Dažnai manoma, kad Tarptautinė kosminė stotis (TKS), skriejanti aplink planetą 408 km virš mūsų galvų, yra aukščiau už žemėje vykstančius konfliktus. Daugiau nei per du dešimtmečius stotis patyrė nemažai politinių neramumų. JAV ir Rusijos partnerystė, kaip bendradarbiavimo po šaltojo karo simbolis, buvo neabejotinai sėkminga. Tačiau ji ne visada buvo sklandi.
Dažnai manoma, kad Tarptautinė kosminė stotis (TKS), skriejanti aplink planetą 408 km virš mūsų galvų, yra aukščiau už žemėje vykstančius konfliktus. Daugiau nei per du dešimtmečius stotis patyrė nemažai politinių neramumų. JAV ir Rusijos partnerystė, kaip bendradarbiavimo po šaltojo karo simbolis, buvo neabejotinai sėkminga. Tačiau ji ne visada buvo sklandi, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šią savaitę naujojo „Roskosmos“ vadovo Jurijaus Borisovo pranešimas, kad Rusija po 2024 m. pasitrauks iš Tarptautinės kosminės stoties projekto, yra tik naujausia šalies nepasitenkinimo išraiška. 2015 m. „Roskosmos“ pareiškė, kad 2024 m. paliks partnerystę, atkabins savo modulius ir panaudos juos savo stočiai statyti. Rusijos kosminė stotis tebėra vienas svarbiausių agentūros siekių.
Partnerystėje, kuriai taip pat priklauso Europa, Kanada ir Japonija, nesutarimų būta ir anksčiau. 2014 m. tuometinis Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad jo šalis atsisakys planų pratęsti TKS veiklą po 2020 m., protestuodama prieš sankcijas dėl Krymo aneksijos. Grasinimas buvo atšauktas, tačiau šiemet Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė tolesnį kosmoso bendradarbiavimo sukrėtimą, kurį, atrodo, bus daug sunkiau atitaisyti.
Sausio mėn. JAV ir Rusija pradėjo derybas dėl TKS eksploatavimo iki 2030 m., tačiau Rusijos karas Ukrainoje sukėlė naują sankcijų etapą, o kai kurios iš jų turėjo tiesioginį poveikį šalies kosmoso programai. Reaguodamas į sankcijas, D.Rogozinas, kuris šį mėnesį buvo atleistas iš „Roskosmos“ vadovo pareigų, pareiškė, kad be Rusijos dalyvavimo stotis gali nukristi ant nieko neįtariančios šalies (Rogozinas garsėja keistais pasisakymais ir kartą pasiūlė NASA astronautus į TKS gabenti batutu).
Dabartinis NASA planas – 2031 m. atsisakyti TKS, nuleidžiant senstančią konstrukciją iš orbitos trajektorija, pagal kurią bet kokie grįžimo į orbitą likučiai nukeliautų į atokų pietinį Ramiojo vandenyno regioną. Per kelerius metus iki to stotis gali dar labiau atverti savo duris komercinėms įmonėms, kad jos galėtų užsiimti įvairia veikla – turizmu, sportu ir filmų kūrimu.
Tačiau didžiulis neaiškumas dėl Rusijos įsipareigojimų reiškia, kad TKS dirbančios kosmoso agentūros turi planuoti šios šalies pasitraukimą tuo pačiu metu tikėdamosi, kad ji visgi liks. Kaip pažymi Rusijos karinis ir kosmoso analitikas daktaras Pavelas Luzinas, J.Borisovas pasakė „po 2024 m.“, o ne „2024 m. pabaigoje“, taigi, palikdamas atviras duris ilgesniam dalyvavimui.
Buvęs George'o Washingtono universiteto Kosmoso politikos instituto direktorius daktaras Johnas Logsdonas sakė, kad, atsižvelgiant į Rusijos poziciją dėl TKS, kosmoso agentūros negalėtų vykdyti savo pareigų, jei neparengtų planų nenumatytiems atvejams.
„Buvo vilties, kad Rusiją pavyks įtikinti tęsti veiklą, tačiau ši viltis buvo iki Ukrainos, – sakė jis. – Atsižvelgiant į visas Ukrainos situacijos pasekmes, atgaivinti Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimą bus labai sudėtinga. JAV ir jų partneriai turi rimtai į tai pažvelgti.“
Jei Rusija pasitrauktų, neatidėliotina užduotis būtų išlaikyti stotį orbitoje. Šiuo metu šią užduotį atlieka Rusijos erdvėlaivis „Progress“, kuris periodiškai pakelia TKS, kad išlaikytų jos aukštį. „Northrop Grumman“ ir „SpaceX“ yra pretendentai perimti šį darbą, jei Rusija pasitrauktų, tačiau tai nėra kasdienis darbas.
„Tai nėra lengva, bet techniškai įmanoma, – sakė P. Luzinas. – JAV ir kiti partneriai turi visus tam reikalingus pajėgumus ir technologijas.“ Kita galimybė – mokėti Rusijai už tai, kad ji toliau teiktų stoties palaikymo paslaugas.
Profesorius Janas Worneris, buvęs Europos kosmoso agentūros generalinis direktorius, sakė, kad jo „asmeninis įsitikinimas ir viltis“ yra ta, kad Rusija tęs veiklą ir po 2024 m.
„Stotis be rusų neturi prasmės... Jei J.Borisovo pareiškimas taps realybe, tai bus TKS pabaiga“, – sakė jis.
„Galbūt dedant ypatingas pastangas įmanoma išlaikyti TKS be Rusijos, bet abejoju, ar tai bus padaryta, – pridūrė J.Worneris. – Visada sakiau: kosmosas yra tiltas per drumstą vandenį... ir Rusijos režimas tą tiltą sugriovė.“
Kad ir koks būtų Tarptautinės kosminės stoties likimas, kitame žmogaus kosmoso tyrinėjimo etape sąjungos keisis. JAV, Europa, Kanada ir Japonija turi planų dėl Mėnulio, įskaitant Mėnulio kosminę stotį, o Rusija bendradarbiaus su Kinija, kurdama atskirą Mėnulio stotį ir Mėnulio bazę.
Rusijai ateities bendradarbiavimo su Vakarais kosmoso srityje perspektyva atrodo miglota, ir tai gali turėti įtakos jos siekiams.
„Rusija sugriovė šių santykių pagrindą, – sakė P. Luzinas. – Problema ta, kad Rusijos kosmoso programa neįmanoma be bendradarbiavimo su Vakarais. Rusija praras savo pilotuojamą kosmoso programą, kosmoso tyrimų programą, „Glonass“ [palydovinės navigacijos] sistemą ir net karinę savo kosminės veiklos dalį, nes visos šios sritys priklauso nuo Amerikos, Europos ir Japonijos komponentų, pramoninės įrangos ir technologijų.“
Pasak J.Logsdono, Rusijos nepasitenkinimas TKS yra proga rimtai susimąstyti, ar stoties gyvavimo laikas eina į pabaigą.
„JAV, pritarus partneriams, galėtų pasakyti, kad užteks, pakeisti savo planus ir anksčiau išvesti stotį iš orbitos, – sakė jis. – Tai buvo simbolinė sėkmė, bet negalima sakyti, kad kiekvienais metais tai nauja simbolinė sėkmė. Kyla klausimas, kodėl reikia išleisti kelis milijardus dolerių, kad jis toliau veiktų.“
