Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų.
Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros energijos, tad nepriklausomą elektros tiekėją „Elektrum“ jis pasirinko jau gerokai anksčiau.
Šiuo metu baigiasi ankstesnė jo tiekimo sutartis. Skaitytoją nustebino „Elektrum“ atstovų skambutis ir tai, kaip jam buvo pasiūlyta kone dvigubai didesnė kaina už tą, kurią moka dabar.
„Siūlė 43 ct už kWh. Taip pat pasirašyti fiksuotą sutartį. O kai pasakiau, kad nenoriu tai pakeltu susierzinusiu tonu klausė: „Ar patinka mokėt tiek! Patinka?“.
Kai pasakiau, kad noriu pratęsti sutartį ta pačia mažesne kaina tai pasakė, kad tokio plano nebėra. Nors po to pati ir siūlė pratęsti tą pačią sutartį. Tačiau pasirašyti ją turiu iš karto, būtent dabar. Atsisakiau. Sakiau, kodėl jūs man brukate, jei aš nenoriu? Tai pokalbį nutraukė taip: „Na, ir gerai, viso gero!“ – gana šokiruojantį bendravimą su įmonės konsultante atpasakojo Tadas.
Privačiame name vilnietis Vilius (jo tikras vardas ir pavardė taip pat žinoma) gyvena su žmona ir trimis vaikais. Šios šeimos terminuota elektros tiekimo sutartis su „Ignitis“ taip pat baigiasi.
Tačiau metodai, kuriais įmonė spaudžia kuo greičiau pasirašyti naują sutartį, jam taip pat sukėlė nemenkų abejonių.
Pasak pašnekovo, „Ignitis“ konsultantė vietoje dabar mokamo 20 ct/kWh tarifo, pasiūlė per du kartus didesnį – 50 ct/kWh.
„Turbūt visi žino, kad elektros kaina rinkoje vienu metu buvo pasiekusi rekordus. Bet pastaruoju metu nuosekliai mažėjo, tad norisi dar palaukti ir pažiūrėti, kaip bus toliau.
Pabandžiau tai paaiškinti konsultantei, bet sulaukiau tokio gana primygtinio spaudimo: „Jūs gerai pagalvokite ir tikrai paskubėkite. Kodėl? Kitą savaitę elektra tikrai vėl brangs. Nes dabar juk brangsta kiekvieną savaitę“, – prisiminė Vilius.
Iš tiesų, kaip rodo portalas „Euenergy.live“, jeigu prieš mėnesį, rugpjūčio 18 d. didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 57,2 ct/kWh, tai rugsėjo 21 d. ji siekia 38 ct/kWh. Savaitgaliais ši kaina būna dar mažesnė.
Keičiasi kliento nenaudai
„Elektrum“ komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė pripažino, kad kaip tik šiuo metu daliai pirmojo etapo klientų elektros tiekimo sutartys eina į pabaigą.
„Mūsų rūpestis – kad gyventojai nepraleistų šio termino ir nepatektų į brangesnį garantinį tiekimą. Todėl tokiems klientams elektroniniu paštu siunčiame sutarties pratęsimo pasiūlymą su atnaujintomis sąlygomis“, – pasakojo projektų vadovė.
Ji patikino, kad jeigu klientui netinka naujai siūlomos sąlygos, jis ar ji gali atsisakyti pratęsti sutartį – tokiu atveju senajai sutarčiai baigus galioti nauja nesudaroma. O jei klientas sutinka su naujuoju pasiūlymu, sutartis pratęsiama.
„Natūralu, kad esant tokiai situacijai energetikos rinkoje, pratęsiamos sutarties sąlygos keičiasi kliento nenaudai – šiuo metu besibaigiančios sutartys buvo sudarytos prieš dvejus metus, kai elektros kainos buvo gerokai žemesnės“, – komentavo J. Rupšienė.
Ji patikino, kad įmonė savo kainodarą peržiūri ir atnaujina nuolat, ir jos siūlomi elektros planai esą visada būna paremti realia situacija rinkoje bei detaliais skaičiavimais – tai yra dalis rizikų valdymo.
„Žinoma, visada ieškome galimybių pasiūlyti kuo palankesnes sąlygas gyventojams – šiuo metu mūsų pasiūlymai pratęsiamoms sutartimis fiksuojant kainą 36 mėn. prasideda nuo 0,46 ct/kWh.
Elektros kainos dabar yra svarbi tema kiekvienam, daugelis jas seka, domisi, skaičiuoja. Tad nemaža dalis klientų patys kreipiasi į mus sutarčiai baigiantis. Su jais bendraujame laiškais, telefonu“, – pasakojo projektų vadovė.
Anot jos, klientų aptarnavimo procesus stebi ir jų kokybę užtikrina tam dedikuoti darbuotojai.
„Aktyvesnė komunikacija iš tiekėjų galėtų būti aiškinama ir tuo, kad elektros kainoms vis kylant, tiekėjai nori pasirūpinti savo klientais, kad šie nelauktų paskutinės minutės iki sutarties galiojimo pabaigos, nelauktų šaltojo sezono pradžios, kuomet kainos, tikėtina, bus dar aukštesnės“, – svarstė „Elektrum“ atstovė.
Mokėti reikia ne tik didmeninę kainą
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė nurodė, kad baigiantis įmonės nepriklausomo elektros energijos tiekimo kainos fiksavimo terminui, likus ne mažiau kaip 30 d., privaloma informuoti klientus apie tai, kad baigiasi minėtas kainos fiksavimo terminas.
„Naujus pasiūlymus savo klientams teikiame telefonu ir elektroniniu paštu. Šiuo metu teikiame tokius nepriklausomo elektros energijos tiekimo kainų pasiūlymus, kurie atitinka situaciją rinkoje“, – patikino L. Beganskienė.
Ji priminė, kad viešai skelbiama didmeninė kaina (pvz., ne 57 ct/kWh, o 38 ct/kWh) neapima reguliuojamos dalies kainos dedamųjų. O ši dalis susideda iš elektros energijos persiuntimo (perdavimo ir skirstymo), sisteminių paslaugų kainų.
„Siekiame užtikrinti aukščiausią klientų aptarnavimo kokybę. Klientui sutikus, matuojame transakcinį NPS, tai reiškia, kad po kiekvienos transakcijos klientui siunčiame klausimyną, prašome įvertinti aptarnavimo kokybę, sudarome galimybę palikti komentarą. Mums svarbus kiekvienas įvertinimas ir komentaras, tai padeda tobulinti klientų aptarnavimo kokybę.
Taip pat esame įsidiegę vidinę kokybės vertinimo sistemą, kurios pagalba reguliariai tikriname klientų ir konsultantų pokalbių kokybę, galime įvertinti mūsų darbuotojų kompetenciją, suteikiant informaciją, konsultuojant klientus“, – komentavo L. Beganskienė.
Vykdydami vidinę kokybės kontrolę, fiksuojame tobulintinas vietas ir sudarome tobulinimo veiksmų planus, kuriuos įgyvendinus matuojame pažangą ir numatome kokių priemonių reikia tolimesniam kokybės gerinimui.
Kaip keičiasi kainos
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna irgi pripažino, kad šiais metais baigia galioti daug sutarčių, kurios sudarytos pirmosios liberalizacijos bangos metu. Jose elektros kainos buvo fiksuotos 2 m. Būtent su tokiais, besibaigiančias sutartis turinčiais klientais ir susisiekiama.
Pirmojoje liberalizacijos bangoje dalyvavo daugiau elektros suvartojantys vartotojai – tokių visoje Lietuvoje buvo beveik 100 tūkst. Sutartis su tiekėjais jie pasirinko iki 2022 m. gruodžio 18 d.
„Tada kainas fiksavę mūsų klientai iki šiol vidutiniškai moka 0,10 – 0,15 Eur/kWh elektros tiekimo dalį, neskaičiuojant ESO skirstymo dalies, VIAP ir kt. mokesčių. Galutinis tarifas jiems svyruoja nuo 0,19 iki 0,24 Eur/kWh“, – skaičiavo V. Koryzna.
Tokios sutartys baigia galioti, tad apie tai informuojami klientai ir jiems pateikiami atnaujintą pasiūlymai.
„Deja, bet šiuo metu nėra galimybių pasiūlyti kainų, kurios fiksuotos dar iki Rusijos sukeltos energetikos krizės pradžios. Dar liepą „Nord Pool“ biržoje elektra kainavo 0,37 Eur/kWh, rugpjūtį ji brango iki 0,58 Eur/kWh, o rugsėjį, tikėtina, ji sieks apie 0,45 Eur/kWh.
Metų pabaigoje kaina gali pakilti virš 0,5 Eur/kWh, skaičiuojant tiesioginę biržos kainą su PVM. Tuo pat metu savo klientams rekomenduojame sudaryti ilgalaikes sutartis, kuriose fiksuota 0,34 Eur/kWh kaina“, – nurodė įmonės vadovas.
Anot jo, viešumoje pasigirsta kalbų, neva neverta fiksuoti elektros kainų, nes dabar jos pačiame pike. Vis dėlto, kaip minėta, šiuo metu kainos didmeninėje rinkoje mažėja – dabar jos gerokai mažesnės nei rugpjūtį, o šaltuoju laikotarpiu gali dar kiek išaugti dėl to, kad šildymo sezonu elektrą gamins iš šiluminės elektrinės. Apie tai viešai neseniai kalbėjo ir „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Deja, tačiau piko dar nepasiekėme – mes kelerius metus judame link jo ir tik šią žiemą, jei ji bus itin šalta, pikas bus pasiektas“, – niūriai prognozavo verslininkas ir pridūrė, kad, jo įsitikinimu, fiksuotą kainą pasirinkę klientai tikrai laimės.
Pasak V. Koryznos, suprantama, kad jiems nesmagu kai vietoje ankstesnių 0,20 Eur/kWh siūloma 0,45 Eur/kWh pasirašius 7 metų sutartį:
„Antra vertus, jei kaina šią žiemą pasiektų, tarkime, 1 Eur/kWh, tai net dabartinis pasiūlymas atrodys itin patrauklus. Negana to, po kurio laiko kainai nukritus, fiksuotos kainos sutartį galima nutraukti, įvertinant rezervacijos mokesčio likutį, ir tuo pat metu išlikti vieną mažiausių kainų siūlančios mūsų įmonės klientu su elektros tiekimo sutartimi pagal biržos kainas.“
Siūlo pratęsti sutartis esamomis sąlygomis
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat atkreipė dėmesį į elektros vartotojus, kurių gana žemos fiksuotos kainos sutartys baigiasi.
„Visų pirma, mano nuomone, reikia susirūpinti kaip apsaugoti tuos elektros vartotojus, kurie šiuo metu elektrą perka už pakankamai žemą fiksuotą kainą pagal sudarytus vienerių metų ar ilgesnius kontraktus, besibaigiančius artimiausiu laiku. Energetikos ministro teigimu, daugiau nei 80 proc. buitinių vartotojų ir daugiau nei pusė verslo įmonių.
Aš siūlyčiau apsvarstyti galimybę įgalioti tiekėjus pratęsti šiuos dabar galiojančius kontraktus iki tol, kol baigsis energetikos krizė ir rinkos kainos nukris“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje svarstė M. Nagevičius.
Anot jo, taip būtų užtikrinta, kad tiekėjai nepasinaudotų situacija, kai patys perka elektrą už žemą kainą iš gamintojų ar importuotojų pagal ilgalaikius kontraktus, o parduoda už labai aukštą rinkos kainą vartotojams, pasiimant dabartinę naudą, kurią iš fiksuotos kainos kontraktų gauna vartotojai, sau.
„Taip pat šiuo metu uždrausti tiekėjams nutraukinėti nesibaigusius fiksuotos kainos kontraktus, netgi išmokant sutartyse numatytas baudas, kaip tai pastaruoju metu padarė didžiausias elektros tiekėjas, kurio didžioji dalis akcijų priklauso valstybei.
Kartu su tiekėjais aptariant kokių kompensacinių priemonių jiems reikėtų, mainais už šių reikalavimų vykdymą ir tas kompensacines priemones jiems suteikiant tik tokiu atveju, jei tiekėjai, atskleisdami visus savo duomenis valstybės reguliatoriui, įrodo, kad be šių kompensacinių priemonių jie negalėtų tęsti savo veiklos“, – komentavo asociacijos vadovas.
Kokios yra vartotojų teisės
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė priminė, kad elektros energija vartotojui tiekiama pagal sutartį, sudarytą su nepriklausomu elektros tiekėju (NET).
Sutartyje privalo būti nurodytas sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo, pratęsimo sąlygos, kainos fiksavimo terminas, kainos apskaičiavimo pasibaigus kainos fiksavimo terminui tvarka.
„Taigi, pirmiausia planuojant savo tolimesnius veiksmus, vartotojui siūlome įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas. Antra, tam, kad sandoris įvyktų, reikalinga abiejų šalių valia, todėl jeigu vartotojas nenori sutartį pratęsti pasikeitusiomis sąlygomis, jis turi teisę sutartį nutraukti.
Trečia, prieš priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, siūlome palyginti šiuo metu siūlomas kitų NET kainas VERT kainų palyginimo skaičiuoklėje.
Įvertinus kitų NET kainas ir siūlomas sąlygas, priimti sau palankiausią sprendimą.
