Išaugusios elektros kainos paskatino Lietuvos gyventojus mažinti elektros vartojimą – jau pradėję taupyti elektrą teigia 6 iš 10-ties žmonių (64 proc.) , rodo apklausa. Gyventojų ir verslų taupymas jau atsispindi ir realiai sumažėjusiame elektros vartojime – LITGRID pateikiamais duomenimis, šių metų rugsėjo 1- 19 dienomis šalyje faktiškai suvartota 7 proc. mažiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Išaugusios elektros kainos paskatino Lietuvos gyventojus mažinti elektros vartojimą – jau pradėję taupyti elektrą teigia 6 iš 10-ties žmonių (64 proc.) , rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų ir verslų taupymas jau atsispindi ir realiai sumažėjusiame elektros vartojime – LITGRID pateikiamais duomenimis, šių metų rugsėjo 1- 19 dienomis šalyje faktiškai suvartota 7 proc. mažiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Stipriai sumažinę elektros vartojimą pasisakė 16 proc. apklausos dalyvių, 48 proc. elektros vartoja šiek tiek mažiau nei anksčiau. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc., o dar 16 proc. respondentų elektros taupyti nepradėjo ir neketina to daryti.
Pasak apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovės Neringos Petrauskienės, natūralu, kad pirma gyventojų mintis girdint kalbas apie augančias kainas ir gaunant didesnes sąskaitas yra pradėti elektrą taupyti.
„Apklausa parodė, kad taupyti pradėjo du trečdaliai šalies gyventojų – tai tikrai didelė dalis. Tikėtina, kad ją artimiausiu metu papildys ir 2 iš 10-ties planuojančių pradėti taupyti. Taupymas yra įprotis, kuriam atsirasti ir įsitvirtinti reikia galimybių įsivertinimo, laiko ir pastangų, tačiau panašu, kad visuomenė vis labiau supranta tokio įpročio naudą tiek asmeniniams finansams, tiek aplinkos gerovei“, – komentuoja N. Petrauskienė.
Reikšmingai ar šiek tiek sumažinę elektros vartojimą dažniau nurodė vyresnio amžiaus, nuo 46 metų apklaustieji – apie 20 proc. Šiek tiek mažesnis elektros vartojimas panašiai būdingas visose amžiaus grupėse ir yra 43-49 proc., kiek labiau išsiskyrė 56 metų amžiaus ir vyresni gyventojai, kur šiek tiek sumažinusių vartojimą yra 54,5 proc.
Neplanuojančių keisti savo įpročių ir pradėti taupyti daugiausiai yra tarp 36-45 m. amžiaus (21 proc.) ir jauniausių, 18-25 m. amžiaus (17 proc.) gyventojų.
Elektros vartojimą sumažinusios dažniau teigia moterys (65 proc., vyrų – 62 proc.), tuo tarpu vyrai labiau nei moterys neketina pradėti taupyti (18 proc., kai moterų – 14 proc.).
„Elektrum Lietuva“ atstovė sako, kad bendras visų šalies vartotojų apsisprendimas taupyti elektrą jau atsispindi sumažėjusiose vartojimo apimtyse – LITGRID duomenimis, 2022 m. rugsėjo 1-19 d. elektros šalyje iš viso suvartota daugiau nei 563 GWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė 608 GWh.
„Pagrindiniai elektros energijos taupymo principai atrodo banalūs, tačiau yra išties veiksmingi. Jų imasi ne tik gyventojai, bet ir verslai bei institucijos tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Be reikalo nenaudoti patalpų apšvietimo, budinčiu režimu nepalikti vaizdo, garso, kompiuterinės ar buitinės technikos, mažiau vėsinti bei šildyti patalpas – tokie sprendimai gali leisti sutaupyti iki penktadalio elektros energijai skiriamų gyventojų lėšų“, – akcentuoja Neringa Petrauskienė.
Jos teigimu, labiausiai elektros taupymas augant jos kainai aktualus garantiniame tiekime esantiems ir su birža susietus nepriklausomų elektros tiekėjų planus pasirinkusiems elektros vartotojams, nes jų mokama kaina tiesiogiai susijusi su kaina biržoje. Pasirinkusieji fiksuotų kainų planus už elektrą moka sutartyje numatytą kainą visą sutarties galiojimo laikotarpį.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, bendras komercinių ir buitinių vartotojų elektros suvartojimas Lietuvoje po truputį ėmė mažėti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo 1 d. buvo beveik 5 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu pernai.
Apie tai, kaip gyventojai galėtų sutaupyti, kalbama ir prieš kelias savaites Lietuvos Vyriausybės patvirtintame Energetikos ministerijos parengtame taupymo priemonių plane. Teigiama, kad didžiausią efektą duotų greito poveikio taupymo priemonių, tokių kaip šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimas, buitinių įrenginių išjungimas ir tinkama priežiūra, derinimas su investicijomis į didesnį būstų energetinį efektyvumą.
Statistikos departamento paskaičiavimu, namų ūkiai daugiausiai elektros energijos sunaudoja gaminti maistui, antroje vietoje yra būsto šildymas, trečioje – karšto vandens ruošimas.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, joje dalyvavo 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
