Energijos kainoms pasiekus rekordines aukštumas, taupyti pinigus padedančios žaliosios inovacijos šalies gyventojams tampa vis aktualesnės. Rugpjūčio pabaigoje atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik kas antras investuotų į finansiškai atsiperkančius tvaraus būsto sprendimus.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Energijos kainoms pasiekus rekordines aukštumas, taupyti pinigus padedančios žaliosios inovacijos šalies gyventojams tampa vis aktualesnės. NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ užsakymu rugpjūčio pabaigoje atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik kas antras investuotų į finansiškai atsiperkančius tvaraus būsto sprendimus.
Nors apie tvarumą ir aplinką tausojančius veiksmus kalbame visų pirma vertybiškai, tačiau gamtai draugiškas gyvenimo būdas gali atsipirkti ir finansiškai, pastebi „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.
„Šiandien energijos kaštai yra bene svarbiausia tema tiek naujo būsto ieškantiems, tiek apskritai visiems gyventojams, su nerimu laukiantiems žiemos. Tokiame kontekste sutaupyti padedantys tvarūs sprendimai įgyja kaip niekada didelę svarbą. Gyventojai supranta, kad aukšta naujos statybos būsto energinė klasė padeda beveik perpus sumažinti išlaidas šildymui, o nuosavų saulės jėgainių generuojama energija dabar - kelis kartus pigesnė, nei perkama iš biržos“, – komentuoja D. Andrulionienė.
Pirmiausia investuotų į žaliąją energiją
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai labiausiai būtų linkę investuoti į žaliosios energijos sprendimus, t. y., saulės ir vėjo gaminamą energiją. Šį variantą rinkosi beveik pusė (43 proc.) tyrimo dalyvių. Tiek apklausos, tiek kiti duomenys rodo, kad pastaruoju metu ženkliai didėja savo energiją gaminančių šalies gyventojų skaičius.
„Lietuviai siekia būti gaminančiais vartotojais ir tai įrodo statistika ‒ šiuo metu Lietuvoje elektrą gamina daugiau nei 20 tūkst. tautiečių, kai 2017 m. jų buvo mažiau nei pusė tūkstančio. Be to, šių metų vasarą prašymų išduoti technines sąlygas nuosavų elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų buvo kone dvigubai daugiau nei tokiu pačiu metu pernai.
Būdų, kaip įkurdinti žaliuosius sprendimus savo statomuose projektuose, ieško ir NT plėtotojai – pavyzdžiui, mes pradedame nuo savo „stock office“ projekto Kaune, kurio stogą nuklosime saulės moduliais“, ‒ pasakoja D. Andrulionienė.
Investuoti į žaliosios energijos sprendimus labiau pasiryžusios moterys (46 proc.) nei vyrai (40 proc.), taip pat 26–35 metų amžiaus žmonės (50 proc.).
Domina aukščiausia energinė klasė
Antras pagal svarbą būsto bruožas, į kurį norėtų investuoti Lietuvos gyventojai ‒ aukšta energinio efektyvumo klasė. Tyrime šį variantą pasirinko trečdalis (31 proc.) tyrimo dalyvių. Aukšta energinio efektyvumo būsto klasė labiausiai domina 36–45 m. amžiaus šalies gyventojus.
„Šiuo metu dėl įvairių pastarojo meto turbulencijų stebime padidėjusį senesnės statybos būsto populiarumą. Vis dėlto, prieš priimant sprendimą, tikrąją NT kainą raginčiau skaičiuoti apdairiai: vertinti ne tik būsto kainą, bet ir išlaikymo kaštus. Naujas, A++ energinės klasės būstas reiškia kelis kartus mažesnes šildymo sąskaitas. Taip pat tokiame būste itin didelė dalis pirminės energijos turi būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai reiškia mažesnį neigiamą poveikį aplinkai“, ‒ pasakoja „Omberg group“ vadovė.
Nori taupyti vandenį ir energiją
Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas įsigydamas būstą investuotų ne tik į žaliuosius sprendimus ar aukštą energinio efektyvumo klasę, bet ir į vandens naudojimą taupančius sprendimus.
Anot D. Andrulionienės, pastaruoju metu vandens tiekėjams kalbant apie kelis kartus turėsiantį pabrangti geriamąjį vandenį, jo taupymas galimai taps dar aktualesniu. Tyrimo duomenimis, šiuo metu jis yra svarbiausias 46–55 m. amžiaus šalies gyventojams (29 proc.).
Taip pat kone ketvirtadalis (23 proc.) respondentų įsigydami būstą papildomai sumokėtų už energijos naudojimą taupančius išmaniuosius sprendimus. Jie labiau aktualūs moterims (26 proc.) nei vyrams (20 proc.). Be to, šį atsakymo variantą tyrime daugiausiai pasirinko 26–35 m. (28 proc.) amžiaus respondentai.
Jaunimas investuoti į žaliuosius sprendimus dar nepasiryžęs
Vis dėlto, atlikus tyrimą pastebėta, kad į jokius sprendimus kol kas neinvestuotų beveik ketvirtadalis (23 proc.) Lietuvos gyventojų. Į juos investuoti šiuo metu mažiausiai nori nuo 18 iki 25 m. amžiaus (27 proc.) respondentai bei mažiausias pajamas – iki 300 Eur žmogui – gaunantys gyventojai (28 proc.).
„Investuoti į žaliuosius, energiją ir išteklius taupančius sprendimus yra labai racionalu. Todėl nenuostabu, kad ilgalaikę šių sprendimų vertę dažniau skaičiuoja žmonės, kurie jau ne vienerius metus patys apmoka sąskaitas, daro būsto pasirinkimus ir turi daugiau patirties“, ‒ teigia D. Andrulionienė.
Visuomenės nuomonės tyrimą „Omberg group“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2022 m. rugpjūčio 13–20 dienomis. Jo metu iš viso apklausti 1010 respondentų, gyvenančių visoje Lietuvoje.
