VU studentai ir tyrėjai turėjo galimybę sudalyvauti susitikime su šiuolaikinės fizikos pasaulio ikona, futuristu ir mokslo populiarintojui, stygų teorijos bendrakūrėju ir visko teorijos tyrinėtoju Niujorko universiteto profesoriumi Michio Kaku. Profesorius dalijosi faktais apie savo akademinį kelią, palietė tokias temas kaip klimato kaita, dirbtinis intelektas, alternatyvi fizika, Stygų teorija, kilpinė kvantinė gravitacija ir atsakė į studentų užduotus klausimus.
Rugsėjo 7 d. Vilniaus universiteto (VU) studentai ir tyrėjai turėjo galimybę sudalyvauti susitikime su šiuolaikinės fizikos pasaulio ikona, futuristu ir mokslo populiarintoju, bestselerių autoriumi, stygų teorijos bendrakūrėju ir visko teorijos tyrinėtoju Niujorko universiteto (CUNY) profesoriumi Michio Kaku. Diskusijos metu profesorius dalijosi faktais apie savo akademinį kelią, palietė tokias temas kaip klimato kaita, dirbtinis intelektas, alternatyvi fizika, Stygų teorija (String Theory), kilpinė kvantinė gravitacija ir atsakė į studentų užduotus klausimus.
VU / J. Auskelio nuotr.
„Šiandien prof. M. Kaku yra vienas plačiausiai pasaulyje pripažintų mokslo atstovų, įkvėpusių rinktis fizikos studijas ne vieną fizikų kartą. Profesoriaus charizma ir sugebėjimas elegantiškai aiškinti sudėtingiausias teorijas žavi ne tik mokslininkus, bet ir plačiąją visuomenę“, – sako diskusijos iniciatorė ir moderatorė, VU Fiziko fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.
Rinktis fiziką įkvėpė A. Einšteino nebaigta vieningo lauko teorija
Susitikimo su studentais metu prof. M. Kaku atskleidė, kad jo paties kelio moksle atskaitos tašku tapo Albertas Einšteinas: „Buvau aštuonerių, kai mirė iškilus mokslininkas. Laikraščiai išspausdino nuotrauką su ant jo darbo stalo gulinčiu nebaigtu rankraščiu ir maždaug tokia antrašte: Didžiausias mūsų laikų mokslininkas nesugebėjo baigti šios knygos. Bibliotekoje sužinojau, kad šis žmogus buvo A. Einšteinas, o knyga – nebaigta Vieningo lauko teorija (arba Visko teorija, angl. Theory of Everything). Neilga lygtis, galinti apibendrinti visatos dėsnius. Tam nusprendžiau paskirti savo gyvenimą.“
Be ambicijos užbaigti vieningo lauko teoriją, prof. M. Kaku turi ir visą spektrą kitų interesų. Didelę dalį jų sudaro tendencijų, turinčių įtakos verslui, medicinai, finansams ir mūsų gyvenimo būdui, prognozavimas. Profesorius taip pat siekia įrodyti ir garsiąją stygų teoriją.
„Fizikos mokslas tam tikra prasme artėja prie krizės. Mes tapome pernelyg sėkmingi. Tokie sėkmingi, kad turime teoriją, aiškinančią beveik viską – standartinį modelį (angl. Standard Model). Bet ji turi problemą, nes leidžia paaiškinti elementariąsias daleles, o kas toliau? Kaip sakė Einšteinas, gamta mums parodo tik liūto uodegą, ką atitiktų standartinis modelis. O kas tas liūtas?“, – diskusijos metu retoriškai klausė prof. M. Kaku.
Pasak jo, dabar žinomus visatos dėsnius – beveik visko teoriją – galima užrašyti ant vieno popieriaus lapo. Vienoje eilutėje yra Einšteino bendrasis reliatyvumo principas, o po to dar kelios eilutės, skirtos standartiniam modeliui. Problema, kad šios dvi teorijos nepalaiko viena kitos bei yra grindžiamos skirtingais principais ir matematika.
„Todėl man ir rūpi rasti metaforinę bambagyslę tarp mūsų kūdikiškos visatos, kai ji gimė iš galimai daugialypės visatos, bei parašyti subalansuotą pasakojimą apie fizikų bendruomenės siekį įrodyti Stygų teoriją. Ir taip išspręsti problemą: netvarkingą Reliatyvumo teoriją susieti su netobulu subatominių dalelių standartiniu modeliu į vieną elegantišką Visko teoriją“, – aiškino profesorius.
Kada visko teorija bus įrodyta ir kokių eksperimentų reikia jos verifikacijai?
„Žmonės dažnai pamiršta, kad fizikos eksperimentai yra vykdomi ne tiesiogiai. Iš kur mes žinome, kad Saulė yra sudaryta iš vandenilio? Kaip atrodo DNR molekulė? Niekas nebuvo Saulėje, niekas iš arti nematė šios molekulės. Šie atradimai įvyko, o vėliau ir reiškinių apibrėžimai buvo sukurti laboratorijose“, – teigia prof. M. Kaku.
Pasak profesoriaus, ieškant atsakymų į mokslininkus dominančius klausimus, nereikia turėti Paukščio tako dydžio dalelių greitintuvo. Kai kurie atsakymai slypi tarp mūsų, ir tik laiko klausimas, kada jie bus atrasti. Kitas būdas – tamsioji materija, susidedanti iš mums nežinomų dalelių. Manoma, kad visoje visatoje tik 10-20 proc. objektų yra sudaryti iš mums pažįstamų dalelių, o 80-90 proc. yra tamsioji materija. Taigi didžioji visatos dalis yra nematoma, nors žinoma, kad ji egzistuoja, nes galima aptikti jos gravitacinį poveikį.
„Kol kas pagrindinis kandidatas tamsiosios materijos prigimčiai paaiškinti – tai fotinas, fotono super-partneris, numatytas stygų teorijoje. Kur jį rasti? Tai galėtų užfiksuoti tyrimo centruose esančios kibirkštinės kameros. Todėl naujų atradimų, susijusių su tamsiąja materija, galime tikėti bet kada“, – tvirtino prof. M. Kaku.
Kosminės galimybės ir žemiškos problemos
Atsakydamas į klausimą apie potencialiai kitoje visatos pusėje egzistuojančias intelektualias būtybes, prof. M. Kaku tokios galimybės neatmeta: „Žinome penkis tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Maždaug penktadalis jų yra panašios į Žemę. Vadinasi, mūsų galaktikoje yra šimtas milijardų žvaigždžių, aplink kiekvieną jų vidutiniškai skrieja po vieną ar daugiau planetų."
Mokslininkas priduria, jog bendrai tikimybė, kad be mūsų visatoje egzistuoja gyvybė, siekia beveik 100 proc. Kitas intelektualias gyvybės formas galima įsivaizduoti tuo atveju, jei jos patiria evoliucinį spaudimą.
„Kitas klausimas, kodėl jos mūsų neaplanko. O gal lanko mums nežinant? Kartais gaunu elektroninius laiškus, kuriuose rašoma – profesoriau, ateiviai ne „ten“, jie yra čia, žemėje. Kai paklausių jų, iš kur jie žino, girdžiu istorijas apie juos pagrobusias skraidančias lėkštes. Turiu jiems patarimą, kai kitąkart atsidursite skraidančios lėkštės viduje, pavokite iš ten bent sąvaržėlę“, – juokavo profesorius.
Pasak jo, kol kas milijono dolerių vertas klausimas – tai klimato kaita. Prof. M. Kaku apgailestavo, jog nežino, ar dar įmanoma pergudrauti globalinio atšilimo procesus. Visgi, didele viltimi energetikos ateičiai profesorius laiko branduolinę sintezę. Šis procesas primena Saulės gelmėse gaminamą energiją. Tai – mažiau žinoma ir priešinga branduolių dalijimuisi reakcija, vykstanti tada, kai du atomai susilieja į sunkesnį atomą ir išlaisvina energiją.
Į šiuos ir kitus klausimus prof. M. Kaku atsakė juos uždavusiems studentams renginio metu. Keli iš klausimų autorių loterijos būdu buvo apdovanoti prof. M. Kaku knyga „Dieviškoji lygtis“ (angl. The God Equation) su jo autografu.
Į Lietuvą vadovų konferencijos EBIT organizatorių kvietimu atvykęs prof. M. Kaku yra parašęs penkias knygas, patekusias į „The New York Times“ bestselerių sąrašą. Tai tokie veikalai kaip „Dieviškoji lygtis“„Žmonijos ateitis“ (angl. Future of Humanity), kurioje numatoma kosmoso programos ateitis, kuri yra vertinama ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais, „Proto ateitis“ (angl. The Future of the Mind). Taip pat knygos Ateities fizika“ (angl. Physics of the Future) ir „Neįmanomybių fizika“ (angl. Physics of the Impossible) ir kt.
