Lietuva viena pirmųjų Europoje iš esmės keičia valstybės duomenų valdymą. Lietuvos statistikos departamentui nuo 2023 m. sausio 1-osios tampant Valstybės duomenų agentūra, institucijoje kaupiami duomenys – svarbiausias visos valstybės informacijos šaltinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuolat atnaujinami, integruojami tarp skirtingų institucijų duomenų šaltinių, duomenys valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams taps prieinami sprendžiant valstybei svarbius klausimus. Kartu su šiais pokyčiais, bendradarbiaudamas su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Lietuvos statistikos departamentas centralizuotai atveria vis daugiau viešojo sektoriaus tvarkomų duomenų. Per Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą atveriami didesnės brandos ir kokybės bei detalesni viešojo sektoriaus duomenys bus naudingesni verslui, institucijoms ir gyventojams. Skaičiuojama, kad atvirų duomenų panaudojimas gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie duomenų atvėrimo procesą ir jo svarbą pasakoja Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
„Nuo 2023 metų pradžios departamentui šalia įprastinės funkcijos – rengti oficialiąją statistiką – yra patikėta vykdyti ir naują – valstybės duomenų valdysenos – funkciją. Jau dabar palaipsniui yra atveriami įvairių valstybės institucijų duomenys. Visus juos galima rasti Lietuvos atvirų duomenų portale. Centralizuoto duomenų atvėrimo tikslas – kelti duomenų brandos lygį, kad atvirai skelbiami valstybės institucijų duomenys galėtų pasitarnauti įvairiose gyvenimo srityse. Statistikos departamentas užtikrina, kad perduodami duomenys būtų kokybiški, apdorojami pagal standartus ir tik tuomet atveriami visuomenei Lietuvos atvirų duomenų portale“ – teigia Jūratė Petrauskienė.
Valstybėje yra daugiau nei 400 valstybės informacinių sistemų ir registrų. Tam, kad šis valstybės turtas pasitarnautų platesniam naudotojų ratui, ją būtina atverti, prieš tai kokybiškai apdorojus. Lietuvos statistikos departamento kompetencija leidžia duomenis sutvarkyti daug efektyviau, užtikrinti automatinį atnaujinimą ir taip sukurti nuoseklų valstybės duomenų atvėrimo Lietuvos atvirų duomenų portale procesą.
Atviri duomenys kuria pridėtinę vertę valstybei
Valstybės institucijų kaupiami pirminiai duomenys, skirti atverti centralizuotai per Lietuvos statistikos departamentą, yra patikrinami, nuasmeninami ir parengiami atverti. Pagal poreikį jie gali būti jungiami į įvairius papildomus duomenų rinkinius ar panaudojami kitiems valstybės uždaviniams spręsti. Pasak J. Petrauskienės, nors, pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą, valstybinės institucijos turėtų neatlygintinai atverti savo duomenis, tačiau praktikoje dažnai susiduriama su įvairiomis kliūtimis, nepagrįstais nuogąstavimais, baimėmis ar tiesiog atsainiu požiūriu į duomenų atvėrimą.
„Dažna institucija turi įsitikinimą, kad jos valdomi duomenys yra tarsi „asmeninis“ turtas ir nenori juo dalytis. Kartais dėl menkos valdomos informacinės sistemos brandos išties sudėtinga dalytis duomenimis, bet dažniausiai manoma, kad jeigu atversime detalesnius duomenis, bus per jautru, bus pažeistas konfidencialumas, atsakingas liks duomenų valdytojas. Tačiau mes prisiimame visą atsakomybę už duomenų saugumą, jų kokybę ir konfidencialumą. Kartais galvojama, kad, pasidalijus duomenimis, institucija tarsi neteks dalies savo svarbos, reikšmingumo. Šie požiūrio į duomenų valdymą pokyčiai reikalauja permainų ir mūsų, duomenų valdytojų, mąstyme, todėl procesas vyksta lėčiau nei norėtume“, – teigė Statistikos departamento generalinė direktorė.
Pasak J. Petrauskienės, duomenų atvėrimas kuria didžiulę pridėtinę vertę. Svarbu tai, kad centralizuotai atverti duomenys Lietuvos atvirų duomenų portale bus reguliariai atnaujinami. Statistikos departamento techninės galimybės leidžia tai padaryti automatizuotai ir taip išvengti žmogiškų klaidų. Be kokybiškų ir beveik realaus laiko duomenų Lietuvos institucijos, verslo atstovai pasmerkti priiminėti sprendimus tik apgraibomis – nepagrįsdami jų išsamiais pačios valstybės valdomais duomenimis. Be tinkamos analizės nebūtų įmanoma priimti veiksmingų ir argumentuotų sprendimų. Nuolat atnaujinami Covid-19, nelegalios migracijos, karo pabėgėlių iš Ukrainos duomenys padėjo valdyti kylančius iššūkius, o jų atvėrimas pasitarnavo bendros duomenų kultūros augimui.
Informacija – šių laikų auksas
Duomenų supratimas, analitiniai gebėjimai, statistinis raštingumas, pasak departamento generalinės direktorės, labai svarbūs kiekvienam. Žmogumi, gebančiu naudotis duomenimis, nėra lengva manipuliuoti. Atvirų duomenų portale skelbiami duomenų rinkiniai gali padėti ne tik kuriant pažangių technologijų ar skaitmeninio turinio produktus, bet kitąkart ir praversti kasdieniame kiekvieno žmogaus gyvenime.
„Kai gebi įžvelgti, ką rodo duomenys, nesi aklas, visai kitaip vertini įvairius aplinkos reiškinius ar gyvenimo įvykius. Pavyzdžiui, žmogus, einantis į darbo pokalbį, vien pažvelgęs į skaičius, kiek gali uždirbti tos srities specialistai, galės daug drąsiau jaustis tardamasis dėl darbo užmokesčio, realiau vertins savo galimybes. Tai elementarus, bet svarbus duomenų panaudojimo kiekvieno iš mūsų gyvenime pavyzdys“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Atvirų duomenų portalu patogu naudotis: galima duomenų rinkinius filtruoti pagal kategorijas, raktinius žodžius, institucijas bei kitus kriterijus. Lietuvis statistikos departamentas planuoja iki 2026 metų į Valstybės duomenų valdysenos sistemą integruoti ir po to centralizuotai Atvirų duomenų portale atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kad šiuo turtu galėtų pasinaudoti verslo atstovai, mokslininkai, studentai ir visi tie, kuriems įdomu.