Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika.
Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis, rašo portalas DW. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vokietija paketui pritars tik tuo atveju, jei jame bus įtraukta galimybė pardavinėti automobilius, naudojančius CO2 neutralius degalus, pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke.
„Šis papildymas svarbus Vokietijos pozicijos požiūriu, manome, kad jis taip pat galėtų tapti tiltu bendroje diskusijoje“, – antradienį ES aplinkos ministrų susitikime sakė S. Lemke.
Jei įstatymo projektui bus pritarta, nuo 2035 m. bus uždrausta pardavinėti vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau Vokietija nori, kad būtų įtraukta papildoma nuostata, pagal kurią būtų padaryta išimtis anglies dioksido kiekį neutralizuojančioms transporto priemonėms.
Antradienį 27 ES valstybių narių aplinkos ministrai susitiks, kad pasiektų susitarimą dėl kovos su klimato kaita įstatymų. Svarbiausias darbotvarkės klausimas – pasiūlymas dėl automobilių išmetamų teršalų. Tačiau ES šalys nesutaria dėl to, kiek ambicingas turėtų būti šis draudimas.
ES šalių nuomonės
Italija, Portugalija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija paprašė, kad ES atidėtų laipsnišką išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą.
Vietoje to penkios ES šalys pasiūlė iki 2035 m. sumažinti automobilių išmetamo CO2 kiekį 90 proc., o iki 2040 m. – 100 proc., Lenkija taip pat pritaria švelnesniam draudimui.
„Su 2035 m. planu Lenkijai sutikti neįmanoma, be to, žinau, kad yra daugiau šalių, kurios šiandien kels šį klausimą“, – sakė Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa.
Neįvardytas Bulgarijos pareigūnas taip pat sakė, kad klimato politikoje reikia atsižvelgti į ekonominius ir socialinius veiksnius, tokius kaip „dideli skirtumai“ tarp ES šalių perkamosios galios.
Briuselis įspėjo, kad atidėjus draudimą, gali būti užkirstas kelias ES iki 2050 m. pasiekti grynojo nulio tikslą – mokslininkų teigimu, šis tikslas galėtų padėti sumažinti klimato kaitos poveikį.
„Sprendimas dėl automobilių išmetamųjų dujų parodys, kaip rimtai Europos vyriausybės žiūri į savo pažadus klimato srityje“, – sakė kampanijos „Transportas ir aplinka“ atstovė Julia Poliscanova.
Laipsniškas vidaus degimo variklių atsisakymas yra didesnio siūlomo klimato kaitos paketo dalis. Šiuo teisės aktų rinkiniu siekiama padėti ES įgyvendinti savo tikslą iki 2030 m. sumažinti anglies dioksido išmetimą iki 55 proc., t.y. iki 1990 m. lygio.
Kai ES ministrai susitars, jie derėsis su Europos Parlamentu dėl galutinio įstatymo projekto. Nepavykus susitarti dėl šių automobilių, gali būti atidėti ir kiti pasiūlymai.
Prancūzijos energetikos pertvarkos ministrė Agnes Pannier-Runacher teigė, kad antradienio derybų rezultatai gali kelti pavojų ES „patikimumui“.
