Pastaraisiais metais verslo pasaulyje ryškiausiai žibėjusios didžiosios JAV technologijų bendrovės šiemet akcijų rinkose išgyvena dešimtmečio nuosmukius. Ekspertai tvirtina, kad iki šiol matytam sparčiam jų šuoliui į viršų įtakos turėjo pandemijos metu sukelti didžiuliai lūkesčiai, tačiau ne visos prielaidos pasiteisino. 
Pastaraisiais metais verslo pasaulyje ryškiausiai žibėjusios didžiosios JAV technologijų bendrovės šiemet akcijų rinkose išgyvena dešimtmečio nuosmukius. Ekspertai tvirtina, kad iki šiol matytam sparčiam jų šuoliui į viršų įtakos turėjo pandemijos metu sukelti didžiuliai lūkesčiai, tačiau ne visos prielaidos pasiteisino. Visgi nors ir pasigirsta šių metų pirmojo pusmečio lyginimų su 2000 metais matytu internetinių bendrovių burbulo sprogimu, ekspertai kol kas tiki geriausiu scenarijumi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaraisiais metais visą akcijų rinką į viršų tempusios technologijų bendrovės šiemet su trenksmu sminga žemyn.
Viso pasaulio akcijų biržos šiemet nusidažė raudona spalva, bet ties technologijų bendrovėmis su minuso ženklu raudonuoja dviženkliai skaičiai.
Technologinių įmonių akcijas sekantis indeksas „MSCI World Information Technology Index“ šiemet žemyn krito 24 proc., rašo tarptautinis verslo leidinys „Bloomberg“. O populiariausio JAV akcijų indekso „Standard&Poor‘s 500“ („S&P500“), atspindinčio 500-ų geriausiai vertinamų JAV kompanijų akcijų kainų pokyčius, technologijų sektorius 2022 m. per pirmąjį pusmetį smuko 25 proc.
Nenuostabu, kad investuotojai sunerimę – iš į technologijas orientuotų investicinių ir biržoje prekiaujamų fondų šiemet jie atsiėmė rekordinę 7,6 mlrd. dolerių sumą, remdamasis investicijų analizės platformos „Morningstar Direct“ surinktais duomenimis rašo JAV leidinys „The Wall Street Journal“.
Investuotojai ir ekspertai taip pat ieško panašumų ir skirtumų su JAV 2000 metų internetinių bendrovių krize, dar vadinama „Dot com“ burbulu, kai pernelyg išpūstos investicijos į internetines bendroves subliuško ir daugybė investuotojų patyrė nuostolių. Tuomet JAV akcijų indeksas „Nasdaq Composite“ nuo 2000 m. kovo mėn. iki 2002 m. spalio mėn. nukrito beveik 80 proc.
Kas atsitiko šiemet?
Tad, kodėl JAV technologijų bendrovės, pastarąjį dešimtmetį savo sėkme žavėjusios daugelį, šiemet krito labiausiai?
SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis 15min teigė, kad atsakymas paprastas – jų vertė buvo labiausiai paaugusi.
„Prie to daug prisidėjo ir koronaviruso pandemija, kurios metu daug investuotojų nukreipė savo lėšas į technologijų sektorių, manydami, kad tai, kaip žmonės bendrauja, dirba ir leidžia laisvalaikį, kardinaliai pasikeis visam laikui. Toli gražu ne visos tos prielaidos pasitvirtino, kas iš dalies lėmė didelius kainų nuosmukius“, – pastebi finansų analitikas.
Pandemijos įtaką pastarųjų metų technologijų sektoriaus plėtrai įžvelgia ir INVL bendrovės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas. Jis teigia, kad technologijų įmonės ne tik dalyvavo ilgalaikiame technologiniame skaitmenizacijos procese, bet ir buvo pandemijos laimėtojų smaigalyje, kai „tikrasis“ gyvenimas buvo uždarytas, o viskas kėlėsi į virtualią erdvę.
„Daugeliui technologijų sektoriaus bendrovių tai buvo milžiniškos plėtros metas. Tačiau pandemija eina į pabaigą, demonstruotus augimo tempus išlaikyti sunku, kartais stebimas ir susitraukimas, todėl investuotojai pervertina savo prioritetus ir mažina nepamatuotas perspektyvas“, – mano V. Rūkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad prie neigiamo sentimento prisideda ir kylančios palūkanų normos, kurioms itin jautrios augimo bendrovės, t.y. tos įmonės, kurios pelną ar jo augimą prognozuoja toli ateityje, o ne čia ir dabar.
Tai, kad šiais metais investuotojai susiduria su visiškai kitokia aplinka nei ankstesniais metais, savo straipsnyje pastebi ir JAV leidinys „The Wall Street Journal“. Pasak jo, daugelį metų technologijų bendrovių akcijų augimas skatino visą akcijų rinką, pagrindinius biržos indeksus stumteldamos iki rekordinių aukštumų.
Rinkoje jaudulys jaustas dėl visko – nuo debesų kompiuterijos iki programinės įrangos ir socialinės žiniasklaidos – lėmė didžiulį augimo tempą įvairiuose akcijų rinkos kampeliuose. O JAV Federalinės rezervų sistemos skatinamoji politika COVID-19 pandemijos pradžioje dar labiau tarp investuotojų paskatino, atrodytų, nepasotinamą apetitą rizikingiems statymams.
Tačiau šiemet, kaip pastebi „The Wall Street Journal“, JAV Iždo vertybinių popierių pajamingumas šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2018 m., o obligacijų kainos krito. Daugelis per pastaruosius dvejus metus klestėjusių tendencijų – įskaitant „bulių rinkos“ (kai rinkos dalyviai mano, kad kompanijų pelnas ir plėtra augs) sandorius, specialios paskirties įsigijimo bendroves ir kriptovaliutas – pasisuko priešinga linkme. Tik „S&P 500“ indekso energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriai uždirbo.
Didžiausi pralaimėtojai – per dieną vertė krito ir keliolika milijardų
Nors krito dauguma technologijų įmonių akcijų, kai kurios, dar neseniai laikytos sektoriaus žvaigždėmis, patyrė didžiausius nuosmukius per savo istoriją, kai jų rinkos vertė per vieną prekybos sesiją susitraukdavo šimtais milijardų dolerių – kartais per kelias valandas.
E. Petrulis tvirtina, kad didžiausius kainos nuosmukius išgyvenančių įmonių yra nemažai.
„Pasitaikė tikrai įspūdingų vienos dienos kainos kritimų. Pavyzdžiui, socialinių platformų „Meta“ (buv. „Facebook“) ir „Snap“ akcijų kaina nusirito atitinkamai -26.4 proc. ir -43.1 proc., joms pabloginus savo pajamų ir pelno prognozes“, – skaičiuoja finansų analitikas.
Tokiu būdu „Snap“ per vieną prekybos sesiją prarado maždaug 16 mlrd. dolerių rinkos vertės.
Sulėtėjus ar net nukritus turinio prenumeratorių skaičiui pigo ir „Netflix“ (-35,1 proc.) bei „Spotify“ (-16,8 proc.) akcijos. Treniruoklių gamintojos „Peloton“ akcijų kaina per dieną nusmuko 35,3 proc., elektromobilių gamintojos „Rivian“ 20,9 procento.
Didžiųjų technologijų įmonių nuosmukis taip pat neaplenkė, rašo „The Wall Street Journal“. „Facebook“ savininkės „Meta Platforms“, „Amazon", „Apple“, „Netflix“ ir „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ akcijos šiemet taip pat krito dviženkliais skaičiais.
Štai „Amazon“, kaip primena E. P etrulis, atpigo 14 proc., bendrovei užsiminus, kad pandemijos laikotarpiu buvo persistengta samdant naujus darbuotojus ir investuojant į prekių sandėlių statybą dėl pernelyg optimistinio elektroninės prekybos plėtros perspektyvų vertinimo.
O vertinant pusmečio laikotarpį, nuosmukiai dar skaudesni – „Snap“ penktadienio duomenimis, akcijos vertė per pastarąjį pusmetį iš viso nukrito 72 proc., „Netflix“ – 71 proc., „Meta“ – 48 proc., „Amazon“ – 35 proc., „Uber“ – 34 proc.
Ekspertai nusiteikę optimistiškai
Nors šis pusmetis technologijų bendrovių vertei sudavė didžiulį smūgį, ekspertai nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad šio sektoriaus įmonių perspektyvos išlieka geros.
„Dauguma akcijų kainų nuosmukius patyrusių bendrovių, tikėtina, sėkmingai funkcionuos, tiesiog rinkos lūkesčiai dėl jų finansinių rezultatų buvo nepagrįstai optimistiški, todėl jiems nepasiteisinus, reakcija buvo gana skausminga“, – mano E. Petrulis.
Jis svarsto, kad sektoriaus rezultatus nemaža dalimi lems pasaulinių tiekimo grandinių būklė, kaip pavyks spręsti mikroschemų deficito problemą, kiek ilgai Kinija laikysis nulinės tolerancijos COVID-19 atžvilgiu politikos.
Visgi laiko klausimas, kada santykiniams įverčiams nukritus arčiau istorinių vidurkių, sugrįš investuotojų palankumas, mano finansų analitikas.
„Žinoma, atskirų kompanijų akcijų kainos gali labai ilgai arba niekada nebegrįžti į tuos lygius, kuriuose matėme pastaraisiais metais. Nemažai jų atėjo į akcijų biržą neuždirbdamos pelno, atskirais atvejais – net negaudamos pajamų, ir jų vertinimas turėjo mažai atskaitos taškų, išskyrus labai ambicingas prielaidas dėl augimo. Jau nekalbant apie internetinėse pokalbių svetainėse išgarsėjusių bendrovių akcijas (vadinamąsias „meme stocks“), kurių kainos apskritai kilo dėl neaiškių priežasčių“, – komentavo E. Petrulis.
Būtent tos įmonės, kurių vertė paremta tik prognozuojamu augimu, darosi vis mažiau patrauklios. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, „S&P500“ indekso verte pagrįstos bendrovės lenkia to paties indekso augimu pagrįstas įmones, tokias kaip „Tesla“, „Nvidia“ ir „Meta Platforms“ 17 procentinių punktų, o tai yra didžiausias skirtumas nuo 2000 m. Tuo tarpu, duomenų teikėjo EPFR duomenimis, daugiau kaip 48 mlrd. JAV dolerių iškeliavo iš fondų, paremtų augimo kategorijos bendrovių akcijomis. Į fondus, kurie stebi verte pagrįstų įmonių akcijas, investuotojai pervedė daugiau kaip 13 mlrd. dolerių.
Nepaisant to, kad kai kurios įmonės jau dabar neteko ir 90 proc. vertės, optimistiškai dėl JAV technologijų sektoriaus ateities nusiteikęs ir V.Rūkas. Pasak jo, dauguma įmonių jau šiuo metu vysto sėkmingą verslą, turintį šviesią ateitį.
„O akcijų kainos? Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai. Kai kurios įmonės atrodo vis dar pervertintos, kai kurios – jau traukia akį. Žinoma, technologijų įmonių akcijos nėra atsietos nuo likusios ekonomikos, todėl svarbu, kaip ji atrodys už metų ar kelerių“, – apibendrina V.Rūkas.
Palyginus su 2000 metais – daugiau skirtumų nei panašumų
E. Petrulis priduria, kad net ir po kainų korekcijos technologijų sektorius, palyginti su kitais, lieka gana dosniai įvertintas. NASDAQ indeksą sudarančių bendrovių vidutinis kainos ir pelno santykis (P/E) siekia 25,6 – gerokai daugiau, negu „S&P 500“ indekso (18,2) ir, skirtingai, negu daugelio kitų indeksų atitinkamas rodiklis, vis dar yra aukščiau savo paties 10-ies metų vidurkio (24,0).
„The Wall Street Journal“ kainos ir pelno santykį mini, kaip vieną didesnių iš skirtumų palyginus šiandieninę situaciją su 2000 metų internetinių bendrovių burbulu. Nors pastaraisiais metais technologinių įmonių akcijų vertė išaugo, ji dar nepasiekė 2000 m. kovo mėn. lygio, kai „S&P 500“ indekso kainos ir pelno santykis siekė 26,2.
Kitas skirtumas – iždo vertybinių popierių pajamingumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, tačiau tebėra gerokai mažesnis už istorinį lygį. Šiandien 10 metų iždo vertybinių popierių pajamingumas svyruoja apie 3 proc., 2000 m. jis siekė maždaug 5 proc.
Žinoma, JAV centrinis bankas (FED) palūkanų normas dar tik pradėjo didinti, tai reiškia, kad vertybinių popierių pajamingumas tikriausiai ir toliau didės, o tai gali sudaryti dar didesnį spaudimą technologijų bendrovių akcijoms. Didėjantis vertybinių popierių pajamingumas mažina bendrovių būsimų pinigų srautų patrauklumą.
„Jei palūkanų normos ir toliau didės, „akcijų rinka turės gerokai sumažėti“, – „The Wall Street Journal“ sakė Benas Inkeris, Bostono pinigų valdytojo GMO turto paskirstymo skyriaus vadovas.
Baltijos šalyse ramiau
JAV investuotojams neramiai stebint akcijų nuosmukius, Baltijos šalių akcijų rinkoje ramiau. E. Petrulis tvirtina, kad Baltijos šalių biržose grynų technologinių bendrovių, kurias galima būtų priskirti augimo kategorijai, yra nedaug. Baltijos šalyse vyrauja vadinamosios vertės bedrovės su gana ilga pajamų ir pelno augimo istorija ir gana aukštais bei stabiliais dividendiniais pajamingumais.
„Tokio tipo bendrovių akcijų kainos išpardavimo laikotarpiais paprastai nukrenta santykinai mažiau. Nemanau, kad nuosmukis ateis pavėlavęs, greičiau nuotaikas Baltijos šalių biržose lems bendros pasaulinės tendencijos ir investuotojų apetitas rizikingiems aktyvams“, – apibendrino E. Petrulis.
