Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti gaunama informacija apie elektromagnetinių laukų keliamą pavojų jų sveikatai, rodo ES šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“. Net kas antram šalies gyventojui trūksta šio pobūdžio informacijos, o trečdalio Lietuvos gyventojų netenkina jos kokybė – faktų neatitikimas tikrovei, objektyvumo stoka, sudėtingas ir neįdomus aiškinimas, nuobodus pateikimas.
Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti gaunama informacija apie elektromagnetinių laukų keliamą pavojų jų sveikatai, rodo Europos Komisijos užsakymu vykdomas ES šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“, kurį Lietuvoje atlieka didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“. Net kas antram šalies gyventojui trūksta šio pobūdžio informacijos, o trečdalio Lietuvos gyventojų netenkina jos kokybė – faktų neatitikimas tikrovei, objektyvumo stoka, sudėtingas ir neįdomus aiškinimas, nuobodus pateikimas.
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai 65 proc. visų ES piliečių nėra patenkinti gaunama informacija apie elektromagnetinių laukų pavojus sveikatai. Labiausiai Europoje šia informacija nepatenkinti Graikijos, Kipro ir Portugalijos gyventojai, atitinkamai 87 proc., 83 proc. ir 81 proc., o mažiausiai – Danijos gyventojai (50 proc.).
„Šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti gyvenimą be daugybės elektros įrenginių, kurie pagerina buitį ir gyvenimo kokybę, tačiau taip pat sukelia mažesnius ar didesnius elektromagnetinius laukus, į kurių veikimo zoną patenka žmonės. Šiuo metu vienos nuomonės dėl elektromagnetinių laukų poveikio žmogaus sveikatai ekspertai neturi, tačiau svarbu, kad gyventojai apie tai pakankamai žinotų ir galėtų patys spręsti dėl apsaugos nuo šių laukų poveikio“, – teigia „TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Daugiausia Lietuvos gyventojų kaip pagrindinius elektromagnetinių laukų šaltinius įvardija mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir mobiliojo ryšio bazines stotis – atitinkamai po 80 proc., 76 proc. ir 61 proc.
Europos šalyse daugiausiai gyventojų pagrindiniais elektromagnetinių laukų šaltiniais laiko mobiliuosius telefonus (71 proc.), mobiliojo ryšio bazines stotis (66 proc.), aukštos įtampos linijos (59 proc.).
Remiantis apklausos duomenimis, 69 proc. lietuvių nuomone valstybinės institucijos skiria per mažai dėmesio sveikatos apsaugai nuo elektromagnetinių laukų poveikio, o 17 proc. mano, kad valstybinių institucijų veiksmų pakanka. Tuo metu kitose ES šalyse didžiausią nepasitenkinimą valstybės institucijų veiksmais dėl laukų poveikio reiškia graikai (87 proc.), kipriečiai (76 proc.) ir latviai (75 proc.), o labiausiai šiuo klausimu patenkinti yra Suomijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai – atitinkamai 40 proc., 37 proc. ir 35 proc.
Tyrimo „Electromagnetic fields“ metu buvo apklausta per 28 tūkst. žmonių visose 27 ES šalyse. Tyrimas atliktas 2006 metų spalio–lapkričio mėnesiais, o jo rezultatai paskelbti šių metų birželį. Lietuvoje apklausą vykdžiusi „TNS Gallup“ apklausė 1016 respondentų.
