Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos zonų labai skiriasi. To priežastis – riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kainos yra paprastai aukščiausios visame regione, rašo Energetinių tyrimų institutas.
Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos zonų labai skiriasi.
To priežastis – riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kainos yra paprastai aukščiausios visame regione, rašo Energetinių tyrimų institutas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Panašiai kaip vandentiekio vamzdžiais praleidžia ribotą kiekį vandens, taip ir elektros laidais gali tekėti tik ribotas kiekis elektros. Be to, panašiai kaip vandens kiekis priklauso nuo gręžinių, šulinių ir kitų šaltinių, taip ir elektra turi iš kažkur atsirasti.
„Svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvoje elektros kainos tokios aukštos – didelis atotrūkis tarp vietos elektros gamybos ir suvartojimo. Lietuvoje, net ir palankiomis oro sąlygomis, pagaminama tik apie 30–35 proc. suvartojamos elektros. Jau ne vienerius metus Lietuva importuoja apie 65–75 proc. visos reikalingos elektros energijos“, – atkreipia dėmesį institutas.
Be to, Lietuvos importo galimybės yra apribotos jungčių su potencialiais elektros tiekėjais: 700 MW jungtis su Švedija yra pagrindinis importo kanalas; per Latviją gaunama elektra iš Estijos ar Suomijos, tačiau Latvija taip pat yra elektros importuotoja, todėl dalijasi su Lietuva tuo pačiu elektros kiekiu, kurį galima gauti iš Švedijos ir Estijos ar Suomijos.
„Iki gegužės mėn. Lietuva stabiliai importuodavo elektrą iš Kaliningrado srities (apie 200 MW galios), o Latvija – iš Rusijos ar Baltarusijos pusės. Tačiau nuo gegužės mėn. dėl sankcijų Rusijos bankams sutriko atsiskaitymas tarp „NordPool“ biržos ir Rusijos energetikos bendrovių („Inter Rao“), todėl šiuo metu elektros pirkimas iš trečiųjų šalių (Rusijos ar Baltarusijos) visiškai nevyksta.
Tradiciškai, iki 2021 m. Lietuva gaudavo apie 20 proc. elektros energijos iš Kaliningrado ir Baltarusijos ar likusios Rusijos“, – primena Energetikos tyrimų institutas.
Pasak jo specialistų, dujų kainos – tai yra pagrindinė priežastis, kodėl visoje Europoje šiemet elektros kainos muša vis naujus rekordus. Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir sumažinto dujų srauto ES šalims, dujų kainos išaugo keletą kartų.
O šiuo metu Olandijos dujų biržoje ateities kontraktai (rugsėjo mėn.) siekia daugiau nei 200 eurų/MWh – t.y. penkis kartus (!) daugiau nei prieš metus:
„Dujos yra svarbus resursas elektros gamyboje, nes šiluminės elektrinės paprastai yra pagrindinis elektros balansavimo šaltinis – kuomet nebepakankama pigiai gaminamos elektros iš vėjo, saulės, hidroelektrinių, yra jungiamos „brangiosios“ dujas deginančios elektrinės. Lietuvoje taip pat – kuomet trūksta importo ir vietinės gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, jungiamos dujas deginančios elektrinės.“
Kadangi elektros kainų lygį galiausiai nulemia „paskutinė kaina“, kurią sutinka mokėti pirkėjas, bendras kainų lygis visada sustoja ties brangiausiai pagaminta ir parduota elektra.
„Tokia elektra Lietuvoje bemaž visada yra dujomis kūrenamų elektrinių elektra. Atitinkamai, kuo daugiau tenka Lietuvoje pagaminti elektros šiluminėse elektrinėse – tuo galutinė kaina bus didesnė“, – aiškina institutas.
Jo prognozėmis, labai mažai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais elektra pigs:
„Kol Rusija gali šantažuoti ES dėl dujų tiekimo ir atitinkamai palaikyti itin aukštą dujų kainą; kol Lietuvoje nėra pakankamo vėjo ir saulės elektrinių gamybos resursų, tol būsime priklausomi nuo importo pralaidumo galimybių ir dujų kainų svyravimų. Pozityvūs ženklai gali atsirasti geriausiu atveju kitais metais.“
