situacija“, – priduria V. Janulevičius.
Anot LPK prezidento, Lietuvos pramonė sudaro 40 proc. visos ekonomikos pridėtinės vertės, todėl labai svarbu išsaugoti jos ekonominę sveikatą ir gyvastį. „Elektros kainos yra nestabilios ir neprognozuojamos, todėl įmonėms sudėtinga įsivertinti energetines sąnaudas ir priimti atitinkamus sprendimus, tarkime, sudaryti sutartis su produkcijos pirkėjais“.
KKPDA vadovaujantis Marius Horbačauskas pastebi, kad drastiškai pabrangę energetiniai resursai – elektra ir dujos – sudaro situaciją, kai būtina kelti kainas arba netgi stabdyti gamybą: „Kainų kėlimas daro mus nekonkurencingus užsienio rinkose, kadangi daugeliu atveju kitose šalyse energetiniai ištekliai taip drastiškai nepabrango arba valstybės ėmėsi energetinių išteklių kainų ribojimo arba kompensacijų gamintojams“.
Pasak jo, būdami per brangūs su savo produkcija, prarandame pardavimus ir rinkas, kas reiškia daugeliu atveju ir verslo praradimą, kadangi sugrįžti bus sudėtinga. „Dalis įmonių netgi pasirinko gamybos laikiną stabdymą, kad leidžia trumpu laikotarpiu nuostolius sumažinti, tačiau neapsaugoja nuo praradimų nei dabar, nei ateityje. Tai reiškia ir prastovas darbuotojams, mažesnes pajamas, mažesnį vartojimą ir panašius dalykus“, – sako jis.
M. Horbačausko manymu, trumpuoju laikotarpiu galėtų ir turėtų pagelbėti valstybė, kadangi nepagelbėjus dabar, pati valstybė ateityje praras pajamas, jei užsidarę verslai nebesugebės mokėti mokesčių. Ilguoju laikotarpiu vis tik verslai turėtų patys savimi pasirūpint: pereiti prie pigesnių, atsinaujinančių energetinių šaltinių, pertvarkant gamybas, diversifikuojant eksporto rinkas ir t.t. „Tikime, kad išgyvensime ir ateityje būsime dar tvirtesni ir konkurencingesni. Reikia šį sunkmetį panaudoti persitvarkymui ir konkurencinių pranašumų sukūrimui. Tačiau lengva nebus, reikės bendrų tiek verslo, tiek mokslo, tiek valstybės ir visuomenės pastangų ir kantrybės“.
Išeitis – pajėgumų vystymas
V. Janulevičius akcentuoja – esminis ir tvarus sprendimas Lietuvai būtų nuosavų elektros generacijos pajėgumų vystymas. Kartu tai yra ir Lietuvos strateginis energetinės nepriklausomybės tikslas. „Tuo tikslu valstybė sprendžia biurokratines, technines ir kitas kliūtis, tobulinama teisinė bazė alternatyvių elektros išteklių plėtrai“.
L. Balaševičiaus manymu, norint tinkamai ir tvariai valdyti ir vystyti energetikos sektorių, būtina suprasti pagrindinę sudedamųjų dalių sąveikos dinamiką: „Todėl iššūkių sprendimas turėtų būti paremtas ne kiekvieno iššūkio sprendimu atskirai, o sisteminiu mąstymu, kuris padėtų politikos formuotojams nustatyti energetikos struktūros, ekonomikos, aplinkos ir energetikos politikos ryšį, informuotų vartotojus apie planus ir sprendimų priėmimą, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių ateityje“. Jis mano, kad nuosekli ir stabili energetikos politika, technologijų plėtra ir inovacijos yra labai svarbios siekiant pritraukti investicijas, kuriant ateities energetikos sektorių.
Pasak jo, labai svarbu, kad politikos formuotojai bendradarbiautų su mokslo bendruomene, ieškant tinkamų šaliai strateginių sprendimų. Prie to gali prisidėti ir Lietuvos universitetai, dalyvaujantys Europos universitetų aljansuose. Pavyzdžiui, KTU su dar 12 ES šalių universitetais kuria ECIU Universitetą, kurio keturios prioritetinės studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys yra energetika ir tvarumas, transportas ir judumas, žiedinė ekonomika, atsparios bendruomenės. Visa tai siejasi ne tik su inovacijomis ateities energetikai, bet ir specialistų rengimu, vartotojų, bendruomenių, įtraukimu į iššūkių kėlimą ir sprendimą“.
V. Janulevičius pabrėžia: „Pramonė siekia pokyčių ir suvokia, kad be pokyčių į aukštesnę pridėtinę vertę ji pralaimės kovą globalioje konkurencinėje kovoje. Bet turime suprasti, kad savo specifika ir apimtimi ji negali taip greitai keistis ir taip greitai persiorientuoti, kaip kad kelių žmonių startuolis“.
