Tūkstančiai gyventojų, suvartojančių gana nedaug elektros jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, nors to daryti neprivalėjo. Dabar jie už energiją moka daug daugiau, nors turi teisę mokėti mažesniu tarifu, kuris taikomas visuomeniniam tiekimui.
Tūkstančiai gyventojų, suvartojančių gana nedaug elektros jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, nors to daryti neprivalėjo. Dabar jie už energiją moka daug daugiau, nors turi teisę mokėti mažesniu tarifu, kuris taikomas visuomeniniam tiekimui.
„Ignitis“ pripažįsta, kad tokie buitiniai vartotojai gali grįžti iš nepriklausomo į visuomeninį tiekimą. Tačiau teigia, kad kainos neva skirsis mažai ir vartotojai tiekėją rinksis pagal „aptarnavimo kokybę“ ar „paslaugų prieinamumą“.
Vis dėlto bent jau šiuo metu pigiausias nepriklausomo elektros tiekimo tarifas, kurį dabar siūlo „Ignitis“, yra daug didesnis už visuomeninio tiekimo tarifą.
Drakoniška kaina kaip verslui
Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Erika (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri gyvena viena ir suvartoja palyginti nedaug elektros. Dar praėjusiais metais ji susigundė nepriklausomu elektros tiekimu. Dabar už tokį pasirinkimą ji moka kur kas daugiau nei mokėtų tuo atveju, jeigu būtų tiesiog nieko nedariusi.
„Šiuo metu už elektrą moku kaip koks verslas, nes esu pasirinkusi nepriklausomą tiekėją „Ignitis“, bet nefiksavau elektros kainos. Pavyzdžiui, neseniai atėjo sąskaita už rugsėjo mėnesį, tai dieninės elektros energijos kaina siekia 0,54 Eur/kWh, o naktinės – 0,50 Eur/kWh.
Tai kaina be valstybės kompensacijos, todėl realiai ji yra 9 ct mažesnė. Už rugpjūtį kaina buvo dar drakoniškesnė: dieninė elektros energija kainavo 0,69 Eur/kWh, naktinė – 0,65 Eur/kWh be kompensacijos“, – pasakojo mergina.
Primename, kad šiuo metu visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos elektros tarifas yra 0,24 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų – 0,273 Eur/kWh dieną ir 0,240 Eur/kWh naktį.
Erika pripažino, kad veikiausiai galėjo su elektros tiekėju pasirašyti kiek kitokią sutartį su fiksuota kaina ir dabar mokėti mažiau.
„Aišku, kyla klausimas kodėl nefiksavau. Aš nepriklausomą tiekėją rinkausi labai anksti – 2021 m. kovo mėnesį, tada niekas nė sapnuose nesapnavo apie karą Ukrainoje, energijos išteklių karą ir net nepagalvojau, kad mūsų elektros jungčių pralaidumai su Švedija ar Lenkija yra palyginus menki, kad problemų galėtų kilti net įkaitus orui.
Paprastai kainos fiksavimą laikau tiesiog garantuoto viršpelnio mokėjimu tiekėjui, nes tarpininkai natūraliai siekia uždirbti, todėl maniau, kad kur kas protingiau nefiksuoti. Galvojau vieną mėnesį sumokėsiu brangiau, kitą pigiau, bet nemaniau, kad permokėsiu“, – guodėsi pašnekovė.
Pasak jos, neįtikėtina, kad 2021 m. rugpjūtį elektra kainavo vos 0,11 Eur/kWh. Paprastai per mėnesį sunaudojant iki 100 kWh elektros energijos, išeidavo 11 eurų sąskaita per mėnesį.
„Šiuo metu norėčiau grįžti į visuomeninį tiekimą, jeigu tai bus įmanoma. Nes fiksuoti kainas šiuo metu atrodo nesąmonė: tiekėjai siūlo panašias kainas kaip ir be fiksavimo, o šiek tiek normalesnes – tik fiksavus kainą kokiems trejiems metams.
Bet, man regis, kad per tą laiką kainos vis tiek kris, juolab, kad dabar ir Europos Sąjunga ieško išeičių, ir Vyriausybė žada kažkiek kompensuoti nuo Naujų metų“, – svarstė Erika.
Ji, kaip ir daugelis kitų, paskubėjusių pasirinkti nepriklausomą tekimą, už elektrą galėtų mokėti kur kas mažiau.
Kas labiau apsimoka, turėtų pasvarstyti ir tie iki 1 tūkst. kWh per metus suvartojantys vartotojai, kurie anksčiau laiko pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją su fiksuota kaina ir kurių sutarties terminas jau baigiasi.
Kas tiekėją renkasi ne pagal kainą?
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė priminė, kad buitiniai vartotojai, kurie yra visuomeninio tiekimo klientai iki 2025 m. pabaigos turi teisę likti visuomeniniame tiekime tol, kol nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.
„Tie, kas priklauso trečiam elektros rinkos liberalizavimo etapui ir jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją ir sudarę su juo sutartį – jie gali grįžti pas visuomeninį tiekėją, tačiau būtina apie sutarties nutraukimą informuoti nepriklausomą tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis“, – aiškino projektų vadovė.
Pasak jos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu trečiojo etapo vartotojų, kurie jau pasirinko nepriklausomą elektros energijos tiekėją, yra kiek daugiau kaip 392 tūkst.
„Visi jie galės grįžti pas visuomeninį tiekėją, norintys grįžti į visuomeninį tiekimą, apie tai turės informuoti pasirinktą nepriklausomą tiekėją“, – patikino L. Beganskienė.
Į klausimą, kokiems gyventojams apsimokės grįžti į visuomeninį tiekimą, ji atsakė taip:
„Grįžti į visuomeninį tiekimą ar likti, pasirinkti nepriklausomą tiekėją yra kiekvieno trečiajam elektros rinkos liberalizavimo etapui priklausančio gyventojo apsisprendimo reikalas. Panašu, kad elektros energijos kainos, pritaikius Vyriausybės prognozuojamas kompensacijas, bus panašios, tad gyventojai, tikėtina, sprendimą priims atsižvelgdami į klientų aptarnavimo kokybę, prieinamumą, patogumą naudotis savitarna ir kitus veiksnius.“
Tiesa, bent jau šiuo metu „Ignitis“ siūloma mažiausia nepriklausomo tiekimo kaina (0,404 Eur/kWh) yra 68 proc. didesnė nei visuomeninio tiekimo (0,24 Eur/kWh). Ir tai yra kaina sudarant bent 38 mėnesių sutartį. Nefiksuojant termino, mažiausia „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo elektros kaina yra dar didesnė – 0,597 Eur/kWh (įvertinus 9 ct kompensaciją).
Reguliuojamos kainos dar 3 metus
Pirmadienį Seimas galutinai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.
Visuomeninio tiekimo elektros kainą buitiniams vartotojams nustato VERT. Tuo metu nepriklausomo tiekimo elektros kainą nustato patys jos gamintojai ir tiekėjai.
Pavyzdžiui, šiuo metu visuomeninio tiekimo elektros kaina yra 0,24 Eur/kWh (pritaikius 9 ct kompensaciją). Tuo metu pigiausia nepriklausomo tiekimo elektra šiuo metu kainuoja maždaug nuo 0,4 Eur/kWh (taip pat pritaikius kompensaciją).
Tiesa, Vyriausybei pristačius kitų metų valstybės biudžetą, paaiškėjo, kad kitų metų pirmąjį pusmetį visuomeninio tiekimo elektra turėtų brangti iki 0,28 Eur/kWh, o antrąjį pusmetį – iki 0,33 Eur/kWh.
Nukelti paskutinį elektros rinkos liberalizavimo etapą nuspręsta po to, kai šių metų liepą prasidėjo reikšmingas elektros kainų augimas, taip pat ir didmeninėse rinkose, o rugpjūtį veiklą nutraukė bendrovė „Perlas energija“.
„Priėmus šiuos pakeitimus, trečiojo etapo vartotojai iki 2026 m. galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti į visuomeninį tiekimą“, − anksčiau yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Visi trečiojo etapo vartotojai – tiek pasirinkę, tiek nepasirinkę nepriklausomą tiekėją, būtų papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą.
Į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka buitiniai vartotojai, suvartojantys iki 1 tūkst. kWh elektros per metus.
Kiek brangs elektra ir dujos 2023 m. (Finansų ministerijos inf.)
Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, kad energijos skirstymo operatoriaus rugpjūčio mėnesio duomenimis 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą mokėjo pigiau nei nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be valstybės dalinės subsidijos.
„Remiantis apibendrintais nepriklausomo elektros tiekėjo duomenimis, pirmojo liberalizacijos etapo vartotojai už suvartotą elektrą mokėjo vidutiniškai po 17 centų už kilovatvalandę, antrojo etapo po 25 centus už kilovatvalandę be valstybės subsidijos, tai yra beveik 50 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba iki kurios taikoma valstybės kompensacija, tai yra 24 centai, tad jiems nereikia taikyti kompensacijos.
Ir tai reiškia, kad beveik 1 mln. Lietuvos buitinių vartotojų sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis šiuo metu elektrą perka žemesne nei rinkos kaina. (...) Todėl sprendimas neatidėti antrojo etapo anaiptol nėra laikytina klaida, kadangi vartotojai gauna jau šiandien finansinę naudą“, − posėdyje yra sakiusi viceministrė.
Nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 53 proc. trečiojo etapo buitinių vartotojų.
