Daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 %) Lietuvoje darbdaviai suteikia galimybę dirbti nuotoliu. Vis dėlto pastaruoju metu iš namų ar kitos vietos teigia dirbę tik pusė (50 %) darbuotojų, galėjusių tai daryti. Ateityje nuotolinio darbo galimybę ir toliau norėtų turėti trys ketvirtadaliai (76 %) galinčiųjų dirbti nuotoliniu būdu, rodo tyrimo duomenys. 
Daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 %) Lietuvoje darbdaviai suteikia galimybę dirbti nuotoliu. Vis dėlto pastaruoju metu iš namų ar kitos vietos teigia dirbę tik pusė (50 %) darbuotojų, galėjusių tai daryti. Ateityje nuotolinio darbo galimybę ir toliau norėtų turėti trys ketvirtadaliai (76 %) galinčiųjų dirbti nuotoliniu būdu, rodo tarptautinės IT (informacinių technologijų) bendrovės „Accenture“ tyrimo duomenys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vyresni dažniau eina į darbą
Dažniau nuotoliu linkę dirbti jaunesni Z ir Y kartų atstovai. Bent kartą per savaitę nuotoliu teigia dirbę 55-60 % 18-44 metų dirbančiųjų, o tarp vyresniųjų tokį darbo būdą rinkosi tik 41-44 % darbuotojų, kuriems darbdaviai suteikia nuotolinio darbo galimybę.
Tarp pasirinkusiųjų dirbti iš namų ar kitos vietos, penktadalis (21 %) tai darė 1-2 dienas per savaitę, kiek mažiau nei penktadalis (18 %) nuotoliu dirbo nuolat, o likusi dalis (11 %) iš namų dirbo 3-4 dienas per savaitę.
„Darbo galimybės bei įpročiai pasikeitė, ir tai iš naujo turi įvertinti kiekviena įmonė bei kiekvienas darbuotojas, o ne stengtis sugrįžti prie ankstesnės tvarkos. Pandemija buvo puikus pokyčių katalizatorius, ir laimės tie, kurie pasinaudos šia galimybe, tęs naujų darbo organizavimo modelių paieškas ir prisitaikys prie pokyčių. Tai tik padidins tokių įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat pagerins darbuotojų gyvenimo kokybę“, – sako Martynas Rudokas, „Accenture“ vadovas Lietuvoje.
Pasak M. Rudoko, šiuo metu dalis jo kolegų Baltijos šalyse į biurus ateina kasdien, vieną ar kelias dienas per mėnesį, kai tuo tarpu per pandemiją 95 % „Accenture“ darbuotojų Lietuvoje ir Latvijoje dirbo nuotoliu. Vis dėlto ir dabar didžioji dalis darbo pareigų dažniausiai atliekamos nuotoliniu būdu, o į biurą atvykstama tik susitikti su kolegomis ar atlikti konkrečias užduotis, kurias galima atlikti tik biure.
Palyginus tyrimo duomenis su kaimynine Latvija, šioje šalyje kiek daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti nuotoliu (43 %, kai Lietuvoje – 38 %). Ir daugiau darbuotojų, galinčių dirbti nuotoliu, tokia galimybe pastaruoju metu teigė pasinaudoję (61 %, kai Lietuvoje – 50 %).
Dauguma tikisi lankstumo
Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma darbuotojų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir ateityje iš darbdavių tikisi lanksčių darbo sąlygų. Lietuvoje trys ketvirtadaliai (76 %) dirbančiųjų, kuriems ir dabar suteikiama galimybė dirbti nuotoliu, ateityje taip pat norėtų turėti tokią galimybę. Tik vienas iš šešių-septynių darbuotojų (15 %) atsakė, kad ateityje norėtų dirbti tik biure.
Latvijoje visiškai sugrįžti į darbą ofise norėtų dar mažiau dirbančiųjų – tik vienas iš aštuonių (12 %) darbuotojų, kuriems ir dabar suteikiama galimybė dirbti nuotoliu. O turėti galimybę dirbti nuotoliu ateityje norėtų kiek didesnė darbuotojų dalis – 82 %.
Kiek dienų per savaitę darbuotojai ateityje norėtų turėti galimybę dirbti nuotoliu? Lietuvoje populiariausias pasirinkimas buvo 4 dienos per savaitę (31 %), 3 dienos (14 %), visą laiką (13 %), 2 dienas rinkosi 12 % ir 1 dieną – tik 6 % atsakiusiųjų.
Latvijoje daugiausia ateityje norinčiųjų nuotoliu dirbti 2 dienas (21 %), visą laiką (20 %), 3 dienas (19 %), 1 ar 4 dienas per savaitę rinkosi po 11 % dirbančiųjų.
Darbuotojai jaučiasi įsipareigoję darbo vietai
Tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 %) Lietuvoje darbdaviai visiškai nesuteikia galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Latvijoje tokių darbuotojų yra panaši dalis – 37 %. Penktadaliui darbuotojų (21 % Lietuvoje, 19 % Latvijoje) leidžiama dirbti iš namų ar kitur esant išskirtinei situacijai.
Pačių darbuotojų vertinimu, pusė (51 %) dirbančiųjų Lietuvoje teigia, kad jų darbą galima atlikti tik esant savo darbo vietoje. Trečdalis (30 %) mano, kad dalį darbų galima atlikti tik iš darbo vietos, o kai kuriuos darbus galima atlikti ir nuotoliniu būdu. Penktadalis (18 %) yra įsitikinę, kad viską galima padaryti nuotoliniu būdu.
Latvijoje kiek mažiau dirbančiųjų jaučiasi privalantys būti darbo vietoje, kad galėtų atlikti savo pareigas (45 %), kiek daugiau mato galimybes dirbti hibridiniu būdu tiek iš darbo vietos, tiek nuotoliu (33 %) bei viską galėtų padaryti nuotoliu 21 % dirbančiųjų.
Vėlgi, kiek daugiau jaunesnių Z ir Y kartų darbuotojų įsitikinę, kad visas savo pareigas gali atlikti nuotoliu – taip teigė 21-25 % 18-44 metų dirbančiųjų ir tik 12-16 % 45-63 metų darbuotojų.
Svarbu – neprarasti ryšio
Pasak M. Rudoko, panašias nuotolinio darbo tendencijas patvirtina ir „Accenture“ atlikti tyrimai Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse.
„Įmonių vadovams šiuo metu svarbu kurti ir užtikrinti lanksčius darbo modelius bei įtraukią aplinką, kad darbuotojas kartu su darbdaviu galėtų pasirinkti jam tinkamiausią darbo būdą, jei tai leidžia jo darbo pareigos. Kartu lankstus darbo modelis neturėtų leisti darbuotojui prarasti ryšį su įmone ir kolegomis, todėl susitikimus ar komandinius renginius būtina organizuoti ir gyvai. Tai ypač svarbu į darbo aplinką įtraukiant naujus kolegas“, – teigia M. Rudokas.
Lietuvoje gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“, apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.
