Europos Sąjunga nusitaikė į pastaruoju metu išplitusias manipuliacijas ekologiškumo tema. Prekyboje netrūksta produktų, kurie esą yra tvarūs, švarūs ir nekenkia aplinkai – nors dažnai nekonkrečius teiginių įrodyti neįmanoma. Dabar Bendrija pasišovė apriboti tokį vartotojų klaidinimą – kaip?
Europos Sąjunga nusitaikė į pastaruoju metu išplitusias manipuliacijas ekologiškumo tema. Prekyboje netrūksta produktų, kurie esą yra tvarūs, švarūs ir nekenkia aplinkai – nors dažnai nekonkrečius teiginių įrodyti neįmanoma. Dabar Bendrija pasišovė apriboti tokį vartotojų klaidinimą – kaip?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaraisiais metais pastebime vis daugiau gaminių, net ir plačiai žinomų prekių ženklų produktų, kurių etiketėse, pakuotėse, reklamoje, bendrame pristatyme dominuoja žalios ar mėlynos spalvos eti kečių fonas, gamtos motyvai ir tvarumo logotipai.
Taip akcentuojamas produktų ar jų pakuočių aplinkosauginis tvarumas, jais kuriama nauda aplinkai, ekologiškumas.
Kuriamas įspūdis, kad pirkdami su aplinkosauginiu tvarumu siejamus gaminius apsaugosime atogrąžų miškus, išgelbėsime gyvūnus, mažiau teršime vandenynus, prisidėsime prie mažai anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomikos.
Tokie nekonkretūs ir bendro pobūdžio ženklai ar užrašai ant pakuočių bei reklama mums jau puikiai pažįstama. Visi girdėjome apie apie „nekenkiančius aplinkai“ elektrotechnikos prietaisus, „biologiškai skaidžius“ iš plastiko ir bambuko dulkių mišinio pagamintus stalo reikmenis, ekopadangas.
Taip pat – apie „draugišką aplinkai“ šokolado pakuotę, mineralinį vandenį iš „apsaugotų miškų“, gamintojų socialinę atsakomybę. Šie teiginiai jau tapę pakankamai įtikinančiais ir vartotojams dažnai nebekelia abejonių.
Kita jau įprasta praktika mūsų kasdienybėje – trumpa gaminių veikimo trukmė, jų ankstyvas nusidėvėjimas, prekių netaisomumas.
Nauja vartojimo mada ar norma – per 2-3 metus nuo įsigijimo išmesti esą nebepataisomą skalbimo mašiną, „trumpo galiojimo“ indaplovę ar mobilųjį telefoną, nes mūsų rinkoje neva nebėra gaminio atsarginių dalių, remonto kaštai per dideli, o atnaujinta programinė įranga stabdo ar kitaip riboja išmaniojo prietaiso funkcionalumą.
Abi šios tendencijos atsidūrė Europos Komisijos akiratyje – Briuselyje norima sugriežtinti reikalavimus pardavėjams ir gamintojams, kad jie nebegalėtų klaidinti europiečių.
Išsiplės draudžiamų teiginių sąrašas
Europos Komisija jau ėmėsi naujos teisinės iniciatyvos užtikrinant žaliąją pertvarką – neseniai parengė ir paskelbė pasiūlymą dėl dviejų vartotojų teisių srities direktyvų (2005/29/EB ir 2011/83/ES direktyvų) pakeitimų.
Net 10 naujų komercinių veiksmų, siejamų su „žaliuoju smegenų plovimu“ vartojimo prekių srityje ir vadinamuoju suplanuotu gaminių nusidėvėjimu, gali papildyti ES klaidinančių komercinių veikų rūšių „juodąjį sąrašą“.
Šių metų gegužės 28 d. „Omnibus“ direktyvos reikalavimus pradėjus taikyti ir Lietuvoje, jau net 27 veikos yra įtrauktos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintą „juodąjį sąrašą“.
Už tokios veikos padarymą šiandien nustatyta bauda siekia iki 3 proc. verslininko metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 Eur, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą.
Įstatymą pažeidus pakartotinai bauda didėja net iki 6 proc., nors ir ne daugiau nei iki 200 000 Eur. Be to, nukentėję vartotojai įgyja teisę į patirtos žalos atlyginimą, sumokėtos kainos sumažinimą arba vartojimo sutarties su verslininku nutraukimą.
Ką dabar suplanavo Europos Komisija? Visų pirma, numatoma išplėsti gaminio savybių, dėl kurių gamintojai ir pardavėjai negalės klaidinti vartotojų, sąrašą. Į šį sąrašą bus įtraukiamas poveikis aplinkai arba vadinamasis socialinis poveikis, gaminių patvarumas ir taisomumas.
Ekologinis manipuliavimas (ang. greenwashing) bus draudžiamas. Bus griežtinami skleidžiamos reklamos ir prekių ženklinimo reikalavimai.
Kiekvienu konkrečiu atveju bus vertinama, ar ekologiškumą ar tvarumą akcentuojantis teiginys, savanoriškas žymuo ar logotipas, kai jis susijęs su aplinkosauginiu veiksmingumu, yra pagrįstas aiškiais, objektyviais ir patikimais įrodymais. Taip pat – ar nurodomi tvarumo įsipareigojimai ir ar socialinis poveikis yra patikrinamas ir neklaidinantis vartotojų.
Verslui tai reiškia, kad ateityje reklamoje ir ženklinime bei prekių pristatyme vartojant teiginius, privačius žymenis ar logotipus apie gaminių ekologiškumą ar aplinkosauginį tvarumą reiks būti ypač atsargiems.
Pavyzdžiui, produktą apibūdinantis teiginys „biologiškai skaidus“ būtų laikomas bendro pobūdžio teiginiu. O teiginys „kompostuojama namuose, pakuotė biologiškai suyra per mėnesį“ – konkrečiu teiginiu, kuriam šis draudimas nebūtų taikomas.
Taip pat bus privaloma aiškiau skelbti apie gaminio ekologiškumą, jei jis susijęs tik su tam tikru gaminio aspektu, vengti naudoti savanoriškus tvarumo ženklus, jei jie nėra patikrinti trečiųjų šalių ar atsakingų institucijų.
Nusižengimu bus laikomas ir neinformavimas apie funkcijas, įdiegtas siekiant apriboti patvarumą, pavyzdžiui, programinę įrangą, kuri po tam tikro laikotarpio stabdo arba riboja prekės funkcionalumą.
Galiausiai pradiniam gamintojui nebus galima nutylėti, kad naudojant komplektavimo detalės, atsargines dalis ar įrangą prekės funkcionalumas yra ribotas.
Ko dar laukti verslui?
Žinoma, pasiūlymas dėl vartotojų teisių apsaugos srities direktyvų keitimo automatiškai nereiškia jau priimto ir įsigaliojusio teisės akto. Tačiau analizuojant ES teisėkūros iniciatyvas dėl Žaliojo kurso matomos aiškios ateities tendencijos – daugiau garantuoto gaminio patvarumo, jų taisomumo, mažiau apsimestinio ekologiškumo vartotojų atžvilgiu.
Verslas turi dar laiko pasiruošti ir neprisigaminti per didelio kiekio etikečių ar pakuočių su galimai nepatvirtintais ir per abstrakčiais ekologiškumo teiginiais.
Kartu žinotina ir tai, kad galiojančiame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme bei Reklamos įstatyme ir šiuo metu yra nustatytų draudimų ir ribojimų naudoti klaidinančius ir objektyviais įrodymais nepagrįstus teiginius ar simbolius ant prekių pakuočių, ženklinant, reklamoje, visose visuomenės informavimo priemonėse.
Todėl specialiųjų ES nuostatų dėl ekomanipuliacijų nė nereikia: Lietuvos kontrolės institucijos ir dabar bet kada gali inicijuoti tokios nesąžiningos komercinės praktikos tyrimą.
Lina Gužienė, Advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė
