Šūsnį technologinių iššūkių inovatoriams metanti Klaipėda tikisi drauge su hakatono „Portathon 2022“ komandomis rasti pažangius sprendimus taršos stebėsenai ir mažinimui, saugesniems ir efektyvesniems verslo procesams, duomenų analizei.
Rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis gyvai arba virtualiai susitiksiantys dalyviai iš Lietuvos bei užsienio sprendimų generavimui dedikuos 48 valandas.
Hakatono Klaipėdoje akimirka / Organizatorių nuotr.
Technologinis hub‘as veržliems
Ketvirtą kartą organizuojamo renginio komandų registracija jau vyksta visu pajėgumu. „Studentai grįžo į auditorijas, o į biurus – įvairių sričių specialistai, komandų lyderiai. Stebėdami augančius registracijos tempus matome, kad mūsų tikslinė auditorija randa laiko ne vien studijoms ir profesiniams iššūkiams, bet ieško ir kitų formų, kaip auginti savo kompetencijas arba galbūt net kloja pamatus potencialiems startuoliams – tai išties džiugina“, – kalbėjo hakatono koordinatorė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Į hakatoną jau užsiregistravo komandos iš Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, tarptautinio LCC universiteto, Vilniaus dizaino kolegijos, tarptautiniu mastu veikianti technologinė kompanija „NFQ“.
Registruotis gali ir pavieniai inovatoriai, startuoliai – organizatoriai renginio metu padės jiems rasti bendražygių su reikalingomis kompetencijomis. Komandą turi sudaryti mažiausiai trys asmenys.
Norintys atvykti generuoti sprendimus fizinėje lokacijoje – Klaipėdos mokslo ir technologijų parke – dalyviai gali registruotis iki rugsėjo 24 dienos, o planuojantys prisijungti nuotoliniu būdu iš bet kurio miesto ar šalies turėtų užpildyti formą iki rugsėjo 29-osios.
Potencialių investuotojų akiratyje
„Nors tradiciškai hakatonas stipriausius sprendimus įvertina piniginiais prizais, tikroji vertė glūdi ne čia. Užmegzti kontaktus su skirtingų sričių ekspertais iš uosto, mokslo ir tyrimų institucijų, su Lietuvos ir užsienio verslo organizacijomis – vadinasi, užmegzti ryšius su potencialiais investuotojais ar partneriais. Neatlygintinai mentorių teikiamos konsultacijos taip pat yra labai vertingas resursas ateinant į hakatoną su tam tikra jau apmąstyta idėja ar netgi galimu konkretaus sprendimo prototipu – tokiu būdu identifikuoti silpnąsias sprendimo puses ir progresuoti galima žymiai greičiau. Tad po varžybiniu ir azartišku „Portathon“ fasadu iš tiesų yra labai daug bendradarbiavimo“, – akcentavo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Hakatono komandas į pergales ves tarptautinės mentorių pajėgos – jau prisijungė 15 ekspertų iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkins profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.
Naujų iššūkių „injekcija“
Vasarą paskelbtą pirmųjų „Portathon“ iššūkių sąrašą papildė visa rikiuotė naujų. Tvari uostamiesčių aplinka – viena pagrindinių šių metų „Portathon“ tematinių krypčių. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia sukurti automatizuotą gatvių valymo kokybės vertinimo įrankį naudojant GPS duomenis. Uostamiesčio gatvių valymą atlieka valymo įmonės pagal sudarytas sutartis ir pateikia savivaldybei savo atliktų darbų ataskaitas su GPS duomenimis. Sukurtas įrankis turėtų automatizuotai atlikti palyginamąją analizę tarp sutartyje nurodytų GPS duomenų ir ataskaitoje gautų GPS duomenų.
Du naujus iššūkius hakatonui pateikė tarptautinis projektas „DigiTechPort“ – pasitelkiant didžiųjų duomenų analizę, komandos kviečiamos sukurti sprendimų priėmimo įrankį, kuris padėtų logistikos procesų valdymo specialistams optimizuoti procesus, numatyti rezultatus, o taip pat nustatyti įvairias grėsmes, tokias kaip įrangos perkrova, netinkamas sistemos naudojimas ir didėjanti kibernetinių grėsmių rizika.
Kitas „DigiTechPort“ iššūkis – emisijų laivybos pramonėje stebėjimui ir kontrolei skirta platforma. Transporto ir tiekimo grandinių logistika turi didelį poveikį anglies dvideginio išmetimo mastams, todėl svarbu ieškoti būdų, įgalinančių laivybos pramonės dekarbonizavimą. Šiuo tikslu norima sukurti platformą, kurioje būtų stebimas ir kontroliuojamas išmetamų teršalų kiekis.
Sprendimo ieškos ir „Klaipėda ID“
Šią savaitę savo iššūkį pateikė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, paskyrusi ir 1 000 Eur piniginį prizą komandai už stiprią idėją, kurią greitu metu tikimasi realizuoti ir praktiškai.
Norima, kad hakatono dalyviai pasiūlytų įrankio, kuris rinktų ir analizuotų viešai prieinamą statistinę informaciją siekiant stebėti atskirų sektorių ekonominės veiklos poveikį regionui, sprendimą. Įrankis turėtų padėti apdoroti duomenis apie žmonių pajamas, užimtumą, infrastruktūros plėtrą, investicijas ir pelningumą ir sudarytų galimybes užfiksuoti realią jūrinio sektoriaus įmonių kuriamą pridėtinę vertę regionui – tokiu būdu įrankis pasitarnautų ir siekiant Klaipėdos miesto 2030 strategijos įgyvendinimo.
Šio iššūkio teikėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistiniai duomenys leistų efektyviai išmatuoti ne tik pažangą, bet galimai ir sąstingį, dėl kurio greitas sprendimų priėmimas tampa gyvybiškai svarbus.
Aktyviai įsitraukia Klaipėdos uostas
Dar tris iššūkius yra jau anksčiau pateikusi ir tris prizus komandoms po 1 000 Eur paskyrusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija: hakatono komandos kviečiamos pasiūlyti išmanios sinchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą, elektros energijos poreikio nustatymo (OPS) įrankio uostui IT sprendimą, nuotekų išleistuvų monitoringo sistemos sprendimą. Pastarasis iššūkis rezonuoja su visuomenėje didelio atgarsio sulaukusia marių taršos istorija. Skaitmenizuota vizualinio atpažinimo sistema, tikimasi, ateityje padės identifikuoti pakitusią vandens, tekančio į marias skirtingiems ūkio subjektams priklausančiais išleistuvais, spalvą ar kitus specifinius parametrus, kurie signalizuotų apie galimą taršą ir būtinybę specialistams operatyviai atvykti paimti mėginius ir imtis kitų esamos ar galimos taršos atveju reikiamų veiksmų.
Hakatonas turės ir technologinio dizaino iššūkį – pažangią biotechnologiją sukūręs Klaipėdos universitetas ir jo atžalinė įmonė „Inobiostar“ tikisi, kad inovatoriai pasiūlys pakuotės dizaino sprendimą produktui, kuris skirtas naftos išsiliejimų jūroje neutralizavimui.
Portathon idėjinis ir organizacinis branduolys yra Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas (KU), šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šių metų hakatono naujovė – partnerystė su Europos universitetų aljansu EU-CONEXUS, kuriam priklauso ir KU.
Su pateiktais iššūkiais išsamiau galima susipažinti KMTP tinklalapyje.