Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įmonės „Panevėžio stiklas“ generalinis direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad gaminti stiklui reikia ypatingai daug energetinių resursų.
„Todėl mes, kaip ir kitos panašios įmonės, jau antri metai susiduriame su milžiniškai iššūkiais, kai dujos ir elektra brangsta tiesiog kartais. Per paskutinius 10 metų dujų kaina biržoje buvo apie 20 eurų už megavatvalandę. Dabar kaina biržoje svyruoja 100–200 eurų už megavatvalandę. Iki kainų pakilimo dujos sudarė 10 proc. kaštų. Dabar sąskaitos už dujas sudaro jau 50–60 proc. įmonės kaštų.
Tokią pačią situaciją turime ir su elektra. Jeigu anksčiau elektros kaina biržoje siekė 0,06 euro už kilovatvalandę, praėjusį mėnesį kaina pakilo iki 0,48 euro“, – skaičiavo įmonės vadovas.
Vis tik G. Petrauskas tikino, kad gamybos stabdyti dabar dar nesiruošia.
„Taupome kiek galime, bet gamybos kol kas nemažiname. Priešingai, planuojame spartinti investicijas, kurios su tais pačiais energetiniais resursais padės pagaminti didesnį kiekį produkcijos.
Gaminame ne galutiniams vartotojams, bet gaminius parduodame kitiems verslams. Tad kol kartu su partneriais dalinamės nuostolius, o išaugusius kaštus perkeliame galutiniam vartotojui. Šiais metais balansuojame ant nulio, bandome išgyventi. Todėl kol kas ir neatleidžiame darbuotojų“, – komentavo įmonės vadovas.
Jo teigimu, stiklo pramonėje gamybos sumažinti neįmanoma.
„Stiklo gamybai reikalinga krosnis turi visą laiką veikti. Kuo mažiau gaminsime, tuo gamyba bus nuostolingesnė. Bet kokiu atveju turime gaminti daugiausiai, kiek galime. Krosnį gesiname vieną kartą per 15 metų, kai reikia ją perrinkti. Krosnis visą laiką veikia, ją sustabdžius, paleidimas užtruktų ilgai ir būtų labai brangus“, – pasakojo G. Petrauskas.
Anot jo, ateityje planuojama pasistatyti saulės elektrinę ir dalį energijos pasigaminti patiems.
„Gaila, kad dar vis nestartuoja paramos verslui programa, kad galėtume greičiau statyti saulės elektrinę. Taip pat labai ilgai trunka ESO leidimų tvarkymai – kitaip sakant biurokratija tvirta.
Verslui trumpalaikėje perspektyvoje padėtų subsidijos. Vis dėlto jos padėtų išgyventi šiandien, tačiau sprendimus reikėjo daryti dar seniau“, – tikino G. Petrauskas.
Dalis verslų sustabdė veiklą, bando elektrą gaminti patys
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sakė, kad verslas kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais, tačiau jis turi žinoti, ko siekia ir kokius pokyčius prognozuoja valdžia ir norėtų, kad su jais būtų tariamasi.
„Verslai turi būti išklausomi. Tačiau Vyriausybė priima sprendimus uždarose grupėse, dažniausiai nesitardama. Bet verslai turi žinoti, kas bus ateityje, kokių priemonių tam tikrais klausimais imsis valdžios struktūros.
Pavyzdžiui, Latvijoje šiuo metu pateikti didžiuliai paramos paketai, kurie pateikti svarstymams, kaip valstybė padės verslui. O mes kol kas girdime tik apie pagalbą gyventojams. Taip, žmonėms reikia padėti. Tačiau verslas ir yra gyventojai. Jeigu nepadėsime verslui gyventojai praras darbus, pragyvenimo šaltinį. Tada valstybė turės papildomai investuoti dar daugiau pinigų, kad galėtų padėti darbo netekusiems gyventojams“, – komentavo verslo atstovas.
Vis tik V. Matkevičius sutiko, kad per pastaruosius metus verslai susikrovė nemažas atsargas, tačiau jos tirpsta.
„Didelėms įmonėms sunku išlaikyti konkurencingumą su užsienio verslais. Jos kažkiek dar dengia kaštus iš sukauptų lėšų, tačiau tai daryti galės nebeilgai.
Tad įmonės turi žinoti, kas laukia ateityje. Gal tereiks pakentėti tik 3 mėnesius? Tačiau mes to nežinome, nes niekas to nesako“, – atkreipė dėmesį verslo atstovas.
Jo teigimu patys verslai irgi taupo.
„Tam yra taikomos įvairios priemonės. Ir ne tokios, kaip pakrovėjų ištraukimas iš rozečių. Jeigu verslas nori kažką sukurti, privalo darbuotojams užtikrinti patogias darbo sąlygas. Nebus taip, kad darbuotojai dirbs patalpoje, kuri šildoma tik iki 19 laipsnių. Patalpos bus šildomos tiek kiek reikia, o vasarą vėsinamos – kiek reikia.
Situacijos nedramatizuojame, bet dalis įmonių jau laikinai sustabdė gamybą, nes nebegali pakelti dujų kainų. Kitos įmonės dėl elektros kainų sumažino gamybą ir ieško alternatyvų. Jos jungia generatorius, degina dyzelinį kurą, gamina elektrą kitais būdais. Tokioje situacijoje kalbėti apie ekologinius dalykus tampa nebepopuliaru. Nors visa valstybės politika yra nukreipta būtent į tai“, – komentavo V. Matkevičius.
Lietuva pralaimi konkurencingumo kovą
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad verslo situacija prastėja.
„Įvairios apklausos rodo, kad Lietuvos pramonės nuotaikos blogėja. Netrukus matysime, kad tai atsispindės ir gamybos rodikliuose. Energetikos kainų augimas aktualiausias būtent šiam sektoriui. Rudenį iš pramonės įmonių girdėsime pranešimus, kad jos stabdo gamybą, nes gaminti nebeapsimokės dėl didelių kaštų.
Taip pat prastėja ir mažmeninės prekybos situacija. Kol kas silpniausia Lietuvos ekonomikos grandis yra vidaus vartojimas. Pavyzdžiui, liepos mėnesį metinis degalų pardavimas nukrito 6 proc. Tai rodo, kad žmonės dėl aukštos infliacijos mažiau perka degalų. Dar 7 proc. nukrito IT ir elektronikos prekių pardavimai“, – komentavo ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, be jokios abejonės verslui reikia paramos, ypač pramonės sektoriui.
„Daugelis Europos Sąjungos valstybių jau ėmėsi padėti verslui. Lietuvoje pagrindinės antiinfliacinės priemonės yra nukreiptos į vartotojus.
Vyriausybė galėtų atidėti įmonėms mokesčius, panašiai, kaip tai buvo daroma pandemijos laikotarpiu. Galima būtų išskirti sektorius, kurie sunaudoja daugiausiai dujų, elektros ir mokesčius atidėti būtent jiems. Dar galima išskaidyti energetikos mokėjimus, tai leistų įmonėms atlaisvinti savo apyvartinį kapitalą ir tęsti veiklą. Galima būtų ir užšaldyti energetikos kainas verslui“, – vardijo ekonomistas.
Pasak jo, visos priemonės turi būti nukreiptos į apyvartinių lėšų atlaisvinimą.
„Valstybė galėtų toms įmonėms, kurios sunaudoja daugiausiai energetinių resursų, mokėti išmokas. Tačiau įmonė už tai galėtų įsipareigoti, kad nemažins darbuotojų skaičiaus ar jų atlyginimų. Premijos ar išmokos galėtų būti mokamos ir toms įmonėms, kurios efektyvina veiklą, taupo energiją.
Dar galima atšaukti mažesnius mokesčius įmonėms, pavyzdžiui, nekilnojamo turto mokestį arba sumažinti akcizus degalams“, – siūlė ekonomistas.
Jo teigimu, jeigu valdžia nesiims jokių priemonių, tiesiog prarasime konkurencingumą.
„Jeigu vienos valstybės padeda verslui, o kitos ne, tai Lietuvos pramonė taps nekonkurencinga. Šiuo metu kova tarp Europos verslų vyksta nesąžiningai. Vienos įmonės gyvena gerai, nes jų valstybės jas remia, o kitur įmonės gyvena sunkiau, nes valstybės joms mažiau padeda. Lietuva turi padėti verslui, nes kitu atveju mažės atlyginimai, didės nedarbas“, – tikino A. Izgorodinas.