Šiandien susiduriame su ekonominiais sunkumais, kurių mastas viršija net ir mažiausiai pozityvias pastarųjų metų prognozes. Pastarieji sunkumai yra svarbiausi, bet ne vieninteliai ženklai, kad gyvename itin nestabiliu laikmečiu. Šių problemų sankaupa turės ilgalaikį poveikį mūsų kasdieniams pasirinkimams – vartotojai ir verslininkai bus priversti mažinti išlaidas, susidursime su pasikeitusia prekių ir paslaugų pasiūla. Kita vertus, e. prekybos sektoriaus laukia ne tik išbandymų metas, bet ir unikalios galimybės augti bei tapti ateities lyderiais.
Šiandien susiduriame su ekonominiais sunkumais, kurių mastas viršija net ir mažiausiai pozityvias pastarųjų metų prognozes: Rusijos ir Ukrainos karas, nevaldomai auganti infliacija, globalus maisto kainų šuolis ir jau užsitęsę tiekimo grandinių trikdžiai. Pastarieji sunkumai yra svarbiausi, bet ne vieninteliai ženklai, kad gyvename itin nestabiliu laikmečiu. Šių problemų sankaupa turės ilgalaikį poveikį mūsų kasdieniams pasirinkimams – vartotojai ir verslininkai bus priversti mažinti išlaidas, susidursime su pasikeitusia prekių ir paslaugų pasiūla. Kita vertus, e. prekybos sektoriaus laukia ne tik išbandymų metas, bet ir unikalios galimybės augti bei tapti ateities lyderiais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Finansinė suirutė: kokios problemos aktualiausios?
Vienas labiausiai visus neraminančių rodiklių – žaibiškai auganti infliacija. JAV vykdytos smulkiojo verslo apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. mažmenininkų svarbiausiu iššūkiu įvardijo infliaciją . Nerimas yra suprantamas: Lietuvos statistikos departamentas praneša , kad 2022 m. birželį Lietuvos metinė infliacija sudarė 21 proc. (lyginant su 2021 m. birželiu). Palyginimui, Vokietijoje šis rodiklis siekė 8,2 proc ., o JAV – 8,6 proc . Nors skaičiai truputį mažesni, problema vienodai aktuali ir šių valstybių verslininkams bei vartotojams.
Kainų augimas reiškia vis niūresnes pirkėjų nuotaikas. Suprastėjusį ekonominės padėties vertinimą liudija ir Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas : birželio mėnesio vartotojų nuotaikų indeksas smuko 14 proc. bei pasiekė rekordiškai žemą 50,2 punktinę reikšmę, kai dar gegužę šis rodiklis siekė 58,4. Pesimistinę perspektyvą sustiprina ir vadinamasis ekonomikos vargo indeksas (angl. economic misery index), kuris apibendrina vartotojų nuotaikas, infliacijos ir nedarbo rodiklius. Remiantis „Bloomberg Economics“ duomenimis , JAV šis rodiklis jau siekia 12,2 proc., o euro zonoje – 13 proc. Pirkėjų susirūpinamas pasiekė lygį, kurį fiksavome tik 2008 m. finansų krizės metu ar pandemijos pradžioje.
Sudėtingą ekonominį laikotarpį lemia daugelio makroekonominių veiksnių vienalaikė konvergencija – domino efektas, kai keli nepalankūs nutikimai nutinka vienu metu. Prie prastėjančios ekonominės padėties prisidėjo sutrikusios tiekimo grandinės, karas Ukrainoje, besipučiantis nekilnojamojo turto burbulas ir nepasiteisinusi fiskalinė vyriausybių politika. Dėl šių priežasčių Pasaulio bankas (PB) prognozuoja , kad globali ekonomika šiemet augs tik 2,9 proc. per metus. Tai yra gerokai mažiau nei 5,7 proc. augimo tempas praėjusiais metais, be to, dar 2022 m. sausį ši organizacija tikėjosi 4,1 proc. didėjimo.
E. komercija finansinių sunkumų metu: šiandien ir ateityje
Prastėjanti ekonominė situacija skirtingai veikia individualius pirkėjus, tačiau tendencija yra tokia, kad dėl ryškaus kainų augimo vartotojams lieka mažiau pinigų kasdienėms išlaidoms ir laisvalaikiui. O kylant kainoms ir mažėjant pinigų vertei, prekių paklausa natūraliai traukiasi. Tai reiškia, kad vartotojams rūpi išsaugoti turimų grynųjų pinigų vertę, padengti skolas bei kasdienes išlaidas, o ne įsigyti prabangos ar laisvalaikio prekes. Verslininkams tai yra bloga žinia, nes sumažėja jų pajamos, pristabdomas augimas. Verslo organizacijų vadovai tikisi, kad nepalankios ekonominės tendencijos tęsis ir 2023-aisiais, todėl daugelis smulkiųjų įmonių jau dabar praneša apie kuklesnes nei įprasta artėjančių metų pajamų prognozes .
Kita vertus, pastarųjų metų e. prekybos augimas demonstruoja, jog šis sektoriaus jau užsiaugino „tvirtą stuburą“, o kelis metus truksiantis ekonominis sulėtėjimas – nepajėgus sustabdyti augimo pagreitį įgavusios rinkos. „Insider Intelligence“ skelbia , kad 2022 m. el. prekybos rinka pasaulyje sieks 5,5 trln. JAV dolerių ir aplenks 2021 m. pasiektą 4,93 trln. žymą. Tikimasi, kad per ateinančius metus šis skaičius ir toliau augs, o iki 2025 m. e. komercijos pardavimai pasaulyje viršys 7,3 trln. JAV dolerių. E. prekyba 2022-aisiais turėtų užimti apie 20,3 proc. rinkos, skaičiuojant nuo visų mažmeninės prekybos pardavimų visame pasaulyje. Tai rodo, kad elektroninė prekyba tampa vis dažnesnis ir svarbesnis mažmenininkų pasirinkimas.
Sunkiausi iššūkiai – didžiausios galimybės augti
Mažmeninės prekybos įmonės gali paversti šiuos ekonominius iššūkius naujomis galimybėmis – jei tik priims drąsius ir apgalvotus sprendimus. Kaip rodo istorija, įmonės, kurios geba pasiekti puikių rezultatų ekonominio nuosmukio metu, fiksuoja daug geresnius rezultatus nei jų konkurentai ilguoju laikotarpiu. Geras to pavyzdys – 2008 metų ekonominė krizė, po kurios pasaulis sužinojo apie šiandienos rinkose dominuojančias organizacijas: „Amazon“, „Netflix“, „Facebook“ ir kitas.
Nors visiems tinkamos panacėjos nėra, verslininkai gali imtis veiksmų, padėsiančių kovoti su nepalankia ekonomine situacija. Vienas iš perspektyviausių sprendimų e. prekyba užsiimantiems verslininkams – turimų el. parduotuvių efektyvumo didinimas. Atlikus jūsų prekyvietės sąnaudų auditą, rasite sričių, kurios leis sutaupyti ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Galbūt verta išnaudoti modernias technologijas: programinę įrangą ar automatizavimo sprendimus, kurie kasdienes užduotis atliks paprasčiau ir našiau.
Simonas Bielskis yra didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ vadovas
