Lietuva pasidavė Europoje vyraujančiai tendencijai ir šių metų birželio pabaigoje sugriežtino įstatymą, reglamentuojantį pinigų plovimo prevenciją. Šie pakeitimai sukėlė sambrūzdį virtualiųjų valiutų sektoriuje.
Lietuva pasidavė Europoje vyraujančiai tendencijai ir šių metų birželio pabaigoje sugriežtino įstatymą, reglamentuojantį pinigų plovimo prevenciją. Šie pakeitimai sukėlė sambrūzdį virtualiųjų valiutų sektoriuje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruosius kelerius metus Estija buvo tituluojama virtualiųjų valiutų lydere mūsų regione dėl palankios reguliacinės aplinkos šio verslo vystymui. Visgi, kaimynai pernai pakeitė požiūrį ir sugriežtino reglamentavimą. Tada virtualiųjų valiutų verslas atsisuko į Lietuvą, kurioje iki šių metų pakeitimų buvo gana liberalus teisinis režimas šio verslo atžvilgiu.
Lietuvos banko duomenimis, skaičiuojama, kad 2020 m. Lietuvoje įsikūrė 8 virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės. Palyginti pernai, po to kai Estija sugriežtino reikalavimus, – 188.
Jau ne kartą Europos finansų rinkos priežiūros institucijos yra išreiškusios požiūrį, kad virtualiosios valiutos turėtų būti reguliuojamos jei ne pasauliniu, tai bent jau Europos mastu. ES jau yra gerokai pasistūmėjusi vieningo reglamento link. Jei bus priimtas, tikimasi, kad MiCA reglamentas (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) būtų taikomas nuo 2025 metų. Šiuo klausimu kaip tik prieš kelias savaites Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo MiCA reglamentui.
Bet Lietuva, kaip ir kelios kitos ES šalys, nusprendė nelaukti vieningo reguliavimo ir priėmė griežtesnes taisykles. Tikėtina, kad nemažai prie to galėjo prisidėti ir intensyvi kripto verslo imigracija iš kitų ES šalių į Lietuvą bei su tuo susijusios pinigų plovimo rizikos.
Įstatymo pakeitimai numato pereinamąjį laikotarpį ir įsigalios etapais. Pirmosios dalies griežtesnių reikalavimų įsigaliojimo laukiame jau šių metų lapkričio mėnesį. Todėl tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu naujos šio verslo migracijos bangos neišvengsime.
Įstatinis kapitalas ir draudimas
Visų pirma, įstatymo pakeitimais numatomas aukštesnis minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Šiuo metu minimalus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 eurų, o akcinės bendrovės (AB) ne mažesnis kaip 25 000 eurų. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams, kurie įsteigti kaip UAB arba AB, bus taikomas minimalus 125 000 eurų įstatinio kapitalo reikalavimas.
Kitokios teisinės formos juridiniams asmenims arba, pavyzdžiui, filialams, bus privaloma turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.
Iki šiol, pastarasis draudimo arba laidavimo/garantijos reikalavimas nebuvo taikomas. Šis reikalavimas naujai į Lietuvą ateinantiems operatoriams galios nuo 2022 m. lapkričio 1 d. O jau veikiantiems operatoriams iki 2022 m. gruodžio 31 d reikės pasididinti įstatinį kapitalą iki minimalios reikalaujamos 125 000 eurų sumos.
Minimalios įstatinio kapitalo ribos padidinimas gali turėti reikšmės kripto turto sektoriui. Tikėtina, kad tai atsijos tuos, kurie ateina nepasiruošę vykdyti veiklos arba yra visiški naujokai rinkoje. Tie, kurie tik perkelia verslus iš kitų jurisdikcijų ir čia steigia naujus juridinius asmenis (UAB ar AB), tikėtina, su didesniais sunkumais dėl didesnio įstatinio kapitalo poreikio nesusidurs.
Visai kas kita gali būti su reikalavimu pateikti draudimą arba laidavimą/ garantiją. Šio reikalavimo nustatymas nereiškia, kad rinkoje rikiuosis draudikai ir bankai, kurie norės teikti tokią paslaugą. Ypač atsižvelgiant į virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikingumą. Tokiu atveju vienintelė galimybė operuoti Lietuvoje bus steigti antrinę įmonę Lietuvoje AB arba UAB teisine forma. Klausimas, ar visais atvejais tokia teisinė forma bus patraukli.
Naujo darinio su visa organizacine struktūra steigimas vietoje filialo gali neatitikti kai kurių įmonių grupių verslo plėtros strategijų ir nepagrįstai iškelti steigimo kaštus.
Reikalavimas yra, specialistų nėra
Griežtesni reikalavimai nustatomi ir minėtų operatorių vadovybei. Pirma, nustatoma, kad operatorių vadovybė (vadovas, valdybos nariai ir pan.) negali dirbti keliuose juridiniuose asmenyse, teikiančiuose virtualiųjų valiutų keitimo ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugas (išimtis taikoma tais atvejais, kai bendrovės priklauso vienai grupei).
Tokiu būdu iš esmės bandoma šių įmonių vadovybei nustatyti aukštesnius standartus, panašius į tuos, kurie taikomi kitiems licencijuojamiems ar reguliuojamiems finansų rinkos dalyviams.
Tiesa, reikia pažymėti, kad įprastai licencijuojamiems subjektams, pavyzdžiui, bankams, įstatymai nenustato tokio draudimo. Tiesiog nusistovėjo tokia praktika, nes priežiūros institucijos tvirtina vadovų kandidatūras.
Antra, nustatoma, kad operatorius turi turėti bent vieną vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas. Iš praktikos toks vyresnysis vadovas paprastai yra ne kas kitas kaip pinigų plovimo prevencijos specialistas, kuris organizuoja pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bendrovėje. Didesnės įmonės įprastai turi net ne vieną tokį pareigūną. Tik pradedančių įmonių atveju paprastai šią funkciją atlieka vienas asmuo.
Aiškinamajame rašte šis apribojimas grindžiamas kripto turto paslaugas teikiančių subjektų bendradarbiavimo su priežiūros ir kontrolės institucijomis būtinybe. Esą to reikia tam, kad priežiūros institucijoms atvykus į įmonės būstinę, jos atstovai turėtų įgaliojimus bendrauti su pareigūnais ir teikti jiems kompetentingus atsakymus bei paaiškinimus.
Beje, pinigų plovimo prevencijos specialistų paklausa Lietuvoje yra labai išaugusi. Ji šoktelėjo po to, kai Lietuva patraukė fintech įmonių dėmesį, ir dar kartą, kai Estija sugriežtino kripto verslo taisykles. Todėl nemažai šios srities specialistų mūsų šalyje yra ne iš Lietuvos.
Kyla klausimas, ar toks reikalavimas dar labiau neiškreips rinkos, kai minėtų specialistų poreikis yra milžiniškas, o kompetentingų specialistų ir jas ruošiančių institucijų (neskaitant tarptautinių organizacijų), rinkoje trūksta. Galima manyti, kad, siekiant vien formaliai išpildyti šį reikalavimą, į minėtą poziciją gali būti priimami asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, bet nebūtinai yra geriausi šios srities specialistai. Šią tendenciją gali padiktuoti būtent minėtas specialistų trūkumas.
Nepriekaištingos reputacijos testas
Kaip ir reguliuojamo finansų sektoriaus vadovams ir naudos gavėjams, kripto verslo (vadovams, valdybos nariams), priežiūros organų (stebėtojų tarybos) nariams ir naudos gavėjams iškeliami aukštesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai valdymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad neteistumo reikalavimas galiojo ir anksčiau. Tačiau apėmė tik sunkias nusikalstamas veikas, o pakeitimais apima ir nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir visuomenės saugumui.
Dar vienas svarbus pakeitimas - veiklos vykdymo Lietuvoje reikalavimas. Reikia pripažinti, kad daugumai į mūsų šalį ateinančių kripto turto įmonių Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Mūsų kripto rinka (įskaitant ir asmenų ratą, kuris naudotųsi operatorių paslaugomis) yra per maža, kad minėti verslai galėtų išlaikyti verslą jį vykdydami vien Lietuvoje.
Nepaisant to, įstatymo pakeitimais numatoma, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos. Taip pat nebus galima atlikti funkcijų ir teikti paslaugų iš Lietuvos išimtinai tik kitos valstybės klientams.
Kitaip tariant, šiuo pakeitimu verslo vykdymas peržengiant vienos sienos ribas yra aiškiai apribojamas ir siekiama užtikrinti, kad įsisteigimas Lietuvoje būtų ne vien formalus, bet ir faktinis. Pati idėja yra suprantama, tačiau klausimas, ką praktikoje reikės daryti, kad šis reikalavimas būtų laikomas tinkamai išpildytu. Pavyzdžiui, ar pakaks turėti Lietuvoje ofisą ir darbuotojus bei kelis klientus (tiek Lietuvos klientų, kiek rinka padiktuoja, o ne priežiūros institucijos ar įstatymų leidėjas nustato), ar visgi institucijos sieks, kad tam tikra klientų portfelio dalis būtų iš Lietuvos.
Jei visgi reikėtų išlaikyti pakankamai didelį Lietuvos klientų portfelį, tikėtina, šis reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas, nes Lietuvos rinka yra labai maža, o kripto įmonių, besisteigiančių čia, kiekis jau dabar yra labai didelis (gerokai virš 200 ir skaičius nuolat didėja). Potencialių klientų kiekis atitinkamai bus vis sunkiau visiems pasiekiamas.
Tapatybės nustatymas – nuo 700 Eur
Daug debatų tiek Seimo salėje, tiek ir viešoje erdvėje susilaukė klausimas dėl klientų tapatybės nustatymo, kai atliekamos vienkartinįs operacijos. Šiuo metu įstatymas numato, kad operatoriai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, kai suma virtualiąja valiuta yra lygi ar viršija 1 000 eurų (ar ekvivalentą užsienio valiuta).
Priimant įstatymo pakeitimus Seimo posėdžių salėje keliavo net keli projektai, kurių vienas numatė ribos sumažinimą iki 700 eurų, o kitame siūlyta išvis atsisakyti minėtos ribos. Kitaip tariant, kaip ir Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje bei Singapūre, norėta nustatyti 0 EUR ribą.
Visgi, dienos šviesą išvydo liberalesnė Seimo priimta projekto versija, kuri numato 700 eurų ribą. Tai iš esmės reiškia, kad vienkartinės operacijos ir sandoriai virtualiąja valiuta iki 700 eurų nereikalaus klientų tapatybės nustatymo. Šis pakeitimas įsigalios 2023 m. sausio 1 d.
Kiti pakeitimai numato, kad bus sudarinėjamas viešas virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašas (įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.). Be to, nelaukiant MiCA reglamento priėmimo, kuris turėtų detalizuoti šiuos klausimus, įstatymo pakeitimais Lietuvoje numatomi griežtesni (detalesni) reikalavimai informacijos apie operacijas ir sandorius virtualiąja valiuta rinkimą (įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.).
Ribojimų pasekmės
Atsakant į klausimą, ar nauji ribojimai nenumarins šio verslo, matyt, galima daryti išvadą (arba tikėtis), kad ne. Tačiau neatmestina, kad verslai gali sekti tuo pačiu pavyzdžiu kaip ir po reguliavimo griežtinimo Estijoje. Kaip nemažai kriptoturto verslų iš Estijos migravo į Lietuvą, taip ir tikėtina, kad šie verslai gali toliau tęsti migraciją į kitas ES šalis, kuriose bent jau iki MiCA priėmimo ir įsigaliojimo bus taikomas liberalesnis režimas kriptoturto įmonių atžvilgiu. Kokios tai galėtų būti jurisdikcijos ir kiek šių verslų išliks Lietuvoje, parodys laikas.
Advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Aurelija Balčiūnė
