Birželio pabaigoje Seimas uždegė žalią šviesą ir pritarė įstatymų pakeitimams arba kitaip tariant – „Proveržio paketui“. Advokatų profesinės bendrijos vadovas, advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad nepaisant gerų norų, „Proveržio pakete“ įtraukta 2 GW kvota saulės elektrinėms šiuo metu sustabdė visus saulės energetikos plėtros procesus.
Birželio pabaigoje Seimas uždegė žalią šviesą ir pritarė įstatymų pakeitimams arba kitaip tariant – „Proveržio paketui“. Jo tikslas – skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, energetinę nepriklausomybę bei mažinti šiuo metu ypač aktualius elektros ir šildymo kaštus. Advokatų profesinės bendrijos vadovas, advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad nepaisant gerų norų, „Proveržio pakete“ įtraukta 2 GW kvota saulės elektrinėms šiuo metu sustabdė visus saulės energetikos plėtros procesus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, pirmiausia, pataisomis tiesiamas kelias sparčiai atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taigi „Proveržio paketas“ turi užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje.
Advokatas Gintaras Černiauskas pabrėžia, kad šis pataisų paketas svarbus ir dėl esamų aktualių įvykių Ukrainoje, rašoma pranešime spaudai.
„Dėl esamo karinio konflikto visoje Europoje jaučiama energetikos krizė bei staigus elektros ir kitų energijos šaltinių kainų padidėjimas. Taigi „Proveržio paketo“ tikslas – suteikti realią galimybę visiems interesantams įrengti atsinaujinančių energijos šaltinių parkus, kurie leistų sumažinti energetinį priklausomumą nuo kitų valstybių. Tai tuo pačiu leistų sumažinti esamas elektros energijos kainas, stabilizuoti rinką“ – teigia specialistas.
G. Černiausko teigimu, išnagrinėjus priimtą įstatymų paketą, galima matyti, kad jis suteikia daug patogių sąlygų interesantams. Šiame pakete galima aiškiau suprasti esamus reikalavimus, o pats paketas turėtų užtikrinti trumpesnę parengiamųjų darbų apimtį.
„Vystant saulės elektrines, nereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tai iš esmės paspartins ir palengvins biurokratinį mechanizmą. Taip pat, pakete nustatyti aiškūs kriterijai, kada statant vėjo elektrines bus reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos ar pilną procedūrą. Dar vienas svarbus privalumas „Proveržio pakete“ – galimybė saulės elektrines statyti žemės ūkio paskirties žemėje. Šis pokytis leis vystytojams greičiau ir palankesnėmis sąlygomis įsigyti žemės sklypus, skirtus saulės elektrinių parkams vystyti“ – pasakoja G. Černiauskas.
Slepiasi ir rizika
Tačiau „Proveržio pakete“, nepaisant siūlomų privalumų, slepiasi didelė rizika, teigia G. Černiauskas.
„Proveržio pakete“ svarbu įžvelgti ne tik pliusus. Jame svarbūs ir apribojimai. Pasak advokato G. Černiausko, „Proveržio paketo“ tikslai ir siekiai tampa nebeaktualūs ir tik deklaratyvūs, nes nepaisant privalumų, nustatoma 2 GW kvota saulės elektrinėms.
„Šis apribojamas iš esmės paneigia visus paketo tikslus ir siekiamybes. Daugybė vystytojų ir investuotojų yra nežinioje, nes šiuo metu vyrauja tokia situacija, kurioje planuojamų hibridinių ir saulės elektrinių vystymas yra sustabdytas, o Vyriausybės deklaruojami siekiai yra tik deklaratyvūs. Esamu ribojamu užkertamas kelias bet kokiam energetikos nepriklausomumui ir elektros kainos mažėjimui. 2 GW saulės elektrinių kvota turėtų būti tik minimalus tikslas, o ne apribojimas, kaip šiuo metu yra įtvirtinta“ – pasakoja advokatas.
„Šiuo metu bendraujame su vystytojais, kurie investavo dideles sumas, kad įsigytų žemės sklypų saulės elektrinių parkams statyti, tačiau visi procesai sustojo, nėra išduodami projektiniai pasiūlymai. Pasak atsakingų institucijų, 2 GW riba yra pasiekta ir netgi viršyta. Taigi realių galimybių didinti elektros energijos nepriklausomumą ir tuo pačiu mažinti esamas elektros kainas minėto „Proveržio paketo“ pagalba – nėra.
Jo nuomone, kvotos saulės elektrinėms nustatymas prieštarauja pačiam „Proveržio paketo“ tikslui ir prasmei.
„Minėtas ribojimas akivaizdžiai priešingas veikimas žmonių ir visuomenės labui. Toks reguliavimas tik labiau patvirtina korupcijos ir Vyriausybės tarnavimo siauram interesantų labui realybę. Taigi iš esmės ilgai lauktas ir daug vilčių teikęs „Proveržio paketas“ tapo ne proveržiu, o stabdžiu ir neužtikrintumo, korupcijos ženklu“ – įžvalgomis kritikavo G. Černiauskas.
Palyginimui, Vokietija, prasidėjus karui Ukrainoje, planuoja patrigubinti saulės elektrinių ir padvigubinti vėjo elektrinių skaičių. Tokiu būdu šalis planuoja pasigaminti apie 80 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių.
„Kaimyninės šalys skatina ir stengiasi didinti saulės elektrinių skaičių, o ne atvirkščiai – riboti jį. Vertinant tokius mūsų Vyriausybės veiksmus, kyla pagrįstų abejonių, kad jos nustatytas ribojimas yra susijęs tik su siekiu išlaikyti aukštas elektros energijos kainas ir taip užtikrinti „saviems“ galimybę dar daugiau pralobti paprastų žmonių sąskaita“, – teigia G. Černiauskas.
Pasak specialisto, iš esamų pavyzdžių ir Vyriausybės veiksmų galima matyti, kad formuojamas išskirtinių asmenų ratas, kuriems suteikiama galimybė vystyti ir plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius. Tačiau, jo teigimu, esama situacija iškreipiama ir elektros tinklų rezervavimo procese.
„ESO šiemet išdavė apytiksliai 4 kartus daugiau išankstinių prijungimo sąlygų ir ketinimų protokolų nei praėjusiais metais. Tikėtina, kad tai įvyko dėl vadinamojo „Proveržio paketo“ patvirtinimo, tiksliau tariant, buvo stengiamasi išvengti didėsiančių rezervacijos mokesčių.
Taigi verta pabrėžti, kad tam tikri asmenys, turėdami papildomos informacijos, atlikdami išankstines rezervacijas, priėmus „Proveržio paketą“, žinant, kad daugiau rezervacijų nebus sudaroma, sėkmingai sieks perleisti įmonės akcijas, kurios vardu rezervacijos yra atliktos.
Susidarė situacija, kada vystytojams, ketinantiems iš tikrųjų įrengti saulės parkus, nėra išduodamos prijungimo sąlygos, nesudaromi ketinimo protokolai, nes visi skirstomųjų tinklų pajėgumai jau rezervuoti. Tai iškreipia visą rinką ir, žinoma, tokių rezervacijų teisėtumas yra abejotinas bei, kaip jau ir buvo minėta anksčiau, kelia pagrįstų įtarimų dėl atsakingų asmenų korupcijos ir piktnaudžiavimo. Be to, Vyriausybė, lyg vandens į burną prisisėmusi tyli apie tinklų galios didinimo numatomus planus, kol nustatyta 2 GW kvota saulės elektrinėms susijusi tik dėl nepakankamos tinklų galios“ – įtarimais pasidalino G. Černiauskas.
„Žemiau pateikti statistiniai duomenys akivaizdžiai perteikia esamą situaciją, kuri nurodo, kad šalys, kurios yra energetiškai nepriklausomos, turi ženkliai mažesnes elektros energijos kainas“, – sako G. Černiauskas.
Pasak jo, Švedija yra viena iš lyderių tarp elektros energijos nepriklausomumo. Tai puikiai atsispindi vyraujančioje elektros energijos rinkos kainoje. Taip pat, Ispanijos Karalystės saulės energijos istorija yra vadovėlinis pavyzdys kitoms Europos šalims. Nuo 2019 m. saulės energijos generavimas buvo beveik padvigubintas nuo 15 TWh iki 26 TWh. Pagal dabartinius planus, saulės energija iki 2030 m. pagamins beveik 30 % elektros energijos (šiuo metu ši dalis yra 10 %).
Pirmą kartą visoje Europoje vėjo ir saulės energija kartu (547 TWh) pagamino daugiau elektros nei dujos (524 TWh). Daugelis Europos šalių dabar padėjo pagrindus sparčiam saulės energijos augimui, ir ne tik Pietų Europoje, kur saulės energijos potencialas yra didžiausias.
Tuo tarpu, Lietuva, priimdama „Proveržio paketą“, priėmė sprendimą negerinti Lietuvos ekonominės situacijos. Iš esmės tokia tvarka veikia priešingai Lietuvos interesams“ – įžvalgomis dalinasi advokatas.
„Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad iki šiol žiniasklaidoje apie tai nėra kalbama, o antikorupcinio pobūdžio specialiosios tarnybos nėra pradėjusios ar susidomėjusios esama situacija. Pagrįstai galima teigti, kad valstybinis aparatas yra susikoncentravęs tenkinti vidinius interesus, išlaikyti elektros energijos monopolį, apribojant ir neleidžiant į rinką įsitraukti vystytojams ir verslininkams, kurių dėka rinkoje galėtų atsirasti kardinalių kainos pokyčių“, – pridūrė G. Černiauskas.
