Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga. Liepos mėnesį infliacija 19-oje euro zonos šalių Europoje pasiekė naują visų laikų rekordą – 8,9 procento, o tai paskatino didėjančios energijos kainos, rašo Euronews ir „Financial Times“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Elektros kainos Europoje pakilo iki naujų rekordų, nes užsitęsusi karščio banga sutrikdė elektros rinkas, kurios ir taip buvo įtemptos dėl sumažinto dujų tiekimo iš Rusijos. Vokietijos bazinės apkrovos galia, tiekiama kitais metais, o tai yra lyginamoji Europos kaina, prieš savaitę padidėjo daugiau nei 5 procentais ir pasiekė rekordinius 455 eurus už megavatvalandę.
Tai penkis kartus didesnė kaina nei tuo pačiu metu pernai. Prancūzų kontraktas buvo padidintas 4 procentais ir pirmą kartą viršijo 600 eurų už megavatvalandę. Energijos kainos, kurioms didelę įtaką daro dujų, kaip pagrindinio elektros energijos gamybos šaltinio, kaina, augo visus metus, nes dujų kaina padidėjp daugiau nei keturis kartus.
Praėjusį mėnesį užsitęsusi karščio banga Europoje dar labiau paaštrino problemą, nes sutriko gamybos pajėgumai, taip pat padidėjo elektros paklausa. Mažas vėjo greitis dėl aukštos temperatūros sumažino vėjo energijos gamybą, o krintantis vandens lygis palei Reino upę sutrikdė anglies tiekimą į Vokietijos elektrines, sakė William Peck, žaliavų analizės įmonės ICIS energijos rinkos analitikas.
Jis pridūrė, kad Prancūzijoje, kur upės naudojamos daugeliui atominių elektrinių aušinti, žemas vandens lygis taip pat paveikė gamybą. Daugiau nei pusė Prancūzijos branduolinės energijos pajėgumų šiuo metu yra neprisijungę, nes vyksta elektrinių remontai.
Prancūzija savo pagamintą elektros energijos perteklių dažniausiai eksportuoja. Tačiau šiais metais ji tapo grynąja importuotoja, o tai reiškia, kad kaimyninės šalys degina papildomas dujas, kad pagamintų elektros Prancūzijai, lygiai tuo pačiu metu, kai Europa bando sukaupti atsargas žiemai. Remiantis Vokietijos federalinės tinklų agentūros duomenimis, Vokietija birželį į Prancūziją eksportavo apie 600 000 MWh grynosios elektros energijos, palyginti su 300 000 MWh importu iš kaimynės prieš metus.
Sujungtas Europos elektros tinklas reiškia, kad rekordinės išankstinės elektros kainos Europoje taip pat didina sąnaudas Jungtinėje Karalystėje. Tai buvo pagrindinė priežastis naujausioms prognozėms, kad vidutinės JK energijos sąskaitos kitais metais gali išaugti virš 5000 svarų sterlingų, teigia Peckas.
Praėjusį mėnesį britai kiekvieną dieną į Prancūziją eksportuodavo net 10 procentų savo vidaus elektros energijos poreikio. Investicijų ir priežiūros trūkumas pandemijos metu, dujų rinkų sutrikimai po Rusijos invazijos į Ukrainą ir vasaros karščio banga reiškia, kad aukštos kainos išliks „labai ilgai“.
Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. pirmąjį ketvirtį didmeninės elektros kainos Ispanijoje ir Portugalijoje padidėjo 411 proc., Graikijoje – 343 proc., Prancūzijoje – 336 proc., Italijoje – 318 proc.
Nėra jokių ženklų, kad energetikos krizė artimiausiu metu pagerėtų, nes Europa ruošiasi galimybei, kad Rusija visiškai nutrauks dujų tiekimą, keršydama už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Energijos kainoms kylant, o atlyginimams nesikeičiant, vieni gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o kiti yra priversti apsispręsti, ar išleisti savo ribotas lėšas šviesai namuose ar šaldytuvo turiniui.
Vyriausybės žino, kad žmonėms sunku ir kad šią žiemą viskas dar pablogės. Štai kodėl daugelis Europos šalių ruošiasi padėti žmonėms.
Didžioji Britanija
Energijos kainos čia šiemet augo labiau nei aštuntajame dešimtmetyje, kai šalis patyrė katastrofišką ekonomikos nuosmukį. Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey sakė, kad dėl šių energijos sąskaitų padidėjimo britai susiduria su „istoriniu sukrėtimu realioms pajamoms“.
Vyriausybė imasi kovoti su ateinančia krize, kiekvienam namų ūkiui garantuodama apmokėti 400 svarų (475,6 EUR) sąskaitą už energiją, kuri bus sumokėta tiesiogiai į sąskaitas, kuriose nustatytas automatinis mokėjimas jų energijos tiekėjui, arba gali būti mokama atskirai.
Namų ūkiai, kurie sunkiai verčiasi ir jau gavo valstybės pašalpas, be 400 svarų nuolaidos gaus vienkartinę „pragyvenimo išlaidų“ išmoką – 650 svarų (773 eurus), o pensininkai gaus papildomą išmoką – 300 svarų (357 EUR) šią žiemą. Neįgalieji taip pat gaus 150 svarų (178 eurų) išmoką, kuri padengs padidėjusias pragyvenimo išlaidas.
Italija
Italija, kuri, kaip ir kitos Europos šalys, kenčia dėl Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo, planuoja skirti 200 eurų premiją darbuotojams, uždirbantiems 35 000 eurų ar mažiau per metus ir pasiūlyti 20 procentų mokesčių kreditą daug energijos naudojančioms įmonėms, kurių kainos išaugs daugiau nei 30 procentų. Italija taip pat paskelbė apie savo ketinimą apmokestinti iš aukštesnių energijos kainų besipelnančius įmones.
Ispanija
Kaip ir Italija, Ispanija nusprendė apmokestinti tas energetikos bendroves, kurios pelnosi iš energijos kainų padidėjimo, o surinktus pinigus panaudoti savo piliečių sąskaitoms apmokėti. Madridas jau sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) sąskaitoms už energiją nuo 21 procento iki 10 procentų, o esamą mokestį už elektrą – nuo 7 procentų iki 0,5 procento. Kaip ir Portugalija, Ispanija šiuo metu taiko vienerių metų trukmės dujų kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Europos Komisija, o tai užtikrina, kad jos išliks mažesnės nei vidutiniškai 50 eurų už megavatvalandę.
Prancūzija
Prancūzija taip pat siūlo vienkartinę išmoką savo piliečiams, kad padėtų jiems išgyventi sunkius laikus, nors ji gerokai mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Tačiau Prancūzija privertė valstybinį energijos tiekėją EDF metams apriboti didmeninės elektros energijos kainų kilimą iki 4 procentų. Numatoma, kad šis žingsnis kainuos 8,4 mlrd.
Šalies galutinio elektros suvartojimo vidaus mokestis (TICFE) taip pat sumažintas nuo 22,50 euro už megavatvalandę iki 1 euro už megavatvalandę namų ūkiams ir 0,50 euro už megavatvalandę įmonėms. Prancūzijos vyriausybė šiuo žingsniu siekia apriboti elektros kainų kilimą iki 4 proc., palyginti su tikėtinu 45 proc.
Vokietija
Vokietija, kuri pastaruoju metu stengėsi pažaboti savo didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų, patvirtino du pagalbos paketus už 30 mlrd. eurų, kad padėtų savo piliečiams šiais metais kylant energijos kainoms.
Vokietijos vyriausybė visiems mokesčių mokėtojams pasiūlys vienkartinį 300 eurų energijos kainos fiksuotą tarifą, kuris bus pervestas iš darbdavio atlyginimo lapelio. Vaiko išlaikymą gaunančios šeimos gaus papildomus 100 eurų už vaiką, o pašalpas gaunantys asmenys gaus 200 eurų vienkartinę išmoką. Tie, kurie gauna paramą būstui įsigyti ar nuomoti, gaus 270 eurų vertės priedą. Šalis taip pat siūlo subsidijuojamus viešojo transporto bilietus.
Kainų palyginimo portalo „Check24“ duomenimis, maždaug 4,2 mln. Vokietijos namų ūkių sąskaitos už elektrą šiemet vidutiniškai padidės 63,7 proc., o 3,6 mln. namų ūkių mokesčiai už dujas bus 62,3 proc. didesni nei pernai.
Olandija
Nyderlandų vyriausybė, kuri šiais metais tikisi, kad infliacija sieks 5,2 proc., namų ūkiams siūlo vienkartinę 800 eurų energijos pašalpą. Taip pat nuo 21 iki 9 procentų sumažinamas PVM energijai, o benzinui ir dyzelinui – 21 procentu – viršutinė riba galios iki metų pabaigos.
Norvegija
Energijos rinkos kainoms visame pasaulyje kylant, norvegai mokės tik nustatytą sumą, kurią praėjusiais metais nusprendė vyriausybė. Pagal 2021 m. vyriausybės įvestą schemą norvegai visas sąskaitas apmoka tik tada, kai kainos yra mažesnės nei 70 kronų (7 eurai) už kWh. Kai sąskaitos už energiją viršija šią ribą, vyriausybė padengia 80 proc. Nepaisant to, norvegai, matyt, vis dar stengiasi apmokėti sąskaitas, o vyriausybė svarsto kitas galimybes, kaip šią žiemą padėti namų ūkiams.