Lietuvoje fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, kai žmonių pinigai išviliojami, sąskaitos ištuštinamos telefonu ar kompiuteriu. Kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, jau planuoja įvesti kompensacijas nukentėjusiems gyventojams. Tačiau kodėl to nedaroma Lietuvoje?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruoju metu ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų išviliojami pinigai, padaugėjo beveik 40 proc., o nuostolių suma skaičiuojama šimtais milijonų svarų sterlingų.
Siekdamas spręsti šią problemą šalies Mokėjimo sistemų reguliuotojas (Payment System Regulator) paskelbė naujus pasiūlymus dėl papildomų saugos priemonių. Jas įgyvendinus, bankai ir kitos kredito įstaigos ne tik privalės sustiprinti mokėjimų saugumą, bet ir kompensuoti nuostolius beveik visiems nuo sukčių nukentėjusiems asmenims.
Planuojama, kad kompensacijos turės būti mokamos visais atvejais, kai sukčių padaryta žala viršys 100 svarų sterlingų (apie 114 eurų). Taip pat kai kuriais atvejais turės būti atlyginama ir 35 svarus (40 eurų) viršijantys nuostoliai.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tokią priemonę vertina mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai, taip pat juos ir pinigų mokėjimus prižiūrintis Lietuvos bankas (LB).
Žala siekia milijonus eurų
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis skaičiuoja, kad šiemet per 8 mėnesius pradėta 2880 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.
Tai bene 30 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 2219). Sukčių padaryta žala šiemet jau viršijo 16 mln. eurų.
Pernai dėl sukčiavimo patirta šalies gyventojų ir įmonių žala iš viso siekia beveik 21,5 mln. eurų.
Taigi, šiemet kiekvieną dieną Lietuvoje pradedama daugiau kaip dešimt panašių tyrimų, tačiau toli gražu ne visi nukentėjusieji net kreipiasi į pareigūnus.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vasarą atliktas tyrimas rodo, kad 96 proc. sukčiavimo atvejų Lietuvoje nukreipti į fizinius asmenis. Tačiau beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.
Daugiausia – apie 80 proc. visų sukčiavimo atvejų – fiksuojama trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Statistika taip pat rodo, kad nukentėjusių dalis visose amžiaus grupėse yra panaši, išskyrus jaunesnius nei 20 m. asmenis, kurie sudaro vos 3 proc. visų nukentėjusių. Tačiau didžiausius nuostolius patiria vyresni žmonės.
Šviečia, bet nutyli, kiek nuostolių nekompensuoja
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė informavo, kad pirmąjį 2022 metų pusmetį asociacijos narių pastangomis į sukčių rankas nepakliuvo arba savininkams buvo sugrąžinta iš viso 2,3 mln. eurų.
Bendradarbiaujant teisėsaugai ir bankams į savininkų sąskaitas esą sugrįžo 1,2 mln. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 1,1 mln. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po atlikto tyrimo grąžinta klientams.
Vis dėlto asociacijos atstovė neįvardijo, kokios dalies nukentėjusių klientų patirtų nuostolių bankai jiems taip ir negrąžino ar nekompensavo.
„Vertinant galimybes kompensuoti nuostolius, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai“, – komentavo V. Kiguolienė.
Ji neatsakė į klausimą, ar Lietuvoje reikėtų įvesti panašią nuostolių kompensavimo priemonę, kokia yra siūloma JK.
Beje, šalies komerciniai bankai vien per pirmąjį pusmetį uždirbo daugiau kaip 180 mln. eurų grynojo pelno – per 10 kartų daugiau nei sukčiai padarė nuostolių klientams. Be kita ko, jie kas mėnesį moka nustatytą mokestį, kad gautų kokybiškas ir saugias pagrindinės sąskaitos paslaugas.
„Siekdamos apsaugoti klientus nuo sukčių, LBA vienijamos finansų bei kredito įstaigos veikia tiek prevenciškai, fiksuodamos potencialiai apgaulės būdu vykdomus mokėjimus per klientui nebūdingas operacijas ir kitus kriterijus, nuolat atkreipdamos visuomenės dėmesį į sukčiavimo problematiką, tiek reaguodamos į klientų skundus.
Šioje srityje bendradarbiaujama su kitais finansų rinkos dalyviais, teisėsauga, Lietuvos banku ir kitomis valstybės institucijomis“, – nurodė V. Kiguolienė.
Ji priminė, kad pernai pradėjo veikti Finansų ministerijos, LB ir komercinių bankų įkurtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Jame yra taktinio bendradarbiavimo grupė, kurioje finansų bei kredito įstaigų ir teisėsaugos specialistai keičiasi informacija dėl finansinių sukčiavimų ir jų prevencijos.
Be to, šiuo metu vykdoma socialinė informacinė kampanija „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes. Klientų informavimą apie virtualioje erdvėje galimas grėsmes LBA narai esą nuolat vykdo ir individualiai.
Kompensacijų nesvarsto, palieka bankų nuožiūrai
LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaidas Cibas neatsakė, ar Lietuvoje reikėtų dažniau kompensuoti dėl sukčių patirtus nuostolius. Tačiau tikino, kad kasmet kovai su sukčiavimu skiriama vis daugiau dėmesio ir išteklių.
„Finansinės paslaugos keliasi į skaitmeninę erdvę, mokėjimų skaičius sparčiai auga, didėja paslaugų prieinamumas. Sukčiai bando tuo naudotis.
Kovoje su sukčiavimu labai svarbu, kad finansų įstaiga tinkamai pažintų savo klientą – jo mokėjimo įpročius, pajamų šaltinius ir kitą informaciją, kuriai pasikeitus, užsidegtų „raudona lemputė“ ir kiltų klausimų, ar klientas netapo sukčių auka“, – aiškino V. Cibas.
Pasak jo, mokėjimo paslaugas teikiantys finansų rinkos dalyviai naudoja įvairias kliento pažinimo priemones – stebi operacijas ir realiu laiku, ir retrospektyviai, naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, privalo turėti vidaus tvarkas, tinkamai pasirengusį personalą ir pan.
„Dauguma bankų jau turi atskirą „mygtuką“ pranešti apie sukčius kliento aptarnavimo linijoje arba planuoja tokį įdiegti. Visos priemonės turi būti nuolat peržiūrimos, atnaujinamos, atliekami auditai“, – aiškino centrinio banko atstovas.
Anot jo, įvertinus surinktą informaciją, skelbiami gerosios praktikos pavyzdžiai, rekomendacijos. O bankų pasirengimas esą tikrinamas ir jų inspektavimų metu.
„Klaidoms ir neatidumui vietos šioje srityje nėra – viena bendrovė neteko licencijos, ne vienai yra skirtos kitos poveikio priemonės, įskaitant baudas.
Tiesa, net ir geriausios priemonės, didžiausios užkardos apeinamos, jeigu žmonės patys atiduoda jautrią prisijungimo informaciją ar tiesiog perveda pinigus sukčiams. Dėl to labai svarbu didinti gyventojų finansinį raštingumą“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvos finansų rinkos dalyviai naudoja tarptautiniu mastu patvirtintas ir pripažintas klientų identifikavimo priemones: kodų generatorius, programėles, biometrines priemones, mobilųjį parašą.
Pasak V. Cibo, inicijuojant bet kurią mokėjimo operaciją yra taikoma bent 2 lygių apsaugos sistema, autorizuojant mokėjimą turi būti panaudoti bent 2 iš 3 faktorių: „žinau“ (slaptažodis, pin kodas), „turiu“ (kodų generatorius, telefonas, mobilusis parašas, kortelė), „esu“ (piršto antspaudas, balso atpažinimas, akies tinklainės ir rainelės nuskaitymai).
„Vis dėlto ginčų, kilusių dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų mokėjimo operacijų, kuriomis sukčiai siekė apgaulės būdu išvilioti vartotojų pinigus, daugėja“, – pripažino LB atstovas.
Jis neatsakė, kaip dažnai, kilus ginčui tarp nukentėjusių klientų ir bankų, šie kompensuoja sukčių padarytą žalą.
„Kiekvienas toks atvejis yra vertinamas ir nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į visas aktualias ginčo aplinkybes“, – aiškino V. Cibas.
Anot jo, kilus ginčui, kai gyventojas reikalauja iš finansų rinkos dalyvio grąžinti išviliotus pinigus, mokėjimo paslaugų teikėjas privalo įrodyti, kad mokėjimo operacija buvo autorizuota, t.y. kad ją patvirtino klientas.
Jeigu ji nebuvo autorizuota, mokėtojui turi būti grąžinta operacijos sumą, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad ji buvo atlikta dėl mokėtojo sukčiavimo, tyčios arba didelio neatsargumo.