Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą.
Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų. Tokių apklausos dalyvių dalis buvo pati didžiausia. Apklausą inicijavusios elektros sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad nutolusios arba nuosavos saulės elektrinės yra vienas prieinamiausių būdų užsitikrinti papildomus elektros gamybos pajėgumus ir jų paklausa laikosi aukšta.
„Lietuvoje patys pasigaminame tik 30 proc. šaliai reikalingos elektros, likusią dalį importuojame rinkos kainomis. Šioms pakilus kartais, vartotojams kelia nerimą ne tik elektros sąskaitos, bet ir artėjantis šildymo sezonas. Praktiniai argumentai tokioje situacijoje laimi be konkurencijos, todėl norinčiųjų įsirengti savo saulės elektrinę ar pasinaudoti nutolusių saulės parkų suteikiamomis galimybėmis srautas neslūgsta“, – tvirtina N. Petrauskienė.
Nepaisant elektros brangymečio, didelė išlieka ir visuomenės grupė, kuri saulės elektrines pirmiausiai vertina pagal jų draugiškumą aplinkai. Antra pagal dydį 34 proc. respondentų dalis teigė, jog rinktųsi saulės energiją, nes rūpi gamta ir ekologija.
Dar 19 proc. svarbus atrodo ir tikslas taip prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
„Iškastiniais energetiniais ištekliais turtingos Rusijos viražai, užsukant gamtines dujas Europai bei grasinant šalta žiema, dar kartą priminė, kad energetinis saugumas yra kritiškai svarbus. Apklausa vyko rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, kuomet orai buvo šilti. Jei tokiu metu penktadalis balsų teko energetinės nepriklausomybės argumentui, tai šaltuoju metu jų gali dar padaugėti“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Ji išskiria ir tai, kad energetinės nepriklausomybės argumentas pagal jį besirinkusių respondentų skaičių yra trečioje vietoje ir rodo visuomenės brandą bei suvokiamą asmeninę atsakomybę, prisidedant prie pokyčių. Anot N. Petrauskienės, viena medalio pusė yra nusistovėjusių įpročių keitimas, stengiantis optimizuoti energijos vartojimą, bet kita vertus, ir jos gamybos klausimas reikšmingai daliai gyventojų nebėra tik valstybės galvos skausmas.
Ketvirtoje vietoje vėl atsidūrė praktinis argumentas. 15 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad saulės elektrinė ant stogo kelia namo vertę. Dar 3 proc. atrodo, kad saulės elektrinę turėti yra madinga.
Inertišką visuomenės grupę, kuri saulės elektrinėmis nesidomi nei dėl praktinių, nei dėl kitų argumentų, šiuo metu sudaro 11 proc. šalies gyventojų.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, pernai didžiausią dalį bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje sudarė vėjo elektrinės – 65,4 proc., hidroelektrinės – 13,3 proc., saulės – 8,9 proc., biomasės – 8,3 proc., biodujų – 4,2 proc. Saulės elektrinėms tenkanti galios dalis čia paskaičiuota neįtraukiant gaminančių vartotojų valdomų saulės elektrinių.
„Spinter tyrimai“ apklausą, kurioje dalyvavo 1006 respondentai, atliko rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis. Apklaustųjų amžius sudarė 18-75 metus.