Europos Komisija pranešime spaudai paskelbė, jog Europos Sąjungos Inovacijų fondas skirs 1,8 mlrd. eurų paramą didelės apimties projektams, skirtiems švarioms technologijoms Europoje plėtoti. Nei tarp 17-ikos paramą gavusių, nei apskritai tarp 138 konkurse svarstytų paraiškų Lietuvai atstovaujančių įmonių nematyti.
Liepos 12 d. Europos Komisija pranešime spaudai paskelbė, jog Europos Sąjungos (ES) Inovacijų fondas skirs 1,8 mlrd. eurų paramą didelės apimties projektams, skirtiems švarioms technologijoms Europoje plėtoti. Atsinaujinantys energijos ištekliai, daug energijos sunaudojančios pramonės šakos, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – tai vos keletas sričių, kurias apėmė kandidatų į paramą pasiūlymai. Nei tarp 17-ikos paramą gavusių, nei apskritai tarp 138 konkurse svarstytų paraiškų Lietuvai atstovaujančių įmonių nematyti. Aplinkos ministerijos atstovai teigia, jog susidomėjusių tokia parama šalyje atsiranda, visgi jų projektai, panašu, nėra pakankamai stiprūs, kad būtų laikomi realiais kandidatais gauti finansavimą.
Planuose – išdalinti beveik 40 mlrd. eurų
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
ES Inovacijų fondo konkursas skirtas didelės apimties, daugiau kaip 7,5 mln. eurų vertės, projektams. Jo tikslas – finansiškai skatinti Europos įmones ir valdžios institucijas investuoti į naujos kartos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir taip suteikti Europos įmonėms galimybę pasaulinėje technologijų rinkoje užimti lyderės poziciją. Puoselėdamas idėją, jog švarių technologijų naudojimas sumažins žmonių aplinkai daromą žalą, iki 2030 m. Inovacijų fondas tokiems projektams planuoja išdalinti daugiau nei 38 mlrd. eurų. Šios lėšos gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS).
Liepos 12 d. pasirodę rezultatai – jau antrojo tokio tipo konkurso. Palyginti su pirmuoju, projektams skiriamas finansavimas išaugo net 60 proc. – nuo 1,1 mlrd. iki 1,8 mlrd. eurų, o paramą gavusių projektų skaičius padidėjo nuo 7 iki 17-os. Nors paraiškų Inovacijų fondas šį kartą sulaukė perpus mažiau, kandidatų pasiūlymus vertina kaip aukštos kokybės, įrodančius išliekantį stiprų susidomėjimą Europos žaliuoju kursu.
„Projektų ir technologinių sprendimų įvairovė – įspūdinga. Tai įrodo, jog sektoriuose, regionuose, valstybėse narėse ir vertės grandinėse yra ne vienas būdas prisidėti prie dekarbonizacijos procesų. Inovatyvios ir į priekį mąstančios Europos įmonės aiškiai nori imtis veiksmų klimato labui. ES vaidmuo šioje vietoje – aktyviai jas remti“, – teigė Mauro Petriccione, Europos Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato generalinis direktorius.
Tarp nugalėtojų – ir du lenkiški projektai
Tarp 17 vertinimo komisijos atrinktų projektų, kuriems parama bendrai sieks 1,8 mlrd. eurų, – Lenkijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Bulgarijos ir Islandijos įmonių pasiūlymai. Be anksčiau paminėtų technologinių sprendimų, ypatingas dėmesys šiuose projektuose skiriamas vandenilio technologijoms, pagrindinių energijos kaupimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių komponentų gamybai, atliekų ir baterijų perdirbimui, pažangiems biodegalams ir fotovoltinių modulių gamybai. Manoma, kad per pirmuosius 10 veikimo metų jų dėka būtų sutaupoma bene 136 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento.
Nugalėtojų pateikti pasiūlymai – išties verti dėmesio. Švedijoje planuojama statyti pirmąją metanolio gamyklą, kuri anglies dioksidą, atsinaujinantį vandenilį ir biodujas pavertų metanoliu. Nyderlanduose pagal vieną projektą žaliasis vandenilis būtų gaminamas, platinamas ir naudojamas per elektrolizatorių, kuriam būtų tiekiama jūrinio vėjo elektros energija. Norvegijoje pagal vieną projektą planuojama eksploatuoti biokuro gamybos įmonę, kuri miškininkystės atliekas paverstų pažangiais antrosios kartos biodegalais ir bioanglimi.
Kaimyninėje Lenkijoje žadama įgyvendinti du projektus. Pirmuoju ketinama pastatyti novatoriškų elektrocheminių baterijų sistemų gamyklą, kuri užtikrintų trumpalaikį elektros energijos kaupimą, antruoju – sukurti visapusišką anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandinę, pradedant nuo dujų surinkimo ir suskystinimo cemento gamykloje ir baigiant suskystinto CO2 saugojimo atviroje jūroje.
Lietuvai fondo parama – nepasiekiama
Pasibaigus antrajam didelės apimties projektų konkursui, Europos Komisija jau nekantriai laukia trečiojo, vyksiančio šį rudenį. Kaip nurodoma „REPowerEU“ plane, dabartinis finansavimas sekančiame etape bus padidintas bene dvigubai ir sieks maždaug 3 mlrd. eurų. Vienas iš tai paskatinusių veiksnių – siekis toliau remti ES nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.
Atsižvelgdamas į tai, jog ne visos Europos įmonės yra pajėgios plėtoti didelės apimties projektus, Inovacijų fondas organizuoja kvietimus ir mažos apimties, mažiau nei 7,5 mln. eurų vertės, projektams finansuoti. Šiuo metu vyksta antrasis tokio tipo projektų konkursas, o paraiškas paramai gauti galima teikti iki rugpjūčio 31 d. Bendras paramos fondas sudaro 100 mln. eurų, mažiausiai 22 projektams bus finansuojama iki 60 proc. projekto vertės. Projektų idėjos taip pat privalo sietis su švariomis technologijomis, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir energijos kaupimu.
Visgi panašu, jog Lietuvos įmonės tokiuose Inovacijų fondo konkursuose pasirodo prastai. Pirmojo mažos apimties projektų konkurso apžvalga atskleidė, jog Lietuva kartu su Slovakija buvo vienintelės valstybės Europos Sąjungoje, konkursui nepateikusios tinkamų paraiškų. Didelės apimties projektų antrajame konkurse tarp 138 patvirtintų kandidatų Lietuvai atstovaujančių įmonių taip pat nebuvo. LR Aplinkos ministerija LRT.lt portalui paaiškino, jog Lietuvoje susidomėjimas tokiomis Inovacijų fondo finansavimo galimybėmis tikrai yra – ministerija turėjo keletą susitikimų su didelės apimties projektais besidominčiais pareiškėjais, tačiau jų projektai konkursui buvo per silpni.
„Mūsų žiniomis, pirmojo kvietimo metu Lietuva pateikė 5 paraiškas, tačiau nei viena iš jų nepraėjo atrankos. Buvo surinkta daugiau nei 300 paraiškų iš visų ES šalių, tačiau atrinktos tik 7, tad akivaizdu, kad pats atrankos procesas yra gana griežtas“, – komentavo Aplinkos ministerija.
Pasak ministerijos, atrankos metu žiūrima į kelis esminius paraiškų vertinimo kriterijus: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo veiksmingumą, inovacijų laipsnį, projekto brandą, sąnaudų efektyvumą, projekto mastą ir galimybę projektą lengvai pritaikyti kitose ES valstybėse narėse. Vis dėlto projektams, kurie nėra pakankamai stiprūs visose kategorijose, gali būti suteikiamas šansas gauti finansavimą ir išvystyti idėją iki lygio, kuomet paraiška laikoma tinkama. Tarp tokių potencialių kandidatų Lietuvos taip pat nėra.
Artėjant naujiems didelės ir mažos apimties projektų konkurso kvietimams, Aplinkos ministerija primena apie augančią švarių technologijų svarbą ir ragina prisidėti prie Inovacijų fondo tikslų rinkoje pristatyti dar nematytas technologijas.
„Žalio kurso tikslus atliepiančios inovacijos, žinoma, turės vis augančią paklausą ateityje. Birželio mėnesį Aplinkos, energetikos ir susisiekimo ministrai susitarė dėl virtinės tikslų ir sektorinių įsipareigojimų, kokie žali pokyčiai turės įvykti iki 2030 m. – vadinamasis „Fit for 55“ paketas. Nuo iškastinio kuro atsisakymo lengvajame transporte iki vandenilio taikymo tikslų pramonėje – jų pasiekimas bus neįmanomas be eilės sėkmingų inovacijų. Lietuvos verslas ir mokslas turėtų nepraleisti progos atrasti savo nišas naujai besikuriančiose žaliose vertės grandinėse“, – LRT.lt teigė ministerijos atstovai.
